Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistas iki gyvos galvos bausmę atlikti Lukiškių TI-kalėjime, tačiau dėl reorganizacinių pokyčių Lukiškių TI-kalėjimą uždarius, pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN. Nuo 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN. Jis Alytaus PN bausmę atlieka izoliuoto kalinimo sąlygomis.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nesudaromos sąlygos žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, biliardą. Kaip konstatuota minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pareiškėjas šiuos neteisėtus atsakovės veiksmus laiko jį diskriminuojančiais ir išimtinai sieja su savo statusu, t. y. kad jis yra perkeltas iš Lukiškių TI-kalėjimo, nuteistas iki gyvos galvos.

BVK 111 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas.

BVK 57 straipsnio 2 dalyje ir BVK 137 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Taigi, įstatymas nustato bausmės vykdymą įgyvendinančiai institucijai pareigą užtikrinti socialinės reabilitacijos bei užimtumo sąlygas nuteistiesiems, kad jų veikla būtų orientuota į nusikaltimą padariusio asmens perauklėjimą.

BVK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos.

BVK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai t. y. būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

BVK 70 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. <...>.

Kaip minėta, pareiškėjui, kuris nuteistas iki gyvos galvos, nuosprendžiu buvo paskirta bausmę atlikti kalėjime, o 2019-02-19 jį perkėlus iš Lukiškių TI-kalėjimo į Alytaus PN jam taikytas kalėjimo režimas pataisos namuose ir jis apgyvendintas kamerų tipo patalpose. Įvertinus nurodyto reglamentavimo nuostatas matyti, kad pareigą pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, bausmę atliekančių kitokiu režimu, ir jo atžvilgiu taikyti kalėjimo režimo sąlygas atsakovei numatė tiek teisės normos tiek įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Šioje byloje pareiškėjas kėlė ginčą, ar jo pageidaujamų socialinės reabilitacijos priemonių - žaisti krepšinį, tinklinį, biliardą, futbolą ar sportuoti sporto salėje - nesuteikimas yra diskriminacinio pobūdžio.

Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl diskriminacijos jo teisinės padėties požiūriu ir dėl kitokių sąlygų užsiimti tam tikra sportine veikla, nei kitiems nuteistiesiems, sudarymo, yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl to, kad pareiškėjas neturi galimybės sportuoti kartu su kitais nuteistaisiais.

Pažymėtina, kad diskriminacijos definicija apibrėžiama kaip teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Diskriminacija dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo. Taigi, diskriminacija būtų galima laikyti tokią situaciją, kai asmuo neteisingai, be objektyvios priežasties, nesant tam teisinio pagrindo yra traktuojamas kitaip nei kiti, tik dėl to, kas jis yra.

Kaip minėta, socialinė reabilitacija ir užimtumas yra laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės (BVK 111 str. 2 d. ). Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas iš esmės galioja visų, skirtingu režimu bausmę atliekančių nuteistųjų, tame tarpe ir nuteistų iki gyvos galvos, asmenų atžvilgiu, tačiau dėl skirtingų bausmės atlikimo režimų neišvengiamai skiriasi konkrečių socialinės reabilitacijos ir užimtumo priemonių taikymo galimybės skirtingu režimu bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019-10-21 ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1 matyti, kad iš visų į Alytaus PN perkeltų asmenų yra tik vienas nuteistasis, kuris atlieka bausmę kalėjimo režimu. Ataskaitoje pažymėta, kad nuteistiesiems, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, turi būti sudarytos galimybės rinktis įvairių rūšių tikslingą veiklą, siekiant stiprinti jų nepriklausomybės ir asmeninės atsakomybės jausmą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui rekomenduota imtis priemonių užtikrinti, kad nuteistiesiems, kurie atlieka bausmes izoliuoto kalinimo sąlygomis, būtų organizuojami prevenciniai ir intervenciniai susitikimai su įstaigų psichologais, kad jie būtų įtraukiami į bendrus užsiėmimus su to paties režimo nuteistaisiais, būtų sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius su kitais asmenimis. Taigi, šioje ataskaitoje nėra nustatyta, kad nuteistajam laisvės atėmimu iki gyvos galvos Alytaus PN administracija privalo užtikrinti tokias pat sąlygas sportuoti kartu su kitais nuteistaisiais ar užsiimti kita laisvalaikio veikla, kaip ir kitiems nuteistiesiems. Priešingai, ataskaitoje pažymima, kad nuteistieji iki gyvos galvos turėtų būti įtraukiami į bendrus užsiėmimus su to paties režimo nuteistaisiais, būtų sudaromos galimybės palaikyti socialinius ryšius su kitais asmenimis, bet ne su kito režimo nuteistaisiais.

Šiuo atveju vertinant pareiškėjo pageidavimą dėl konkretaus užimtumo formų, t. y. krepšinio, tinklinio ar futbolo žaidimų, pirmiausia pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovės sudaryti sąlygas nuteistiesiems užsiimti konkrečiomis laisvalaikio ir užimtumo formomis, kuriomis pareiškėjas, ar bet kuris kitas nuteistasis, pageidautų. Be to, dėl laisvalaikio ir užimtumo formų įvairovės visų jų organizuoti ir užtikrinti skirtingu režimu bausmę atliekantiems nuteistiesiems pagal jų pageidavimus neįmanoma. Taigi, pareigos įrengti krepšinio, futbolo, teniso ar kitas sportinės veiklos patalpas ir visiems nuteistiems leisti vienodomis galimybėmis jomis naudotis atsakovei neegzistuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė kokį nors teisės aktą ir taip suvaržė pareiškėjo teises. Bausmę vykdanti institucija (šiuo atveju Alytaus PN) iš esmės turi užtikrinti nuteistiesiems socialinės reabilitacijos įgyvendinimą taikant ne konkrečias, pačių nuteistųjų pageidavimus atitinkančias, o skirtingas ir pakankamas pozityvaus užimtumo priemonių formas, pavyzdžiui, fizinė kultūra, sportas, dvasinių, religinių poreikių tenkinimas, nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas, kūrybinių būrelių, pomėgių veikla ir kt., kurių taikymas yra suderinamas su konkretaus nuteistojo bausmės atlikimo režimu.

Kaip minėta, pareiškėjas į Alytaus PN buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kurią privalo atlikti kalėjimo režimu, todėl jis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose. BVK 145 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose. Perkeltiems į kamerų tipo patalpas leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

Iš byloje pateiktos Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkės (patvirtintos Alytaus PN direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. 1-294) matyti, kad nuo 9.30 val. iki 15.00 val. yra pasivaikščiojimui skirtas laikas. Laisvalaikio laikas yra nuo 16.30 val. iki 18.30 val. ir 19.30 val. iki 22.30 val. Atsakovė pažymėjo, kad antrame aukšte yra įrengta relaksacijos ir mankštos patalpa 20.77 kv. m., joje yra teniso stalas, kopėtėlės ir skersinis. Ginčo laikotarpiu uždarojoje zonoje veikė relaksacijos ir mankštos kambarys, kuriame pareiškėjas galėjo sportuoti pasivaikščiojimui skirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog jokie teisės aktai nenustato reikalavimų dėl relaksacijos ir mankštos patalpos sporto patalpų, įrenginių, jų kiekio įrengimo. Be to, pareiškėjas galėjo užsiimti tam tikta sportinė veikla pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė laisvalaikio metu mankštintis fizinių pratimų dėka, todėl jo teisės sportuoti (mankštintis), atsižvelgiant į jo bausmės atlikimo režimą, pažeidžiamos nebuvo.

Iš Alytaus PN 2019-03-21 rašto Nr. 363-435 matyti, kad juo atsakyta, jog biliardo stalas yra kitame pastate, kuriame apgyvendinti kiti nuteistieji, todėl prašymas leisti žaisti biliardą nebus tenkinamas. Buvo rekomenduota kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą dėl alternatyvios veiklos.

Pareiškėjas bausmę atliko kalėjimo režimu, todėl jam buvo taikyta izoliacija nuo kitų nuteistųjų ir jis turėjo būti laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose tik su nuteistaisiais, kuriems paskirta analogiška teismo bausmė. Šis įstatyme reglamentuotas izoliacijos aspektas įpareigoja atsakovę užtikrinti, kad skirtingu režimu bausmę atliekantys nuteistieji nesusitiktų ir/ar nebūtų vienoje patalpoje. Kaipo minėta, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019-10-21 ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-1 teikta rekomendacija, kad nuteistieji, atliekantys bausmę izoliuoto kalinimo sąlygomis, turi būti įtraukti į užsiėmimus, tačiau su to paties režimo nuteistaisiais. Kadangi, šiuo atveju biliardo stalas buvo kitame pastate, kur gyvena kiti nuteistieji, o dėl pareiškėjo statuso įstatymas draudžia pareiškėjui turėti kontaktą su nuteistaisiais, atliekančiais bausmę kitu nei kalėjimo režimu, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nukreipė pareiškėją į Resocializacijos skyrių dėl alternatyvių veiklų ir užimtumo taikymo. Dėl pareiškėjo atžvilgiu taikytino režimo ir izoliacijos iš esmės ribojamas bet kokios veiklos vykdymas, kurioje jis galėtų turėti kontaktą su kito režimo nuteistaisiais. Tai reiškia, kad ir pareiškėjo nurodytos sportinės veiklos formos, dėl komandinio ir kontaktinio pobūdžio su kitais asmenims, taip pat negalėtų būti vykdomos dėl pareiškėjo ir kitų nuteistųjų skirtingo bausmės atlikimo režimo. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas ir jam nebuvo leista užsiimti tam tikta veikla su kitais tuo pačiu kalėjimo rėžimu bausmę atliekančiais asmenimis, nėra. Tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo išskirtas iš vienodą teisinį statusą turinčių nuteistųjų ir jam nebuvo suteikta mažiau galimybių nei kitiems, tokiu pat režimu bausmę atliekantiems, asmenims.

Pareiškėjui buvo siūlyta, nesant galimybės žaisti biliardą, kreiptis į Resocializacijos skyrių ir išsirinkti kitą veiklą. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad Alytaus pataisos namuose 2019 metų yra vykdoma 16 pataisos programų bei vykdomos pozityvaus užimtumo priemonės. Pozityvaus užimtumo priemonės tai laisvės atėmimo vietos įstaigos personalo ir/ar socialinių partnerių vykdomos prasmingo nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos; fizinė kultūra, sportas, dvasinių, religinių poreikių tenkinimas, bibliotekos darbas. Alytaus pataisos namuose vykdant nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemones, uždarojoje zonoje veiklą vykdo šios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija (LVZB), Alytaus pataisos namų kapelionas (kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.30 iki 18.00 val.), VŠĮ „Aplankyk kalinį“, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, vykdomos biblijos studijos. Kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs prašymą dėl alternatyvių užsiėmimo formų, suderinamų su jo bausmės režimu, pareiškėjas neginčija, kad tokios galimybės jam buvo varžomos.

Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo užtikrinama sportinė ir kita užimtumo veikla, tačiau pareiškėjo galimybė naudotis biliardu ar užsiimti tam tikra sportine veikla, kuri reikalauja kontakto su kitais nuteistaisiais, buvo apribota pagrįstai, kadangi jam, dėl bausmės pobūdžio ir taikytino režimo, skirtingą nei kitiems nuteistiems taikytinų užimtumo formų rūšį ir apimtį apsprendžia bausmių vykdymą reglamentuojančios BVK nuostatos. Dėl pareiškėjo atžvilgiu taikomo kalinimo režimo ir jam įstatymo numatytų griežtesnių reikalavimų bei siauresnės tam tikrų teisių apimties pareiškėjo statusas buvo kitoks ne dėl Alytaus PN administracijos veiksmų, o dėl įstatymo nuostatų. Toks skirtingas teisių ir pareigų reglamentavimas, atsižvelgiant į skirtingą nuteistųjų bausmės atlikimo režimą, nėra ir negali būti laikomas diskriminavimu, kadangi pareiškėjo atžvilgiu taikytas izoliuoto kalinimo sąlygų taikymas buvo pagrįstas objektyviai pateisinamu pagrindu, t. y. bausmių vykdymą reglamentuojančių imperatyvių normų, už kurių tinkamą įgyvendinimą šiuo atveju atsakingi Alytaus pataisos namai. Teismas pažymi, kad diskriminacija galėtų būti vertinama tik tokiu atveju, jei būtų sudaromos skirtingos sąlygos (nesant drausminių ir kitų ribojimų) to paties kalinimo režimo nuteistiesiems, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Nenustačius, kad atsakovė netinkamai taikė BVK nuostatas pareiškėjo atžvilgiu bei įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo tam tikrų prašymų netenkino ne diskriminaciniu pagrindu, o vykdydama savo pareigas ir įgyvendindama bausmių vykdymą reglamentuojančias nuostatas, įpareigojančias izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų.

Kadangi nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, nėra pagrindo priteisti jam neturtinę žalą, nes nėra šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.