Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-648/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-02
Bylos Nr.
1-389-648/2010
Teisminio proceso Nr.
1-14-00216-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. D., V. K.
Kaltinamasis
M. G., P. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-648/2010Teisminio proceso Nr. 1-14-00216-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 02 d.Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant G. S., dalyvaujant prokurorei L. Ž., nukentėjusiesiems J. D. ir V. K., gynėjams advokatams I. V. ir E. B., kaltinamiesiems M. G. ir P. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-09-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. (redakcija iki 2003-05-01) 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 1997-10-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) 3 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

3) 2000-09-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR 2000-04-11 įstatymo Dėl amnestijos akto 1 str. 1 d. 1 p., 3 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

4) 2001-05-31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su ¼ dalies turto konfiskavimu;

5) 2004-09-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn.;

6) 2005-08-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėn.;

7) 2006-08-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 10 parų arešto;

8) 2007-12-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėn.;

9) 2007-12-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - nuteistas 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-16 nutartimi bausmės paskirtos Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-12-07 ir 2007-12-10 nuosprendžiais subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams;

10) 2008-04-30 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 4 d., – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-16 nutartimi subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BVK 157 str. 2009-07-21 paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai neatlikus 9 mėn. 26 d.,

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (du kaltinimai), padarymu.

P. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-09-04 Vilniaus m 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo be baudos su 1/6 turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2005-03-09 Vilniaus m 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

3) 2009-11-10 Vilniaus m 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 280 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, įpareigojant žalą atlyginti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2009 metų gruodžio mėn. pabaigoje, adresu (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam J. D. į dešinę koją, pastarajam nukritus pagrobė iš nukentėjusiojo striukę 200 Lt vertės, kurioje buvo raktai 50 Lt. vertės ir tokiais savo veiksmai padarė nukentėjusiajam 250 Lt turtinę žalą.

M. G., panaudojęs fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas susitaręs kartu su P. G., 2010-02-07 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, bandė suduoti kumščiu nukentėjusiajam V. K., pastarajam išsisukus ant jo užgriuvo, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam V. K. priešintis, kol P. G. iš jo striukės vidinės kišenės pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia" 1620 Lt vertės ir 700 Lt.

P. G., panaudojęs fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas susitaręs kartu su M. G., 2010-02-07 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kol M. G. bandė suduoti kumščiu nukentėjusiajam V. K., o pastarajam išsisukus ant jo užgriuvo, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam V. K. priešintis, tada jis iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės pagrobė mobilųjį telefoną „Nokia", 1620 Lt vertės, ir 700 Lt.

Dėl J. D. turto pagrobimo plėšimo būdu

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir teisme parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, ėjo į parduotuvę, esančią šalia namų. Sutiko J. D., kuris buvo išgėręs. Jis ėjo paskui J. D., iš nugaros vieną kartą sudavė jam į kojas ir paėmęs iš jo striukę, nuėjo namo. Striukėje buvo raktai, kuriuos nunešė į parduotuvę.

Nukentėjusysis J. D. teisme parodė, kad M. G. nepažįsta. Tą dieną jis ėjo iš parduotuvės, iš nugaros pribėgo kaltinamasis, trenkė jam per kojas, jis nugriuvo, o kaltinamasis, paėmęs jo striukę, nubėgo. Pamenu, kad striukėje buvo raktai. Raktus jis atgavo, o striukės - ne. Jam įvykio metu buvo šiek tiek sužalota galva, tačiau į medikus jis nesikreipė.

Protokolas-pareiškimas patvirtina, jog J. D. kreipėsi į policiją bei pareiškė, kad 2009 m. gruodžio pabaigoje, jam einant iš parduotuvės namo prie (duomenys neskelbtini) namo prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu M., kuris nieko nesakydamas koja sudavė jam į dešinę koją, nuo smūgio jis pargriuvo, o M. nuėmė nuo jo striukę, kurioje buvo penki raktai nuo buto ir pabėgo. Žala vertina 250 litų - 200 litų striukė, 50 litų raktai, (t.1, b.l. 26).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis J. D. iš nuotraukos atpažino M. G. kaip asmenį, kuris 2009 m. gruodžio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinę jėgą atėmė iš jo striukę (t. 1., b.l. 34-36).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. M. G. teisme prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam į kojas ir po pavartoto smurto paėmė iš jo striukę, kurioje buvo raktai. Nukentėjusysis J. D. teisme irgi patvirtino, jog kaltinamasis trenkė jam per kojas, o jam nugriuvus, kaltinamasis paėmęs jo striukę, kur buvo raktai, nubėgo. Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (t.1, b.l. 31,32). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį M. G. kaip asmenį, kuris 2009 m. gruodžio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinę jėgą atėmė iš jo striukę. Nusikalstama veika yra baigta, nes kaltinamasis realiai užvaldė nukentėjusiojo turtą ir juo disponavo. Teismas daro išvadą, kad M. G. nusikalstami veiksmai teisingai yra kvalifikuoti kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą pagal LR BK 180 str. 1 d. Iš kaltinimo šalintina nusikalstamos veikos požymis, kad kaltinamasis įvykdė plėšimą atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Teismų praktikoje „atėmimas galimybės priešintis“ pripažįstami atskiri veiksmai, dėl kurių nukentėjęs asmuo netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui, pvz., įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdydamas panaudojant medikamentus ar narkotines medžiagas ir kiti atvejai. Tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl šiuo atveju yra įrodytas tik vienas nusikalstamos veikos požymis – fizinio smurto panaudojimas.

Nukentėjusysis J. D. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Dėl V. K. turto pagrobimo plėšimo būdu

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną gėrė su P. ir eidami į parduotuvę sutiko M. bei nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pasakė, kad gali pavaišinti juos alkoholiu. Jie kartu užėjo į tą parduotuvę – bariuką. Jie keturiese – jis, M., V. K. ir P. G., gėrė apie pusvalandį. Gerdami bendravo. Po to jis V. K. pakvietė išeiti į lauką, norėjo jam suduoti, kadangi jis sunervino jį savo kalbomis. Jis susikabino su nukentėjusiuoju, pradėjo stumdytis. V. K. užtraukė jam ant galvos striukę. Neatsimena, ar V. K. buvo nukritęs ant žemės, nes kiek pamena, jie tik klūpėjo ant kelių. Kai jis buvo susikabinę su V. K., pamatė kaip P. kažką paėmė iš V. K. kišenės. Jis jokių daiktų neėmė iš nukentėjusiojo. Jis prisipažįsta tik dėl konflikto. Jis pavartojo fizinę jėgą ne dėl to, kad P. paimtų nukentėjusiojo daiktus, tiesiog nukentėjusysis jį sunervino. Suprato, kad P. paėmė ne savo daiktą ir, kad reikėjo jį sustabdyti.

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme parodė, kad tą dieną jis ėjo kartu su M. N. gatve ir sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris paklausė, ar jie nori išgerti. Kartu su tuo asmeniu užėjo į parduotuvę. Jis girdėjo, kad nukentėjusysis ėmė alkoholio į skolą. Jie stovėjo ir gėrė. Po to išėjo į lauką parūkyti, grįžę toliau išgėrė, vėl išėjo į lauką ir po to M. G. su nukentėjusiuoju nuėjo į bromą, kuris yra apie 5 metrai nuo parduotuvės. Nukentėjusysis su M. ten susistumdė. Jis nuėjo pažiūrėti, kas ten tarp jų vyksta, priėjęs prie bromos, pamatė, kad M. su nukentėjusiuoju yra susikabinę, jie laikėsi vienas už kito. Tada jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną ir pabėgo. Jis pinigų neėmė. Nebuvo susitarimo su M. G., kad kažką paimti iš nukentėjusiojo. Jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Kai jis traukė telefoną, nukentėjusysis sakė „ką tu darai“ ar kažką panašaus. Nukentėjusysis prieštaravo, kad jis landžiojo po jo kišenes, o M. nieko nesakė. Bėgdamas tą telefoną jis pametė.

Nukentėjusysis V. K. teisme parodė, kad tą dieną jis kaltinamuosius matė pirmą kartą. M. G. norėjo parduoti telefoną. Jis pasakė, kad jam telefono nereikia, ir jis paklausė, gal jie nenori išgerti. Nuėjo į parduotuvę, kur jis nupirko degtinės. Bekalbėdami išgėrė apie pusę butelio degtinės. M. pasiūlė eiti į lauką, nes norėjo kažką jam parodyti. Jis ir nuėjo paskui M. ir P. į lauką. Kai paėjo toliau, M. norėjo jam suduoti, o jis atrėmė smūgį kaire ranka ir tada užtraukė M. ant galvos striukę. Jam besigrumiant su M. G., jie parklupo ant kelių, pargriuvę nebuvo. Jo striukė buvo prasegta ir jis, besigrumdamas su M., matė kaip P. iš vidinės kišenės ištraukė telefoną. Pinigai buvo palaidi toje pačioje kišenėje, kur ir buvo telefonas. Po to Marijanas jį stipriai nustūmė ir nubėgo paskui P. į tą pačią pusę. Telefonas kainavo 1620 Lt ir buvo paimti 700 Lt grynais. Jo nuomone, kaltinamieji buvo susitarę jį apiplėšti. Iki to nebuvo jokių konfliktų su M. G., jie kalbėjosi, kaltinamieji sakė, kad kažką jam parodys. Kaltinamieji ėjo priekyje jo, o jis ėjo iš paskos. Kol vyko konfliktas, P. visą laiką buvo šalia.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad abu kaltinamieji ir V. 2010-02-07 atėjo į parduotuvę, kur ji dirba. V. vaišino kaltinamuosius alkoholiu. Jis nupirko butelį degtinės ir sulčių. V. mokėjo grynais pinigais. V. visada turi pinigų. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo santykiai buvo labai geri, parduotuvėje jokių pykčių nebuvo. Iš parduotuvės kaltinamieji ir nukentėjusysis išėjo nesusipykę. Kas toliau vyko aš nematė ir negirdėjo. P. V. piniginės nematė.

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis V. K. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris 2010-02-07 apie 12 val. prie (duomenys neskelbtini), bandė jam ranka suduoti vieną kartą į veidą, o jam išvengus smūgio, jis užgriuvo ir laikė jį prispaudęs neleisdamas atsikelti tol, kol jo draugas iš striukės kišenės ištraukė telefoną ir pinigus (t.1, b.l. 48-50).

Akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo V. K. ir įtariamojo M. G., nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis su M. G. gėrė degtinę parduotuvėje-kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuris pakvietė jį į lauką ir nuėjus iki bromos, trenkė jam ranka vieną smūgį, po ko ant jo užgriuvo, o tuo metu M. G. draugas „Paša“ iš jo striukės kišenės išėmė telefoną ir pinigus, po ko jie abu nubėgo. Įtariamasis M. G. su nukentėjusiojo parodymais iš esmės sutiko, tačiau parodė, kad kaip „Paša“ iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė pinigus ir telefoną, jis nematė (t. 1, b.l. 69).

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, jog nukentėjusysis V. K. atpažino P. G. kaip asmenį, kuris 2010-02-07 dienos metu , prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol jo draugas jį pargriovęs laikė prispaudęs prie žemės, jis iš striukės kišenės ištraukė telefoną ir pinigus 700 litų (t.1, b.l. 141-144).

Akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo V. K. ir įtariamojo P. G., nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis su P. G. gėrė degtinę parduotuvėje-kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir jo draugas M. pakvietė jį į lauką ir nuėjus iki bromos, trenkė jam ranka vieną smūgį, kurį jis atrėmė, po ko ant jo užgriuvo, o tuo metu P. G. iš jo striukės kišenės išėmė telefoną ir pinigus, po ko jie abu pabėgo. Įtariamasis P. G. su nukentėjusiojo parodymais iš esmės sutiko, tačiau parodė, kad iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė tik telefoną, o 700 litų neėmė (t. 1, b.l. 157).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji M. G. ir P. G. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. G. teisme teigė, kad pavartojo fizinę jėgą dėl to, kad nukentėjusysis jį sunervino, tačiau pripažino, jog matė kaip jam besigrumiant su nukentėjusiuoju, P. kažką ištraukė iš nukentėjusiojo striukės kišenės. Kaltinamasis P. G. teisme irgi teigė, jog jis nesitarė su M. G., kad kažką paimti iš nukentėjusiojo. Pamatęs, jog M. su nukentėjusiuoju yra susikabinę ir laikosi vienas už kito, jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė telefoną ir pabėgo. Tokie kaltinamųjų parodymai teismo vertinami kritiškai ir atmetami kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pastebėtina, jog kaltinamųjų parodymai bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, jie juos keitė. Kaltinamasis M. G. ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu 2010-02-11 savo kaltės nepripažino ir teigė, jog jis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam, nes šis jį sunervavo ir įžeidė, o po to matė kaip ant nukentėjusiojo užgriuvo „Paša“ ir jie voliojosi, o jis nuėjo namo (t. 1., b.l. 46-47). Tą pačią dieną buvo atlikta M. G. akistata su nukentėjusiuoju ir akistatos metu M. G. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad jis bromoje bandė nukentėjusiajam suduoti vieną smūgį ranka į galvą, po ko jis ant nukentėjusiojo nukrito, kaip „Paša“ iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė pinigus ir telefoną, jis nematė (t. 1, b.l. 69). Įtariamojo papildomos apklausos metu 2010-03-16 M. G. parodė, kad užgriuvęs ant nukentėjusiojo matė, kaip P. iš to vyro pagrobė lygtai telefoną ir pabėgo (t.1, b.l. 72). Kaltinamasis P. G. ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu 2010-02-17 savo kaltės nepripažino ir neigė ėmęs nukentėjusiojo telefoną ir pinigus (t.1., b.l. 139-140). 2010-03-16 akistatos su nukentėjusiuoju metu P. G. pakeitė savo parodymus ir prisipažino, kad iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė tik telefoną, o 700 litų neėmė (t. 1, b.l. 157). 2010-03-16 Įtariamojo papildomos apklausos metu P. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tuo metu kai M. su nukentėjusiuoju nukrito ant žemės, jis pribėgo ir iš vyro striukės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Nokia, tačiau pinigų jis neėmė (t.1, b.l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, atpažinimo ir akistatų protokolais.

Nukentėjusysis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Nukentėjusysis 2010-02-08 protokole-pareiškime nurodė, kad 2010-02-07 du nepažįstami vyriškiai, panaudojus fizinę jėgą iš vidinės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Nokia, 1620 Lt vertės, bei 700 litų (t. 1, b.l. 2). 2010-02-08 apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad gėrė su dviems vyriškiais, su kuriais vėliau nuėjo į arką, kur vienas vyriškis užsimojo jam smogti į veidą, bet jis išsisuko, sugriebė jam už striukės ir užtraukė ant galvos, po ko vyriškis ant jo užgriuvo, o tuo metu kitas vyriškis iš vidinės kišenės ištraukė jo telefoną Nokia ir 700 Lt grynais (t.1, b.l. 7-8). Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė papildomos apklausos metu bei akistatų su įtariamaisiais M. G. ir P. G. metu (t. 1, b.l. 9-11, 69, 157). Teisme nukentėjusysis taip pat parodė, kad jis nuėjo paskui M. ir P. į lauką, kur M. norėjo jam suduoti, o jis atrėmė smūgį kaire ranka ir tada užtraukė M. ant galvos striukę. Jam besigrumiant su M. G., jie parklupo ant kelių, ir matė kaip P. iš vidinės kišenės ištraukė telefoną. Pinigai buvo palaidi toje pačioje kišenėje, kur ir buvo telefonas. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo nuoseklus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Teismas atmeta kaltinamojo M. G. teiginius, jog jis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ne siekdamas užgrobti turtą, o dėl to, kad nukentėjusysis jį sunervino ir įžeidė. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nukentėjusysis V. K. teisme nurodė, jog jis iki smurto panaudojimo momento su M. G. nekonfliktavo. Tą patvirtino ir liudytoja D. S., kuri teisme parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo santykiai buvo labai geri, parduotuvėje jokių pykčių nebuvo, iš parduotuvės jie išėjo nesusipykę. Kaltinamasis P. G. teisme irgi nenurodė, kad iki grumtynių kaltinamasis M. G. ir nukentėjusysis būtų konfliktavę. Vertinat pačią situaciją, matyti, jog nukentėjusįjį pakvietė į lauką M. G., tačiau abu kaltinamieji ėjo kartu su nukentėjusiuoju. Nors kaltinamasis P. G. nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau jis pasinaudojo tuo, kad kitas kaltinamasis laikė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis negalėjo pasipriešinti P. G. veiksmams, kai šis kraustė jo kišenes. Nukentėjusysis nurodė, jog jam grumiantis su kaltinamuoju M. G., kaltinamasis P, G. visą laiką buvo šalia, o po to, kai P. G. pagrobė nukentėjusiojo turtą, abu kaltinamieji kartu pasišalino iš įvykio vietos. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė bendrai ir nusikalstama veika padaryta jų bendrais veiksmais, jie abu yra vykdytojai, kaltinamieji siekė bendro nusikalstamo tikslo – svetimo turto pagrobimo, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors kaltinamieji neigia pagrobę 700 litų, tačiau teismas remiasi nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kad plėšimo metu iš jo buvo pagrobta minėta pinigų suma. Kad nukentėjusysis turėjo pinigų patvirtino ir liudytoja D. S., kuri teisme nurodė, jog V. yra pastovus jų klientas, tą dieną parduotuvėje už gėrimus mokėjo grynais pinigais ir jis visada turi pinigų. Nusikalstama veika yra baigta, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama. Nusikalstamos veikos požymiai – fizinio smurto naudojimas ir atėmimas galimybės priešinti yra įrodyti aukščiau aptartais įrodymais.. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal R BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2320 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 12). Kaltinamasis P. G. ieškinį pripažino iš dalies, o kaltinamasis M. G. ieškinio nepripažino. Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimo metu iš jo buvo pagrobtas telefonas Nokia, kurį jis vertina 1620 litų ir 700 litų gryni pinigai. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais ir daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.

Dėl bausmių

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę M. G., teismas, vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į LR BK 54 str., 56 str., 58 str. ir 61 str. nuostatas. M. G. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje yra teistas 10 kartų (t. 1, b.l. 83-88, 95-127), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 77-80), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nusikalto neatlikęs bausmės, būdamas paleistas lygtinai neatlikęs 9 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus m. psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, stacionare nesigydė, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 2001-08-13 (t. 1, b.l. 129-131). Specialisto išvada patvirtina, kad M. G. teismo psichiatrinę ekspertizę atlikti yra netikslinga (t. 1, b.l. 132). LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamojo veiksmai ir jo asmenybė rodo, kad ankstesnis realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, kas rodo, jog jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs nusikalsti ir ignoruoti visuomenėje priimtas gero elgesio nuostatas. Esant nusikaltimų recidyvui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Skirdamas bausmę P. G., teismas, vertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes bei atsižvelgia į LR BK 54 str., 56 str., 58 str. ir 61 str. nuostatas. P. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje yra teistas (t. 1, b.l. 166-168, 178-188), baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie galiojančias nuobaudas nėra (t. 1, b.l. 162-165), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaltinamasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus m. psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, stacionare nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 172-174). LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Matyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo įtakos kaltinamojo P. G. elgesiui, jis vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo kaltinamojo antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti. Esant nusikaltimų recidyvui, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo M. G. 70 litų paliktinas iki nuosprendžio įvykdymo ir ši suma nukreiptina civiliniam ieškiniui padengti. Daiktai, priklausantys kaltinamiesiems ir saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, jiems grąžintini. P. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti pataisos namų, kuriuose jis atliks laisvės atėmimo bausmę, administracijai.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (už nukentėjusiojo J. D. turto pagrobimą) ir paskirti 3 metus laisvės atėmimo.

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (už nukentėjusiojo V. K. turto pagrobimą) ir paskirti 3 metus 3 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie paskirtos bausmės pridėti pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-04-30 nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti M. G. kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti P. G. kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš M. G. ir P. G. 2320 (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt) litų V. K. turtinei žalai atlyginti.

Palikti iki nuosprendžio įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. G. turtui - 70 litų, saugomam Vilniaus apskrities Vilniaus m. VPK (2010-02-19 kasos pajamų orderis serija DEP Nr. 0000031) ir nurodytas lėšas nukreipti civiliniam ieškiniui padengti.

Daiktus:

– Marijampolės pataisos namų pažymėjimą apie paleidimą, juodos spalvos piniginę ir vieną raktą, priklausančius M. G. ir saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. G..

-raktą su raktine, 19 vienetų kortų, priklausančių P. G. ir saugomų byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti P. G..

P. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti pataisos namų, kuriuose jis atliks laisvės atėmimo bausmę, administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas A. P.