- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- eAN2-53-957/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01882-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- B. Ž.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas B. Ž. skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR N-224559-2024 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. B. Ž. Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 85 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. balandžio 18 d. 7.46 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas transporto priemonę „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija) (toliau – ir KET), 181 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkintas B. Ž. skundas dėl Institucijos 2024 m. spalio 31 d. nutarimo ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas B. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantas pažymi, kad Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nebuvo nurodyta jokių įrodymų, patvirtinančių inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą, jame tik preziumuojama, kad apeliantas nutarime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė KET 181 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo padarymas privalo būti įrodytas ne prezumpcijomis ar spėjimais, bet neabejotinų įrodymų visuma.
3.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas legitimavo Institucijos padarytus ANK 636 straipsnio (inter alia, šio straipsnio 2 dalies), 609 straipsnio pažeidimus. Be to, apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos principą – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo ir neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Tai – Institucijos pareiga. Institucijos ir teismų pareiga, įrodymų vertinimo prielaida – išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės – yra įtvirtinti ANK 563, 566, 569 straipsniuose ir išskirtinę reikšmę įgyja būtent kaip teisingo įrodymų vertinimo prielaida. Apylinkės teismo pareiga – patikrinti skundžiamo Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nors teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento, tačiau dėl esminių skundo argumentų teismas privalėjo pateikti motyvuotas išvadas. Apelianto manymu, to šiuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta, todėl neišsamus skundo nagrinėjimas apylinkės teisme ir dėl to padaryti procesiniai pažeidimai, yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
3.3. Apeliaciniame skunde B. Ž. tvirtina, kad skundžiama nutartis nepagrįsta bei neteisėta, todėl naikintina ir dėl netinkamo materialinės teisės taikymo. Šį teiginį apeliantas argumentuoja tuo, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kitų atvejų, už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Kadangi ANK 417 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime privalėjo būti nurodyti inkriminuojami poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų pažeidimai, kas ir buvo padaryta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pateikė argumentus, paneigiančius būtent KET 181 punkto nuostatų pažeidimą, nurodydamas, kad jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, o KET 181 straipsnio nuostatų jis nepažeidė, kadangi vairavo elektromobiliams priskirtą transporto priemonę. Jokių kitų KET punktų, ar kitų teisės aktų pažeidimų jam nebuvo inkriminuota. Tačiau teismas Institucijos nutarimo pagrįstumą motyvavo protokole ir nutarime nenurodyto blanketinio teisės akto – Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Alternatyviųjų degalų įstatymas) nuostatomis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundą apylinkės teismui pateikė tik jis, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva nustatyti jokių naujų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir negalėjo inkriminuoti jokių naujų teisės aktų pažeidimų, tariamai patvirtinančių blanketinės ANK 417 straipsnio 1 dalies dispozicijos taikymą.
3.4. Be to, pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi viešai prieinamais duomenimis iš „Google Maps“ gatvės vaizdo, kadangi duomuo apskritai neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų (nenurodyta šaltinio nuoroda), kita vertus – ir sąsajumo reikalavimų, nes apylinkės teismas nenurodė, ar jo minimas gatvės vaizdas buvo filmuotas (fotografuotas ar kitaip pateiktas) apeliantui inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną (t. y. 2024 m. balandžio 8 d.), ar vėliau.
3.5. Teismas neteisingai įvertino ir paties apelianto pateiktą įrodymą – transporto priemonės (automobilio „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „Regitra“ išduotą Registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad šios transporto priemonės identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o automobilis varomas elektra arba dyzelinu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, tokios automobilio charakteristikos vienareikšmiškai suteikia pagrindą laikyti, kad jis priskiriamas KET 181¹ punkte numatytoms išimtims (elektromobilis). Elektra – savarankiška alternatyvinė minėto automobilio varomoji jėga. Šioje dalyje apeliantas pažymi, kad KET 181 punktas nustato, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Tačiau KET 181¹ punkte nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus, be kita ko, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo B. Ž. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties netenkinti.
4.1. Atsiliepime pažymima, kad KET yra vartojama sąvoka „elektromobilis“, nors šios sąvokos definicija nėra pateikta, tačiau KET 3.18 punkte nurodyta, kad kitos KET vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Alternatyviųjų degalų įstatyme. Alternatyvių degalų įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad elektromobilis – tai motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. B. Ž. vairuotas automobilis „BMW 740D XDRIVE“ neturi išorinės pakrovimo jungties, ko neneigia ir pats B. Ž. O tai reiškia, kad jo vairuotas automobilis niekaip negali būti laikytinas elektromobiliu KET naudojamos terminologijos kontekste.
4.2. Transporto priemonės „BMW 740D XDRIVE “ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „degalų tipas arba galios šaltinis“ nurodyta, kad tai yra dyzelinas/elektra ir tuo vadovaudamasis šiuo įrašu apeliantas teigia, neva jo automobilis yra elektromobilis. Pasak Institucijos atstovo, tai klaidingas įsitikinimas. Minėtas įrašas reiškia, kad šiame automobilyje yra sumontuotas dyzelinu varomas vidaus degimo variklis, kuris gamina elektros energiją, kuri tam tikromis sąlygomis gali būti naudojama ir kaip galios šaltinis. Tai yra hibridinis automobilis, o ne elektromobilis ir jam netaikomos KET išimtys, kurios taikomos elektromobiliams. Todėl B. Ž. negalėjo važiuoti eismo juosta, paženklinta „A“ raide ir papildomai pažymėta simboliu „Elektromobiliai“, o važiuodamas eismo juosta, pažymėta „A+“ ir elektromobilio simboliu, nesilaikė KET 181 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamoje byloje Institucija 2024 m. spalio 31 d. priimtu nutarimu pripažino B. Ž. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nustačiusi, kad jis 2024 m. balandžio 18 d., 7.46 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas transporto priemonę „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, taip pažeidė KET 181 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimo, skundžiama nutartimi Institucijos sprendimui pritarė ir skundą atmetė.
7. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais procesiniais sprendimais, teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kadangi tiek Institucija, tiek jo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė ANK 636 ir 609 straipsnio pažeidimus, nesilaikė ANK 563, 566 ir 569 straipsniuose įtvirtintos pareigos išsamiai ir nešališkai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų neatitinkančiu įrodymu – Google Maps gatvės vaizdu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kadangi taikė jam administracinę atsakomybę nesant ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes neatsižvelgė į apelianto pateiktus įrodymus, jog bylai aktualiu laiku ir vietoje jis vairavo elektromobiliams priskirtą transporto priemonę, kartu teismas išplėtė kaltinimą, jį pagrįsdamas blanketinio teisės akto –Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatomis, kurios nebuvo nurodytos nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais B. Ž. apeliacinio skundo argumentais neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti, todėl juos atmeta.
8. ANK 417 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė ir už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į KET įtvirtintą kelio horizontalųjį ar vertikalųjį ženklinimą ir šiam ženklinimui aktualias konkrečias KET nuostatas. KET 181 punkte nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Tuo tarpu KET 181¹ punkte nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus šio punkto šešiuose papunkčiuose numatytas transporto priemones ir papildomas sąlygas, tarp jų ir 5 papunktyje nurodytus elektromobilius, tuo atveju, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu.
9. Pateikto apeliacinio skundo argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame skunde minimi ANK 636 (taip pat ir šio straipsnio 2 dalies) ir 609 straipsnių, reglamentuojančių nutarimo ir protokolo administracinio nusižengimo byloje turinį, yra deklaratyvaus pobūdžio. Skunde iš esmės nenurodoma, kuo šie bylą nagrinėjusių subjektų tariamai padaryti pažeidimai pasireiškė. Tuo tarpu susipažinus su skundžiamų procesinių sprendimų turiniu matyti, kad jie atitinka jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo įžvelgti ir apeliaciniame skunde deklaratyviai minimų ANK 563, 566 ir 569 straipsnių, įtvirtinančių administracinių nusižengimų teisenos paskirtį, principus bei įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, skundžiamuose Institucijos nutarime bei teismo nutartyje B. Ž. padarytos veikos aplinkybės nustatytos nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. byloje surinktus įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas esminių pažeidimų vertinant įrodymus šioje byloje nenustatė. Tiesa, Institucija skundžiamame nutarime klaidingai nurodė blanketinę normą – KET 181 punktą, kurią savo veika pažeidė B. Ž., o pirmosios instancijos teismas, nors ir skundžiamoje nutartyje aptarė tinkamą taikytiną KET 181¹ punktą, tačiau Institucijos padarytos klaidos neištaisė, atitinkamai šią klaidą, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, ištaisys šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas.
10. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neginčija Institucijos nutarime, o kartu ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų didžiosios dalies esminių faktinių veikos aplinkybių, t. y. fakto, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kad važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, tačiau teigia, kad jo vairuotas automobilis „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra varomas elektra arba dyzelinu, o tokios automobilio charakteristikos rodo, kad automobilis priskiriamas KET 181¹ punkte numatytoms išimtims, t. y. yra elektromobilis. Papildomai iš apeliacinio skundo turinio galima įžvelgti ir abejonę, ar veikos padarymo metu – 2024 m. balandžio 18 d., eismo juosta, kuria apeliantas važiavo, buvo skirta maršrutiniam transportui, kadangi skunde jis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi viešai prieinamais duomenimis iš Google Maps gatvės vaizdo, nes toks duomuo neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų (vien dėl to, kad nenurodyta šaltinio nuoroda), taip pat sąsajumo reikalavimų, nes teismas nenurodė, ar minimas gatvės vaizdas buvo filmuotas (fotografuotas ar kitaip pateiktas) apeliantui inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną, ar vėliau. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto skundo argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 27 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 0239-ANR_P-191550-2024 matyti, jog jame stacionariu matuokliu, esančiu Vilniuje, netoli Ukmergės g. – Paribio g. sankryžos, pakankamai aiškiai užfiksuotas automobilis BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. balandžio 18 d., 7.46 val. važiuojantis viešajam transportui skirta eismo juosta, aiškiai atskirta ištisine linija nuo kitų dviejų tos pačios krypties eismo juostų. Kaip minėta, ginčo, kad šis automobilis priklauso B. Ž. ir tuo metu buvo jo vairuojamas, byloje nekilo, automobilio priklausomybę patvirtina paties B. Ž. pateiktas minimo automobilio techninis pasas, kurio nuotrauka yra elektroninės bylos medžiagoje. Taigi, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, byloje yra pakankamai konkrečių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtina Institucijos nutarime nustatytas faktines aplinkybes, šių įrodymų autentiškumas ir patikimumas nekelia abejonių, atitinka ANK 569 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus.
12. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs viešai prieinamus Google Maps duomenis, pagrįstai pažymėjo, kad akivaizdu, jog eismo juosta, kuria B. Ž. važiavo (pirma), skirta maršrutiniam transportui. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, darydamas tokią išvadą, nepagrįstai rėmėsi viešai prieinamais duomenimis iš Google Maps, kadangi šis duomuo neatitinka įrodymams keliamų leistinumo ir sąsajumo reikalavimų, nes teismas nenurodė šaltinio nuorodos, taip pat nenurodė, ar minimas gatvės vaizdas buvo filmuotas (fotografuotas ar kitaip pateiktas) apeliantui inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną (t. y. 2024 m. balandžio 8 d.), ar vėliau. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta.
13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, būtent šios teisės normos apibrėžia reikalavimus įrodymų leistinumui ir liečiamumui (sąsajumui). Pirmiausia pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nedraudžia remtis viešai prieinamais duomenimis, esminis reikalavimas įrodymų patikimumui yra tas, kad juos galima būtų patikrinti atliekant proceso veiksmus. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumas – tai jų vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju Google Maps esantys žemėlapiai bei juose esantys Google Street View vaizdai prieinami viešai, juos gali pasiekti bet kuris asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų pripažinti neleistinu įrodymu ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui rašytinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą ir taip pat prisijungus prie viešai prieinamų Google Maps žemėlapių ir juose fiksuoto Ukmergės-Paribio g. Google Street View vaizdo matyti, kad bylai aktualioje eismo juostoje, kurioje užfiksuotas B. Ž. vairuotas automobilis BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai matomas kelio ženklinimas trimis simboliais: „A+“, elektromobilio ir motociklo simboliais (https://www.google.com/maps/@54.7049735,25.256301,3a,75y,182.57h,90.28t/data=!3m8!1e1!3m6!1s_DBIthB1OGF4LHRAvA-eVQ!2e0!5s20230401T000000!6shttps:%2F%2Fstreetviewpixels-pa.googleapis.com%2Fv1%2Fthumbnail%3Fcb_client%3Dmaps_sv.tactile%26w%3D900%26h%3D600%26pitch%3D-0.28000000000000114%26panoid%3D_DBIthB1OGF4LHRAvA-eVQ%26yaw%3D182.57!7i16384!8i8192?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MDExNC4wIKXMDSoJLDEwMjExMjMzSAFQAw%3D%3D). Pažymėtina, kad pastarasis Google Street View vaizdas fiksuotas 2023 m. balandžio mėnesį, t. y. apytiksliai vieneri metai iki byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo. Perjungus Google Street View vaizdą į 2024 m. gegužės mėnesį fiksuotą vaizdą, akivaizdžiai matomas bylai reikšmingoje toje pačioje vietoje tas pats kelio ženklinimas (https://www.google.com/maps/@54.7049629,25.2563783,3a,75y,181.52h,84.83t/data=!3m8!1e1!3m6!1sR9lt4cCM18Tln9xfmfNYYA!2e0!5s20240501T000000!6shttps:%2F%2Fstreetviewpixels-pa.googleapis.com%2Fv1%2Fthumbnail%3Fcb_client%3Dmaps_sv.tactile%26w%3D900%26h%3D600%26pitch%3D5.167692420032793%26panoid%3DR9lt4cCM18Tln9xfmfNYYA%26yaw%3D181.5213294605619!7i16384!8i8192?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MDExNC4wIKXMDSoJLDEwMjExMjMzSAFQAw%3D%3D). Taigi kelio ženklinimas fiksuotas bylai aktualiame kelio ruože ir akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis ženklinimas fiksuotas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. gegužės nesikeitė, t. y. galiojo ir 2024 m. balandžio 18 d., kai šioje vietoje užfiksuotas B. Ž. automobilis. Taigi, pagrindo konstatuoti ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyto įrodymų liečiamumo (sąsajumo) principo pažeidimą, byloje nėra. Pažymėtina, kad remiantis KET 3 priedo I skyriaus 1.21¹ punktu, simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. Ž. automobilis bylai aktualiu laiku užfiksuotas maršrutiniam transportui skirtoje eismo justoje, visiškai pagrįsta. Pažymėtina, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-11768/25(3.3.2.26E-INF) apeliacinės instancijos teismui pateikta informacija apie tai, kad bylai aktualioje vietoje ir laiku Ukmergės g. prieš Ozo viaduką buvo kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“.
14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta B. Ž. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo pateiktą įrodymą – transporto priemonės (automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „Regitra“ išduotą Registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad šios transporto priemonės identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o automobilis varomas elektra arba dyzelinu, o tokios automobilio charakteristikos leidžia manyti, kad jis priskiriamas KET 181¹ punkte numatytoms išimtims elektromobiliams, kuriems leidžiama važiuoti „A+“ simboliu pažymėta maršrutiniam transportui skirta juosta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išties, KET 181¹ punkte nustatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus šio punkto 1-6 papunkčiuose numatytas išimtis, kurių viena nustatyta 5 papunktyje ir leidžia šia eismo juosta važiuoti elektromobiliams, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 13 punkte jau aptarta, kad tiek „A+“, tiek elektromobilio simboliais yra pažymėta Ukmergės g., ties Paribio g. esanti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taigi ja gali važiuoti elektromobiliai. Vis dėlto, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, toks ženklinimas nesuteikia teisės šia juosta važiuoti B. Ž. automobiliui „BMW“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtintu elektromobilio apibrėžimu bei gretino šiame įstatyme numatytą elektromobilio sąvoką su B. Ž. naudotos transporto priemonės techninėmis charakteristikomis. Pažymėtina, kad pats B. Ž. nurodo, jog automobilis „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) varomas alternatyviais energijos šaltiniais – elektra arba dyzelinu ir neturi įkrovimo iš išorės galimybės. Tai iš dalies matyti ir iš byloje esančio AB „Regitra“ išduoto automobilio „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Šie įrodymai patvirtina, kad B. Ž. automobilio baterija įkraunama ne iš išorės, o generacinio stabdymo principu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad oficialioje gamintojo svetainėje galima rasti informaciją, jog automobilis BMW 740d xDrive nėra įprastas hibridas – tai dyzelinis automobilis, turintis „mild hybrid“ technologiją (48 voltų sistema), t. y. pagrindinė varomoji jėga yra 3.0 litrų 6 cilindrų dyzelinis variklis su dviem turbokompresoriais, o 48 voltų „mild hybrid“ sistema naudoja elektros variklį/generatorių, kuris kaupia stabdymo metu sugeneruotą energiją ir taip padeda dyzeliniam varikliui važiuojant nuo mažų apsukų (https://www.bmw.com/en-au/models/7-series.html?utm_source=chatgpt.com). Tuo tarpu Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 11 punktas elektromobilį apibrėžia kaip motorinę transporto priemonę, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. Taigi, sistemiškai aiškinant KET ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatas matyti, kad įstatymo leidėjas elektromobiliu pripažino būtent įkraunamą iš išorės, o ne generacinio stabdymo principu įkraunamą transporto priemonę, ir būtent tokiai transporto priemonei taikomos KET 181¹.5 papunktyje numatyta išimtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad B. Ž. teiginiai, jog jo automobilis priskiriamas elektromobiliams, prieštarauja automobilio registracijos liudijime nustatytai automobilio charakteristikai bei alternatyviųjų degalų įstatyme nustatytam elektromobilių apibrėžimui, kadangi jis varomas dviem energijos šaltiniais ir jo nėra galimybės įkrauti iš išorės. Apeliacinės instancijos neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pateiktą automobilio registracijos liudijimą, automobilio technines charakteristikas ar kitaip interpretuoti alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 11 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad B. Ž. naudojama transporto priemonė – automobilis „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme priskiriamas hibridinėms transporto priemonėms, kadangi jame energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų šioje transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų (dyzelino) ir elektros energijos kaupimo sistemos (baterijos), tačiau KET 181¹.5 punkte numatyta išimtis taikoma ne hibridinėms transporto priemonėms, o elektromobiliams.
15. Jau minėta, kad Institucijos nutarimu nustatyta, jog B. Ž. savo veika pažeidė KET 181 punkto, nustatančio, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, reikalavimus. Vis dėlto, šios nutarties 13 punkte jau aptarta, kad veikos padarymo metu aktuali eismo juosta buvo pažymėta „A+“, elektromobilio ir motociklo simboliais. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta B. Ž. veika yra įrodyta ir esant tokiam kelio ženklinimui, taikytinos ne KET 181 punkto, o KET 181¹ punkto nuostatos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors ir aptarė aktualią situaciją reglamentuojančias KET 181¹ punkto nuostatas ir jomis vadovavosi, tačiau Institucijos padarytos klaidos neištaisė. Atitinkamai šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir patikslina Institucijos nutarimo nustatomąją dalį konstatuodamas, kad:
B. Ž. 2024 m. balandžio 18 d. 7.46 val. Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas transporto priemonę „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2023 m. gruodžio 20 d. redakcija), 181¹ punkto reikalavimus. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis B. Ž. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvuose rėmėsi administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nenurodyto blanketinio teisės akto – Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo, nuostatomis, kadangi bylą nagrinėjo pagal apelianto, o ne pagal Institucijos skundą, taigi negalėjo savo iniciatyva nustatyti jokių naujų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir inkriminuoti jokių naujų teisės aktų pažeidimų, tariamai patvirtinančių blanketinės ANK 417 straipsnio 1 dalies dispozicijos taikymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau anksčiau minėta, ANK 417 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta vienas iš alternatyvių šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę apibūdinančių požymių (veikos) – kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas yra blanketinė norma. Blanketinės teisės normos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, o konkretaus elgesio apibrėžimo siūlo ieškoti kito teisės akto teisės normose. Nagrinėjamu atveju kelio ženklai ir ženklinimas bei su jų reikalavimų laikymusi susijusios konkrečios elgesio taisyklės numatytos Kelių eismo taisyklėse (šiuo atveju KET 181¹ punkte), o ne Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatomis pasirėmė tik aiškindamas elektromobilio sąvoką, o ne kelio ženklų ir ženklinimo keliamus reikalavimus kelių eismo dalyviams. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė kokias nors naujas B. Ž. padarytos veikos faktines aplinkybes ar taikė administracinę atsakomybę už administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nenurodytos teisės normos pažeidimą ir taip suvaržė jo teisę į gynybą.
17. Apeliaciniame skunde B. Ž. nenurodo jokių argumentų dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad apeliantui paskirta bauda būtų aiškiai per griežta.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir B. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.