Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas A. J., antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio J. P. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51388.

Nurodo, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš A. J. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2-253-867/2011 administracinėje byloje skiriant baudą už administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju bauda paskirta iki 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. Duomenų, kad A. J. veika būtų perkvalifikuota pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nėra, todėl vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turi būti nagrinėjamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso, o ne pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

Antstolis nurodo, kad atlikęs skolininko A. J. turtinės padėties patikrinimą nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir kad skolininkas nedirba, jokių lėšų negauna. Antstolis surašė 2021 m. gruodžio 9 d. išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teigia, kad antstoliui perduotas vykdymui teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Jeigu pagal vykdomą dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumą aktą, grąžina vykdomąją dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Iš byloje esančios medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00785 duomenimis nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/11/00785, pradėta pagal 2011 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2-253-867/2011 dėl 150 Lt (43,44 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

Antstolis patikrinęs sprendimo (nutarimo) įvykdymo galimybes nustatė, kad skolininko vardu registruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, piniginių lėšų kredito įstaigose taip pat nėra. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51387, kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko negalimas.

2021 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-51388, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu antstolis užbaigia vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00785 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2-253-867/2011 grąžina išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos.

CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje. CPK 632 straipsnis reglamentuoja vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus, o CPK 631 straipsnyje įtvirtinti vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindai. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

Byloje ginčo dėl to, ar antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdomąją bylą nėra. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kam – išieškotojai ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą,- turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2011 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-253-867/2011 A. J. dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje paskirta 150 Lt bauda. Minėtas nutarimas perduotas vykdyti antstoliui J. P..

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai (2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymas Nr. XII-601). 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). CPK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl esant prieštaravimų tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021).

Tai gi, nagrinėjamu atveju antstoliui J. P. perduotas vykdyti vykdomasis dokumentas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK aiškiai yra įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai (pareiškėjai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr.0172/11/00785 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.