- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-622-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, iškelta pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento laidavimo sutartis Nr. LKK 07/12/26D ir LKK 07/12/27D sudarytas 2007 m. gruodžio 12 d. tarp Nordea Bank Finland Plc, kurio teises perėmė Luminor Bank AS, ir S. R..
2. Atsakovas Luminor Bank AS ir trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
3. Tretieji asmenys V. M. R. ir A. R. su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavęs ieškinio tapatumą ginčui, išspręstam įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu priimtas Luminor Bank AS 1 900 Eur dydžio ieškinio dalies atsisakymas ir patenkinta kita ieškinio dalis – iš S. R. priteista 81 716,94 Eur skola, 16 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 41 152,82 Eur sumos, 5 proc. dydžio palūkanos nuo 40 564,12 Eur sumos bei 2 309,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas ir priteista 61 434 Eur skola, 8 proc. metinės palūkanos nuo 41 152,82 Eur sumos bei 5 proc. metinės palūkanos nuo 20 282,06 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje jau buvo įvertintas 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutarčių Nr. LKK 07/12/26D ir LKK 07/12/27D galiojimas bei įsipareigojimų pagal jas apimtis.
6. Be to, teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atmestas argumentas, jog Luminor Bank AS praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių senaties terminą ieškiniui laiduotojo atžvilgiu pareikšti. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas nesutiko su S. R. aiškinimu dėl aplinkybės, jog Luminor Bank AS nepasinaudojo teise išieškoti skolą iš jo naudai hipoteka įkeisto tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, kuri sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą, tik subsidiariojo laidavimo atveju, o nagrinėjamu atveju laidavimo sutartimis šalys susitarė dėl solidariosios laiduotojos atsakomybės, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas neprivalo pasinaudoti laiduotojos nurodymu ir pirmiausia išieškojimą nukreipti į pagrindinių skolininkų turtą. Kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas atmetė ir S. R. argumentą, kad ji atleistina nuo atsakomybės, nes ieškovas atsisakė kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo – hipotekos.
7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje S. R. reiškia ieškinį dėl tų pačių 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o reikalavimą grindžia tuo, jog dėl banko veiksmų jos, kaip laiduotojos, prievolės apimtis susidarė du kartus didesnė nei ta, už kurią ji laidavo.
8. Teismas nurodė, kad civilinė byla nutraukiama, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (arba nutartis priimti ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Šioje byloje teismui nekilo abejonių, kad ginče dalyvauja tie patys subjektai kaip ir išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, o jų skirtingos procesinės padėtys nekeičia esmės.
10. Teismas pabrėžė, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. R. reikalavimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji grindė savo atsikirtimus išnagrinėtoje civilinėje byloje – jog laidavimas yra pasibaigęs, skolos suma yra per didelė ir viršija kredito gavėjų skolą, o tą esą lėmė banko veiksmai – per ilgas nesiėmimas išieškojimo veiksmų.
11. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje priteisdamas iš S. R. skolą bei palūkanas pagal ginčijamas laidavimo sutartis, teismas atmetė S. R. argumentus dėl laidavimo sutarčių galiojimo (dėl jų pasibaigimo bei dėl laidavimo prievolės apimties nepagrįstumo), taip pat vertino Luminor Bank AS veiksmus vykdant išieškojimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos priteisimo paliko iš esmės nepakeistą, tik sumažino priteistinų palūkanų dydį. Išnagrinėtoje civilinėje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų vertinimu, ginčo laidavimo sutartys yra galiojančios ir jų pagrindu pagrįstai priteista skola.
12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), todėl išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčo šalių santykius teismas vertino bei tyrė, ar nėra pagrindo pripažinti sandorius niekiniais. Be to, apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, siekdama panaikinti savo prievoles pagal laidavimo sutartis, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors lingvistine prasme nesutampa ieškinio reikalavimų formuluotės, tačiau akivaizdu, jog ieškovė iš esmės siekia to paties rezultato – išvengti pagal laidavimo sutartis atsiradusios prievolės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Neištyrus konkrečių aplinkybių padaryta vienasmenė teisėjo išvada dėl įrodymų reikšmės, nėra tinkamas įrodymų tyrimas ir vertinimas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
8.2. Pagal kasacinio teismo praktiką vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso – vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti civilinę bylą dėl tapatumo.
8.3. Skundžiamoje nutartyje paminėtose abiejose civilinėse bylose siekiama skirtingo teisinio rezultato – vienu atveju siekiama paneigti sandorių teisėtumą, o kitu atveju siekiama prisiteisti pagal tuos sandorius atitinkamą pinigų sumą, todėl negalima daryti išvados, kad bylose pareikšti ieškiniai tapatūs.
Atsiliepimas
2. Tretieji asmenys A. R. ir V. M. R. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutiko, prašė jį tenkinti.
3. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
3. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal S. R. ieškinį iškelta civilinė byla yra tapati kitai jau išnagrinėtai civilinei bylai. Atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog skiriasi civilinių bylų dalykas.
4. CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Vadinasi, kad būtų galima nutraukti bylą minėtu teisiniu pagrindu, neužtenka nustatyti bylų dalinio tapatumo, o turi būti konstatuotos visos trys sutaptys – šalių, bylos dalyko bei bylos pagrindo. Analizuojamu atveju nėra ginčijamas nagrinėjamos bylos šalių bei bylos pagrindo tapatumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau išnagrinėtai bylai, todėl apeliacine tvarka vertintinas bylų dalyko tapatumo klausimas.
5. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais, o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, bet ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).
6. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas identifikavo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau nesutiktina su apskųstoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog laidavimo sandorių galiojimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020.
7. Pirmiausia pastebėtina, kad teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sandorio nuginčijimo. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalį teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, kylančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, atsiranda pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog pagal CK 1.78 straipsnį negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius ir nuginčijamus. Nuginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik priėmus teismo sprendimą pagal pareikštą ieškinį arba priešieškinį (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad civilinėje byloje pagal Luminor Bank AS ieškinį dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sandorius nebuvo pareikštas reikalavimas (priešieškinio forma) dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais nuginčijamų sandorių teisiniais pagrindais.
8. Susipažinus su S. R. ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS nustatyta, kad siekiant pripažinti 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sandorius negaliojančiais nėra akcentuojama, kad šie laidavimo sandoriai yra niekiniai, bet reiškiamas reikalavimas CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, tai yra nuginčijamo sandorio teisiniu pagrindu. Toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip vien tik lingvistiškai besiskiriantis nuo reikalavimo priteisti skolą pagal laidavimo sandorį, teismui savo iniciatyva įvertinus, ar toks sandoris nėra akivaizdžiai niekinis. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina, kad atskirajame skunde pagrįstai teigiama, jog nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi išnagrinėtos kitos civilinės bylos dalykas nesutampa.
9. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą pagal S. R. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nagrinėti iš esmės.