Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-07-11 · Civilinė byla Nr. 2-379-136/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
2-379-136/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00272-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Micevičienė
Pareiškėjas
U. D.
Suinteresuotas asmuo
R. P., Raseinių
Civilinė byla Nr. 2-379-136/2013(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00272-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 113.1., 116.4., 76.4., 116.1., 125.3.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 11 d.
Raseiniai,Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Vidutė Micevičienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant pareiškėjai U. D., jos atstovui advokatui S. Jankauskui,suinteresuotam asmeniui R. P.,

Raseinių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Jociūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. D. pareiškimą

suinteresuotam asmeniui R. P., valstybinė institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs yra N. D., gim., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. D. yra mirusio E. P. sūnus, bei suteikti N D. P. pavardę.

Pareiškėja paaiškino, kad su E. P. pradėjo kartu gyventi maždaug nuo 2011 metų kovo mėnesio pas jo motiną R. P., k., Kalnujų sen. Santuokos neįregistravo, gyveno faktinį santuokinį gyvenimą, tvarkė bendrą ūkį. 2012-05-07 E. P. buvo nužudytas, o gimė jų sūnus N. D.. Ji apie savo nėštuma spėjo pasakyti vaiko tėvui ir jis žinojo. Sūnui N. D. išduoto gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Nustačius tėvystę, prašo N. D. suteikti P pavardę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad jos sūnus su pareiškėja U. D. gyveno jos namuose iki sūnaus žuties. Pareiškėjos sūnus labai panašus į jos mirusį sūnų, ir ji neabejoja, kad tai jos anūkas.

Valstybinės institucijos atstovė Viktorija Jociūtė su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, o vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę.

CPK 444 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str. 1d., 445 str.). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Remiantis CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 5); iš pažymos apie šeimos sudėtį ir gimimo liudijimo (b. l. 6, 7) matyti, kad pareiškėja turi sūnų N. D., gim. 2012-12-28; iš mirties liudijimo (b. l. 8) matyti, kad E. P. mirė; kuris yra R. P. sūnus (b. l. 9); iš antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimo (b. l. 11, 12) matyti, kad pareiškėjai suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba

Teismo posėdyje išklausius pareiškėją U. D., suinteresuotą asmenį R. P., nustatyta, kad pareiškėją U. D. ir E. P. siejo artimi šeimyniniai ryšiai, jie gyveno kartu, laukė gimstančio vaiko. Atlikus DNR ekspertizę 2013-05-15 dėl tėvystės nustatymo ( b.l. 31-32), išvadoje nurodyta, kad E. P. yra vaiko N. D. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, giminystės santykių nustatymui bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimui nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. P., miręs 2012-05-07, yra N. D., gim. 2012-12-28, tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str.).

Pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs yra N. D., gim., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaiko gimimo liudijimo įraše AA Nr. skiltyje ,,tėvas“ įrašyti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

N. D., gim., suteikti tėvo pavardę P.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymui bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Micevičienė