Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-08-14 · Civilinė byla Nr. e2-17675-962/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
e2-17675-962/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17675-962/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09594-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovės bankinį pavedimą, kuriuo atsakovei pervesta 5 000 Eur negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją bei priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur Eur sumos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Teismas nutartimi konstatavo, kad ieškovės pradelstų įsipareigojimų dydis kreditoriams bankroto bylos iškėlimo dieną sudaro 16 806,10 Eur sumą. Ieškovė, faktiškai būdama nemoki, atsakovei, kaip trečios eilės kreditorei 2015 m. gruodžio 23 d. bankiniu pavedimu pervedė 5 000 Eur sumą. Ginčo sandorius buvo sudarytas pažeidžiant įstatymo imperatyvias nuostatas ir kitų ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą atsakovei pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateikti atsiliepimai į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia: Kauno apygardos teismo 2016-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2447-390/2016 (e. b. l. 7-9), Kauno apygardos teismo 2017-12-18 nutartimi (e. b. l. 10-14), Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-01 nutartimi (e. b. l. 20-31), 2015-10-31 balansu (e. b. l. 46-47), Kauno apygardos teismo 2016-12-23 nutartimi (e. b. l. 48-49), Kauno apygardos teismo 2017-07-11 nutartimi (e. b. l. 50-51), 2018-03-08 raginimu-pretenzija (e. b. l. 52-53), duomenimis iš Juridinių asmenų registro (e. b. l. 56-62).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pinigus ieškovė atsakovui išmokėjo 2015 m. gruodžio 23 d. Ieškovė laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 turėjo bendrą 26 020 Eur skolą tiekėjams, 13 050 Eur skolą, susijusią su darbo santykiais. Taigi įmonės finansinė padėtis pinigų išmokėjimo metu jau buvo sudėtinga ir bendrovė tai žinojo, todėl pasirašydama finansinius dokumentus ir išmokėdama pinigus tik vienam iš bendrovės kreditorių, veikė nesąžiningai ir neteisėtai visų likusių įmonės kreditorių atžvilgiu, kurie patyrė 5 000 Eur nuostolius. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovei nepateikus atsiliepimo, darytina išvada, kad ieškovė žinodama, jog įmonė turi neįvykdytų mokestinių prievolių ir išmokėdama pinigus atsakovei, veikė neteisėtai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. gruodžio 23 d. atliktą pinigų išmokėjimo sandorį 5 000 Eur sumai nuo jo sudarymo momento laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Teismui, pripažinus 2015 m. gruodžio 23 d. pinigų išmokėjimo sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija natūra, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei iš jos gautas pinigines lėšas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeko (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 112 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 23 d. atliktą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankinį pavedimą 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją.

Priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą ir 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė