Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. M., neatvykus atsakovui J. M., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo (ės) D. M. ieškinį atsakovui (ei) J. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo motyvų.

Sudarę santuoką su atsakovu kūrė šeimą, planavo bendrą ateitį, susilaukė vaikų. Deja, laikui bėgant ryškėjo jų charakterių skirtumai. Nebesutapo požiūris sprendžiant kasdieninius klausimus. 2004 metais atsakovas išėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko jų santykiai dar labiau atvėso. Jie jau daugiau kaip dvylika metų nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Abu pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas LR civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje: Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų LR civilinio kodekso III knygoje, pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-08 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-14/2008). Sutuoktinio kalte laikytinas nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus, paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis c. byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toliau gyventi su atsakovu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi bei darbingo amžiaus. Abu dirba, todėl turi pajamų pragyvenimui. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo. Atsakovui taip pat nepriteistinas išlaikymas iš ieškovės.

Dėl turto padalijimo.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė kartu su atsakovu įgijo garažo boksą Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį turtą ieškovė prašė teismo dalinti natūra jai priskiriant automobilį, o atsakovui - garažo boksą. Toks turto padalinimas atitinka šalių interesus. Automobilį ieškovė pirko iš savo uždirbtų lėšų, automobiliu naudojasi ji viena, apmoka visas jo eksploatacines išlaidas. Garažu disponuoja atsakovas, jis vienintelis turi raktus nuo garažo vartų. Automobilio vidutinė rinkos vertė 100 eurų, garažo - 500 eurų. Nors atsakovui atitenka didesnės vertės turtas, tačiau ieškovė neprašė teismo priteisti jai piniginės kompensacijos.

Kitas turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu, šuliniu, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes įsigitas pagal 2014-07-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Šis turtas tarp šalių nedalintinas.

Dėl kreditorių.

Kiti klausimai.

Pavardės šalims paliktinos tos pačios: ieškovei – M., atsakovui - M. Terminas susitaikymui nenustatytinas, nes jo paskyrimas prieštarautų šalių interesams (LR civilinio proceso kodekso 3.54 straipsnio 4 dalis). Ieškovė su atsakovu gyvena atskirai 12 metų, tad kiekvienas turi teisę kurti naują savarankišką asmeninį gyvenimą.

Ieškovė neatmeta galimybės bylą baigti taikos sutartimi arba perėjus į ypatingąją teiseną abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

1. Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės iširusią D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. 1540.

2. Palikti ieškovei D. M. pavardę ,,M.“, o atsakovui J. M. - ,,M.“.

Santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą garažo boksą Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti natūra ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise pripažįstant automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui J. M. asmeninės nuosavybės teise pripažįstant garažo boksą Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo J. M. ieškovei D. M. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas (ė) savo reikalavimus atsakovui (ei) grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jos ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ji naudojasi lengvuoju automobiliu, turi vairuotojo pažymėjimą, o garažu naudojasi atsakovas, kuriame yra jo kilnojamieji daiktai. Teigė, kad toks turto padalijimo būdas tarp sutuoktinių atitinka jų interesus. Tuo pačiu nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas sutikdamas su ieškovės ieškinio reikalavimais visiškai, nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų.

Teismas išklausęs ieškovės nuomonę dėl tolesnio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, tenkino šį jos prašymą ir nusprendė bylą toliau nagrinėti teismo posėdyje (CPK 231 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų seka, kad šalys Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 1540 ( 6 b. l.). Sutuoktinių santuokos nutraukimo momentu šeimoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra (5-6 b.l.). Šalys gyvendamos santuokoje savo vardu įsigijo nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo metu (CK 3. 88 str.) (8, 11 b.l.). Tenkintinas ieškovės prašymas dalinant santuokoje įgytą turtą jai priteisti lengvąjį automobilį BMW 520, v. n. (duomenys neskelbtini) kad šiuo metu ji naudoją šį automobilį, jį prižiūri ir rūpinasi jo eksploataciją. Šio automobilio vertė pagal ieškovę 100 eurų, o atsakovas šios sumos neginčijo (2, 8 b.l.). Iš šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto atsakovui priteistinas garažo boksas Nr. 6, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovę yra 500 Eur (2, 11 b.l.). Ieškovės prašymu jai piniginė kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkanti didesnės vertės turtą nepriteistina. Kadangi ieškovė pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra įgijusi ir asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, tai yra žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį registruotiną daiktą, lengvąjį automobilį VW Golf v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) tai šis turtas pripažintinas laikytinas jos asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas (CK 3. 89 str. 1d. 2p.) ( 7-8 b. l.).

Iš ieškovės paaiškinimų bei teismui pateiktų įrodymų seka, kad šalys nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, pažeidinėjo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos šeimos santykiuose pareigas. Dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio jie nuo 2004 m. vasaros neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (1-3 b.l.). Tuo pačiu sutuoktiniai neneigė, kad po to, kai jie pažeidė aukščiau minėtas pareigas, jų bendras gyvenimas jau neteko prasmės.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo sutuoktinių lojalumo ir pagarbos nebuvimą vienas kitam, paramos neteikimą šeimai bei dėl santuokos iširimo prašė pripažinti abu sutuoktinius kaltais. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent abiejų sutuoktinių elgesys ir jų požiūris į šeiminį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Abi šalys nepaneigė aplinkybių, kad jų kaltė dėl santuokos iširimo yra abipusė. Be to šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, nes jos nutraukimo metu jau nesidomi šeimos reikalais, seniai gyvena atskirą gyvenimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais motyvais ir atsakovo sutikimu bei kita byloje esančia medžiaga, o tuo pačiu ir tuo, jog atsakovas nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas irgi negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus sutikimą dėl santuokos nutraukimo.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, kartu išsprendžia ir kitus su sutuoktinės D. M. reikalavimais kitam sutuoktiniui J. M. susijusius klausimus.

Kadangi kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažįstami abu sutuoktiniai, dėl to nė vienam iš jų išlaikymas negali būti priteistas (CK 3. 72 str. 4d.).

Ieškovė nurodė, kad nei ji viena, nei kartu su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl jie irgi tarp sutuoktinių nedalintini.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – M. (CK 3.69 str. 1d.).

Dėl to, jog teismas dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažino abu sutuoktinius, atsižvelgiant į atsakovės statusą ir jos socialinę padėtį iš jų valstybei irgi nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija minimalaus dydžio (CPK 80 str. 1d. 5 p., 88 str. 1d. 3p., 6p., 92- 93 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60-3.61 str. 2d.; 3.66-3.67; 3.69; 3.72 str. 4d., 3.88; 3.114 str., LR CPK 259-270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

2. Nutraukti - ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1540) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti pavardę „M.“, o atsakovui - „M.“.

4. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip:

4.1. Priteisti ieškovei D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šį kilnojamąjį daiktą: lengvąjį automobilį BMW 520, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 100 Eur (vienas šimtas eurų).

4.2. Priteisti atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei šį nekilnojamąjį daiktą: garažo boksą Nr. 6, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 500 Eur (penki šimtai eurų).

4.3. Ieškovei piniginė kompensaciją iš atsakovo už pastarajam atitekusį didesnės vertės turtą nepriteistina.

5. Šalims išlaikymas vienai iš kitos nepriteistinas, nes jos abi pripažinto kaltomis dėl santuokos nutraukimo.

7. Nepriteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš šalių bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.