- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- 2YT-4845-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00271-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- K. A., D. B., J. A.
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė
dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Virginijai Savickienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti K. A. neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje K. A., J. A. ir D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti K. A. neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys byloje K. A., J. A. ir D. B.. Pareiškėjas prašo peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. A. pripažinimo neveiksniu ir pripažinti jį neveiksniu: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, srityje; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 6) šeimos santykių srityje; 6) darbo teisinių santykių srityje; 7) teisės rinkti ir būti išrinktam srityje; bei pripažinti ribotai veiksniu - savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat, pateikė teismui prašymą pakeisti K. A. globėją, kadangi dabartinė globėja sesuo D. B. tinkamai neatlieka savo pareigų. Atstovė nurodė, kad K. A. sveikatos būklė nepasikeitė, todėl byloje nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Naujuoju K. A. globėju prašo skirti jo brolį J. A., kadangi dabartinė globėja D. B. nesirūpina K. A. ir jo poreikių tenkinimu. Pažymi, kad Socialinės paramos skyrius kontroliuos, kaip yra prižiūrimas K. A. ir kaip globėjo pareigas vykdys naujasis globėjas J. A..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens K. A. atstovė advokatė A.Mikalauskienė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog yra tikslinga išsiaiškinti K. A. sveikatos būklę šiuo metu, tačiau anksčiau priimtas teismo sprendimo peržiūrėjimas atitinka K. A. interesus. Atsiliepime nurodoma, kad K. A. globėja D. B. netinkamai atlieka savo pareigas ir nesirūpina savo globotiniu. Tai daro kitas asmuo - G. J., todėl K. A. globėja turi būti pakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu advokatė K. Mikalauskienė parodė, kad K. A. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi jo sveikatos būklės nepasikeitė. Sritys, kuriose prašoma K. A. pripažinti neveiksniu, atitinka K. A. interesus. Bylos duomenis patvirtina, kad D. B. savo globojamą brolį lankė tik 4 kartus per metus. Faktiškai K. A. globojo ir juo rūpinosi G. J., kuri šioje byloje yra liudytoja. Prašo teismo pareiškimą tenkinti ir naujuoju K. A. globėju paskirti J. A.. Pažymi, kad D. B. už K. A. globą 2015-2018 m. gavo 7400 Eur, kurių K. A. interesams nepanaudojo, todėl pakeitus globėją, šie pinigai turi būti grąžinti globotiniui.
Teismo posėdžio metu K. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvena vienas, valgyti pasidaro pats, nusiskuta pats, krosnį kūrenti moka, žolę pjauna su žoliapjovę, telefonu naudotis moka. Skaityti ir rašyti nemoka, sutarčių nesupranta. Jo pinigus tvarko sesuo D., kuri atvažiuoja 3-4 kartus per metus. Su D. sutaria gerai. Maistą ir rūbus jam perka G., kuri atvažiuoja kas savaitgalį. Turi brolį J., su kuriuo sutaria gerai.
Suinteresuotas asmuo D. B. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, jai teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad gyvena Panevėžyje, su broliu K. A. bendrauja telefonu, jį aplanko 4 kartus per metus. Jau 7 metai, kaip K. A. gyvena pas G. J., kuri jį pakvietė padirbėti pa save, ir taip K. A. liko gyventi pas G. J.. Už K. A. globą gauna pašalpas virš 400 Eur per mėnesį, tačiau iš šios sumos nedaug skiria K. A. poreikių tenkinimui. Kai buvo ankstesnis teismas dėl K. A. globos, jai buvo išaiškinta, kad ji yra atsakinga už brolį K. A.. Pripažįsta, kad netinkamai vykdo globėjo pareigas. Už K. A. globą gauti pinigai yra jos banko sąskaitoje „Swedbanke“, pinigus broliui K. A. atiduos. Sutinka, kad naujuoju K. A. globėju būtų paskirtas brolis J. Kai bus pakeistas globėjas, pasižada į naujai atidarytą K. A. banko sąskaitą pervesti 7400 Eur ir tai patvirtinančius duomenis pateikti teismui. Byloje nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes K. A. sveikatos būklė nepasikeitė.
Suinteresuotas asmuo J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka būti brolio K. A. globėju. Su broliu K. sutaria, alkoholio išgeria, bet retai. Prieš kelis metus buvo sugautas policijos, nes važiavo su dviračiu neblaivus. Baudas sumokėjo, dabar važinėja blaivus. Globoti brolį sugebės, jei ką - pagelbės socialinė darbuotoja. Už gaunamas socialines pašalpas atidirba viešuosius darbus, taip pat dirba pas žmones pavienius darbus.
Liudytoja G. J. parodė, kad prieš 8 metus pasikvietė K. A., kuris yra jos kaimynas (duomenys neskelbtini), patalkauti jos tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Taip K. A. ir liko pas juos. Tuo metu dar buvo gyvi tėvai, o dabar K. A. jau 3 metus gyvena sodyboje vienas. Kad K. A. yra neveiksnus tik įtarė, nes jis nemoka skaityti, rašyti, o sužinojo tik tada, kai apsilankė socialinė darbuotoja. Kokias pašalpas K. A. gauna, nežino. Maistą, pusgaminius K. A. atveža ji. K. A. moka įsijungti viryklę, sugeba apkūrenti namus, susitvarkyti higieninius reikalus, moka naudotis laidiniu telefonu. K. A. patiki sodybos priežiūrą, pati visada atvažiuoja savaitgaliais, aprūpina K. A.. J. A. pažįsta, gali pasakyti, kad J. A. dirba sąžiningai, jai neteko matyti J. A. girto. Ji pati atveža J. A. pas brolį K. aplankyti, prireikus patalkauti jos sodyboje. Su D. B. susipažino tik tada, kai K. A. aplankė socialinė darbuotoja.
Liudytoja Ž. S. parodė, kad jau 4 metus dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja. J. A. yra seniūnijos gyventojas, kuris atvyksta į seniūniją dėl socialinių pašalpų. Už gaunamas pašalpas J. A. atidirba sąžiningai, niekada neatvyksta į darbus „su kvapu“, jei negali atvykti – praneša, yra tvarkingas, laikosi žodžiu. J. A. neblaivaus nėra mačiusi. J. A. brolis P. gyvena kartu, tačiau seniūnijoje nesilanko, registruotas darbo biržoje. P. A. neblaivų matė tik vieną kartą ir tai labai senai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. A. yra pripažintas neveiksniu. (b. l. 9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-07-01 nutartimi K. A. nustatyta globa ir globėja paskirta sesuo D. B.. (b. l. 10) Iš darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad K. A. nuo 1996-06-04 neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. (b. l. 12-13) Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo 2017-11-21 akto matyti, kad socialinis darbuotojas apsilankęs (duomenys neskelbtini), nustatė, jog K. A. 7 - 8 metus gyvena G. J. priklausančioje sodyboje, kurią prižiūri. K. A. susitvarko buityje, jo aprūpinimu maistu, rūbais bei kitų poreikių tenkinimu rūpinasi G. J.. K. A. globėja D. B. K. A. nelanko, nesirūpina ir pinigų poreikių tenkinimui neskiria. (b. l. 14-15)
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo K. A. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. A. buvo atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, kuri nustatė, kad K. A. psichine liga neserga, jam yra įgimtas intelekto defektas vidutinio protinio atsilikimo laipsnyje. (b. l. 9)
Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2018 m. sausio 2 d. išvados dėl K. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus matyti, kad K. A. nesugeba tvarkyti finansų ir įvertinti pinigų vertės, nesugeba savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, bet žino, kad valiuta yra euras. Sutarčių sudaryme nesusigaudo. K. A. nemoka skaityti ir rašyti, geba pasakyti skaičių seką, bet matematinių veiksmų atlikti su skaičiais nesugeba. Asmuo nesupranta nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sąvokos, nežino ar turi turto. K. A. nesupranta paveldėjimo prasmės, nesugebėtų dalyvauti ūkinėje – komercinėje veikloje, nes negeba savarankiškai priimti sprendimų. K. A. savitvarkos srityje yra iš dalies savarankiškas, nes geba iš dalies pasirūpinti savo gyvenamojo būsto priežiūra, buitimi ir higiena, tačiau savarankiškai negalėtų įsigyti kuro ar drabužių. K. A. sveikatos priežiūros srityje yra iš dalies savarankiškas, nes geba paaiškinti, kad jam skauda, bet negeba savarankiškai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. K. A. negeba įgyvendinti teisių šeimos santykių srityje, nes nesugebėtų priimti sprendimo sudaryti santuokai, nesugebėtų prižiūrėti ir auklėti savo vaikų. Jam pačiam reikalinga pagalba. K. A. nesugebėtų sudaryti darbo sutartį, nes to nesupranta, negeba priimti jokių sprendimų, negeba rašyti ir skaityti. K. A. padeda būsto savininkė G. J.. (b. l. 5-7)
Iš byloje esančių dokumentų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų bei paties K. A. parodymų nustatyta, kad K. A. savarankiškai negeba pasirūpinti savo turtiniais interesais, nesusigaudo sutarčių sudaryme, savarankiškai negeba priimti sprendimų, tačiau kasdienių buitinių poreikių tenkinime, savitvarkoje ir sveikatos priežiūros srityje iš dalies yra savarankiškas. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).
Įvertinus anksčiau aptartus rašytinius dokumentus ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus teismui pakanka kitų įrodymų apie K. A. psichinę būklę, todėl peržiūrint anksčiau priimtą teismo sprendimą K. A. teismo psichiatrinė ekspertizė neskirtina, juolab, kad jam yra konstatuojamas įgimtas intelekto defektas vidutinio protinio atsilikimo laipsnyje (CPK 469 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad K. A. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų tam tikrose civilinių teisinių santykių srityse be atstovo pagalbos. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, peržiūrėjęs sprendimą vadovaujasi Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.10 straipsniu, CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir sprendžia, kad K. A. yra pripažintinas neveiksniu šiose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; šeimos santykių srityje; darbo teisinių santykių srityje; teisės rinkti ir būti išrinktam srityje; bei pripažintinas ribotai veiksniu - savitvarkos įgūdžių srityje ir sveikatos priežiūros srityje.
Pagal CK 3.240 straipsnio 1 ir 2 dalis, globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Taigi, globėjo funkcijų atlikimas apima platų teisių ir pareigų ratą ir neapsiriboja vien tik fizišku globėjo ir globotinio gyvenimu kartu. Vadovaujantis CK 3.246 straipsnio 3 dalimi, taip pat CPK 494 straipsnio 2 dalimi, jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų.
Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo K. A. buvo pripažintas neveiksniu, yra būtina iš naujo spręsti klausimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo šiam asmeniui. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad dabartinė K. A. globėja netinkamai atlieka savo pareigas, kadangi K. A. realiai nesirūpina. Šiuo metu faktinė K. A. globėja yra liudytoja šioje byloje G. J.. Teismo posėdžio metu D. B. pripažino, kad netinkamai atlieka globėjos pareigas, savo brolį K. A. per metus lanko tik kelis kartus, pinigų iš jo vardu gaunamų pašalpų K. A. poreikių tenkinimui skiria nedaug. Pareiškėjas siūlo naujuoju K. A. globėju paskirti jo brolį J. A., kuris sutinka globoti brolį (b. l. 46), pagal sveikatos būklę globėju būti gali (b. l. 48), yra neteistas (b. l. 65), 2014-2015 m. buvo baustas administracine tvarka už važiavimu su dviračiu esant neblaiviam, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 63-64), gyvenamosios vietos seniūnijos socialinės darbuotojos Ž. S. ir liudytojos G. J. apibūdinamas, kaip atsakingas ir sąžiningas darbininkas. Teismo nuomone, J. A. atitinka įstatyme numatytus globėjui keliamus reikalavimus, todėl gali būti paskirtas pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse K. A. globėju. Globėjas, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui, toliau veikia tik nurodytose srityse, kuriose, peržiūrėjus sprendimą, asmuo pripažintas neveiksniu (CK 3.240 straipsnis). Sprendimo dalis dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų ir naujo globėjo paskyrimo nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. už K. A. globos laikotarpiu gavo šalpos pensiją, kurios dydis per mėnesį 2015 m. sausio 1 d. duomenimis buvo 157,50 Eur ir palaipsniui kilo, ir 2018 m. birželio 1 d. yra 214,50 Eur. (b. l. 108;110) Pati D. B. pripažino, kad iš gaunamos šalpos pinigų K. A. poreikiams tenkinti skyrė nedaug, pinigus taupė ir K. A. pinigai šiuo metu yra jos banko sąskaitoje. K. A. atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos paskaičiavimais K. A. priklauso 7400 Eur, kuriuos D. B. gavo per paskutiniuosius globos metus ir jų nepanaudojo K. A. poreikiams. Teismo posėdžio metu D. B. sutiko į naujai atidarytą K. A. sąskaitą savanoriškai pervesti 7400 Eur, kaip už K. A. globą sutaupytus pinigus. Teismui, išėjus priimti sprendimo į sprendimų priėmimo kambarį, iš D. B. buvo gautas 2018-07-03 mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad ji 2018-07-03 į K. A. sąskaitą AB „Citadelė bankas“ pervedė 7400 Eur. (b. l. 120) Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog D. B. įvykdžius teismo posėdžio metu duotą pažadą ir pervedus anksčiau minėtas lėšas į K. A. sąskaitą, nelieka pagrindo CPK 299 straipsnyje nustatyta tvarka priimti atskirąją nutartį ir kreiptis kompetentingas teisėsaugos institucijas.
Teismas remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
P. P. miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu:
turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, srityje; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) šeimos santykių srityje; 2) darbo teisinių santykių srityje; 3) teisės rinkti ir būti išrinktam srityje.
Pripažinti K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje.
Nušalinti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) globėjo pareigų ir paskirti K. A. globėju J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų ir naujo globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.