Kauno apygardos teismo nutartis

2007-12-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1268-324/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-27
Bylos Nr.
2S-1268-324/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
J.V.S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Registrų centras“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2S-1268-324/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė(S)
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 30.8; 106.8.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J.V.S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-2288-540/2007 pagal J.V.S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“ Kauno filialui, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą ūkiniam pastatui 212p, esančiam (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad ūkinį pastatą pirko 1969 m. ir 1971 m. kartu su gyvenamuoju namu 0,1643 ha ploto valstybiniame žemės sklype. Pirkimo-pardavimo sutartyse šis gyvenamojo namo priklausinys buvo paminėtas kaip pusė medinio ūkinio pastato, tačiau viešajame registre nėra įregistruotas.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme. Konstatavo, kad nuosavybės teisę į ūkinį pastatą pareiškėjas turi teisę įrodinėti ne ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą (nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymu nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie tai įrodymų nepateikė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Neįregistruoto nekilnojamojo daikto pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą perleisti negalima. Perkant gyvenamąjį namą, ankstesni pastato 212p naudotojai neperdavė ūkinio pastato statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Įrodymų apie ginčo pastato statybos teisėtumą pareiškėjas neturi. Aplinkybę, ar pastatas pastatytas savavališkai, gali įrodyti ir patvirtinti tik suinteresuotieji asmenys. Statant ūkinį pastatą, leidimo statybai nereikėjo. Prašęs nustatyti ne statybos teisėtumo, o nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vienas iš įstatymų leidėjo tikslų, nustatant daikto nuosavybės teisės atsiradimą pagal įgyjamosios senaties institutą, yra siekimas sukurti civilinių teisinių santykių dalyviams galimybę apginti faktines nuosavybės teises tuo atveju, kai dėl susidariusios situacijos to neįmanoma realizuoti pagal kitų įstatymų nuostatas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje pagal pareiškėjų V. M. ir T. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys V. G. , M. Š. , R. M. , uždaroji akcinė bendrovė ,,Technikas“, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, byla nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo.

Nuo­sa­vy­bės tei­sės įgi­ji­mo fak­tas pa­gal įgy­ja­mą­ją se­na­tį yra tai­ko­mas esant šioms są­ly­goms: 1) pa­reiš­kė­jas nė­ra ir ne­bu­vo įgi­jęs nuo­sa­vy­bės tei­sės į daik­tą ki­to­kiu Civilinio kodekso 4.47 straips­ny­je nu­ma­ty­tu bū­du; 2) yra vi­sos CK 4.68–4.71 straips­niuo­se nu­ma­ty­tos są­ly­gos: a) daik­to val­dy­mas yra pra­si­dė­jęs są­ži­nin­gai; b) daik­tas nė­ra įre­gist­ruo­tas ki­to as­mens var­du; c) vi­są val­dy­mo lai­ko­tar­pį daik­tas bu­vo val­do­mas tei­sė­tai, są­ži­nin­gai, at­vi­rai ir ne­per­trau­kia­mai; d) daik­tas vi­są val­dy­mo lai­ko­tar­pį bu­vo val­do­mas kaip sa­vas, t. y. pa­reiš­kė­jas el­gė­si kaip daik­to sa­vi­nin­kas ir su­vo­kė, kad ki­ti as­me­nys ne­tu­ri dau­giau tei­sių už jį į val­do­mą daik­tą; e) val­dy­mas tę­sė­si CK 4.68 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka ( CK 4.68 straipsnio antroji dalis). Pastarąją tvarką reglamentuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiojo skyriaus normos. Pareiškimo turinį nustatantis šio Kodekso 531 straipsnis įtvirtina, jog, apart kitų jame išvardintų aplinkybių, pareiškime turi būti nurodyta, jog nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Nors tokia nuoroda J.V.S. pareiškime yra, iš jo turinio matyti, jog minėtoji nuoroda neatitinka pareiškimo turinio ir faktinių jame nurodyto pastato valdymo aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad ūkinį pastatą pirko dalimis kaip gyvenamojo namo priklausinį, taigi – įgijo kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu pagrindu ( pagal sandorį). Iš pridėtų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, jog pareiškėjas iš K. S.1969 m. ir 1971 m. nupirko po pusę gyvenamojo namo, medinio ūkio pastato ir kiemo įrengimų. Pareiškimo priėmimo metu konstatavus esant Civiliniame kodekse nurodytus apribojimus nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, prašymas nustatyti minimą faktą teisme negali būti nagrinėjamas ( CPK 137 straipsnio antrosios dalies pirmasis punktas).

Pareiškimo priėmimo klausimą apylinkės teismas išsprendė teisingai, todėl nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas