Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-408-422/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-06-10
Bylos Nr.: Ik-408-422/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00827-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė
Pareiškėjas: J. A. B.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės, R. M., B. J., J. Z.

Kategorijos

11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-408-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00827-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.2.; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. A. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Stanaitytei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei,tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. , B. J. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, R. M. , B. J. , J. Z. dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. A. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kurį patikslinęs, prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos N. P. 2011 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1009, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių vykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. A. B. į 731 kv. m. žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pareiškėjo naudojamą nuo 1994 m. pagal atliktą ir patikslintą bei su visomis organizacijomis suderintą žemės sklypo planą ( I t., b.l. 6, 186-187).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžių metu nurodė, jog 1996m. spalio 3d. įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas dėl jo naudojimosi 7,31 arų žemės sklypu prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)Kaune, pagal Kauno m. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje užsakytą planą plote, pažymėtame indeksu „A" su koordinačių posūkių taškais: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 20. 19. 18. 17. 15. 16. Juridinis faktas nustatytas žemės pirkimo sandoriui įforminti. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje buvo nustatyta, kad pareiškėjas už žemės sklypo išpirkimą ir dokumentų sudarymą 1992 metais į Žemėtvarkos tarnybos sąskaitą Nr. 706503 ir Nr. 706804 yra sumokėjęs 12810 ir 800 rub., o suprojektuotas ir su visomis tarnybomis suderintas žemės sklypas, prijungus dalį fondinės žemės (Kauno m. savivaldybės "Santakos butų ūkio"), yra jo naudojamas nuo 1994 metų ir valstybei mokamas žemės mokestis. Nurodė, jog šiuo sklypu naudojasi iki šiol, tačiau Kauno miesto žemėtvarkos valdininkai teismo sprendimo nevykdo. Dar 1996 metų gruodžio 18 dieną raštu kreipėsi į Kauno m. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkę V. K. , prašydamas duoti nurodymą minėto 7,31 aro žemės sklypo pirkimo įforminimui jo vardu, tačiau jokio atsakymo į šį prašymą negavo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2-jo str. 11 dalimi, CK 4.20 str. 4.36 str. jis yra minėto žemės sklypo naudotojas ir valdytojas nuo 1994 metų, todėl pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5-ojo straipsnio 2-osios dalies 2-ą punktą turi teisę atkurti nuosavybės teises į naudojamą 7,31 aro žemės sklypą. Pažymėjo, jog prie naudojamo ir planavimo geodeziniuose dokumentuose suderinto 7,31 arų žemės sklypo turi nuosavybės teise dalį gyvenamojo namo. Nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 22d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno m. žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į 731 kv. m. dydžio žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini)prie namų valdos, esančios ten pat. 2011m. rugsėjo 22 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno m. žemėtvarkos skyriaus gavo informacinį pranešimą apie tai, kad 2011 m. spalio 4d. 10val. Kauno m. žemėtvarkos skyriuje bus vykdoma administracinė procedūra dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 2004 m. lapkričio 19d. išvadą Nr. 4886 dėl žemės perdavimo už jo senelio K.( K.) L. J. mieste turėtą žemę. Tačiau 2011-10-04 buvo sprendžiamas ne jo 2011m. rugpjūčio 22 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į 7,31 arų žemės sklypą Žemaičių gatvėje pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatas, bet buvo sprendžiamas klausimas, kurio savo 2011-08-22 prašyme net neprašė spręsti, t.y. žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn klausimas, todėl 2011 m. spalio 4d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno m. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, reg. Nr. 8FP-2463, kuriame prašė atkurti nuosavybės teises į 731 kv. m. žemės sklypą, įvertinant tai, kad už 731 kv. m. žemės sklypo Žemaičių gatvėje išpirkimą, geodezinius matavimus, dokumentacijos sutvarkymą yra sumokėti pinigai. Pareiškėjo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos N. P. 2011 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1009) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki šiol neišnagrinėtas ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimu nepriimtas sprendimas, kaip numato LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinimo poįstatyminis aktas. Nors pagal 2004 m. lapkričio 19d. Kauno apskrities išvadą Nr. 4886 jis turi teisę atkurti nuosavybės teises Kauno mieste, tačiau nuosavybės teises atkuriančios institucijos nevykdo nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų, 1996m. spalio 3 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimo, vilkina jo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išsprendimą, pažeisdamos LR Konstitucijos 29 straipsnį, varžo įstatymo garantuojamas teises bei daro jam žalą. Pareiškėjo teigimu, valstybės tarnautojų veiksmuose dėl teismo sprendimo nevykdymo ir įstatymų nevykdymo yra akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių. Iš 2005m. balandžio 07 d. J.V. J. su Kauno apskrities viršininku sudarytos 901 kv. m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini)Kaune pirkimo-pardavimo sutarties ir 2008 m. kovo 31d. R. M. su Kauno m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotuoju sudarytos 0,1058 ha žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties matyti, jog už žemę buvo sumokėta grynaisiais pinigais ir investiciniais čekiais. Užklausus LR Finansų ministeriją buvo gauta informacija, kad investiciniai čekiai galiojo ir jais finansines operacijas buvo galima atlikti tik iki 1998m. gruodžio 31 dienos, todėl, pareiškėjo teigimu, šios sutartys yra suklastotos.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą su paklausimu, ar valstybės įgaliojimus turintys pareigūnai, sudarydami nurodytus sandorius dėl valstybinės žemės, kurią daugiau kaip prieš 10 metų įsigijo kitas tos pačios žemės naudotojas, esant juridiniam faktui, nustatytam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepažeidė LR Konstitucijos 29 straipsnio, LR įstatymų ( I t., b.l. 187, II t., b.l. 85).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą ( I t., b.l. 25-28) ) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas J.A. B. 1991 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. L. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 18 ha. Prašymus į minėtą žemę taip pat pateikė savininko sūnus J. L. ir dukra O. S. . Atsižvelgiant į giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvo nustatyta, jog A. B. turi teisę atkurti nuosavybė teises į 1/6 dalį K. L. iki 1940 m. turėtos žemės. Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3092/96 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. nuo 1994 m. faktiškai naudojosi 0,0731 ha žemės sklypu prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjo išdėstytais argumentais, jog valstybinės žemės patikėtinis nevykdo nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių nustatymą ir taikomos formuojant grąžinamus natūra, perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus. Nutarimo 2.4 punkte numatyta, jog detaliųjų planų ir žemės sklypo planų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjo minimas 0,0731 ha žemės sklypas nėra iki 1992 m. vasario 7 d. suteiktas arba techninės inventorizacijos byloje pažymėtas naudojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių, taip pat jis nepriskirtinas įsiterpusių sklypų kategorijai, nes yra gretimos namų valdos Žemaičių g.162 suformuoto žemės sklypo ribose ir yra privatizuotas gyvenamojo namo bendraturčių. Šiame sklype taip pat nėra J. A. B. nuosavybės teise priklausančių pastatų ar jų dalių, todėl pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune bei nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neturi teisės gauti naujo žemės sklypo Kauno mieste, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 12 d. priimtas įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1009 „Dėl J. A. B. prašymo (Kauno m.)", kuriuo netenkintas Jono A. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašymas dėl 0,0731 ha žemės sklypo, esančio prie Žemaičių g., Kaune, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui. Atsakovas nurodė, jog 2004 m. lapkričio 19 d. J. A. B. prašant buvo parengta išvada Nr. 4886 „Dėl žemės sklypo, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" už jam tenkančią 1,85 ha žemės dalį ((duomenys neskelbtini)) ir persiųsta į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, kadangi pretendentas pageidavo, kad jam būtų perduota naudojama žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis. Atsakovo atstovė pažymėjo, jog atsakovas neatsisako atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo naudojamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau sklypo planas dėl bendraturčių nesutarimų iki šiol nėra suformuotas, todėl nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė prašė skundą atmesti. Nurodė, jog skundas nepagrįstas, pareiškėjo prašymas atkurti nuosavybės teises natūra į gretimos namų valdos žemės sklypą neatitinka nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, prieštarauja Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 str. nuostatoms.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir B. J. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog pareiškėjas neteisėtai pretenduoja į jam nepriklausančią žemę.

Skundas netenkinamas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Jonas A. B. 1991 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. L. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 18 ha žemę Alytaus apskrityje, Jiezno valsčiuje, Jiezno mieste ( apie 2ha) ir Strazdiškių kaime ( apie 16 ha), išreiškė valią dalį ( 0,3ha) žemės susigrąžinti jos buvusioje vietoje, apie 1ha žemės gauti prie jo namų valdos Kauno m. (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos į K. L. žemę kopijos, l. 3). 2003-03-30 teisės aktų nustatytu terminu, kuris suteikia teisę pakeisti valią dėl atkūrimo būdo, pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, jog vietoje užstatytos žemės, esančios Jiezno mieste ((duomenys neskelbtini)) pageidauja, jog būtų perduotas jo naudojamas lygiavertis 731 kv.m. žemės sklypas, esantis Kauno mieste (duomenys neskelbtini), kurio naudojimosi faktas nustatytas Kauno m. apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu, o taip pat prašė perduoti naudotis 150 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitekusį jam po motinos mirties paveldėjimo teisės pagrindu (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos į K. L. žemę kopijos, l. 25, II pusė). Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1/6 dalį senelio K. L. iki 1940 m. turėtos žemės, t.y. į 1,85 ha.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. gegužės 20 d. raštu Nr.02-03-934 Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui pateikė namų valdos (duomenys neskelbtini) dokumentus ir prašė parengti žemės sklypo planą. Urbanistikos skyrius 2004-06-21 nustatė žemės sklypui privalomuosius teritorijos režimo reikalavimus ir suderino 0,0551 ha ploto sklypo ribas kadastriniams matavimams atlikti pagal techninės inventorizacijos byloje pažymėtas išskirto ir naudojamo sklypo ribas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Žemėtvarkos darbai" atliko sklypo kadastrinius matavimus, rengė žemės sklypo planą, tačiau namų valdos bendraturčiai nepateikė galutinai suformuoto, nustatyta tvarka suderinto ir patvirtinto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo bylos kopijos, l. 63-66, 85).

2004 m. lapkričio 19 d. buvo parengta Kauno apskrities išvada Nr. 4886 „Dėl žemės sklypo, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" už jam tenkančią 1,85 ha žemės dalį ((duomenys neskelbtini)) ir išsiųsta į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo bylos kopijos, l. 71-72).

J. A. B. 2011 m. rugpjūčio 22 d., 2011m. spalio 4 d. pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į 731 kv.m. dydžio sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune prie namų valdos už jo senelio K. L. nuosavybės teise turėtą žemę ( I t., b.l. 11, 12).

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1009 „Dėl J. A. B. prašymo (Kauno m.)", J.A. B. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo netenkintas ( I t., b.l. 13).

Pareiškėjas, ginčydamas minėtą įsakymą, iš esmės siekia, kad jam nuosavybės teisių atkūrimo būdu būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas Kauno mieste Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3092/96 dėl nustatyto 0,0731 ha žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimosi fakto pagrindu vietoj jo senelio K. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės Prienų r., Jiezno mieste.

Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 18 d. įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ įsigaliojimo, o taip pat priėmus 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ( toliau- ir Atkūrimo įstatymas) ir poįstatyminius aktus, skirtus šiems įstatymams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 470 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau- ir nutarimas Nr. 1057). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių nustatymą ir taikomos formuojant grąžinamus natūra, perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus.

Nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas, laikantis minėtais teisės aktais reglamentuotos tvarkos ir sąlygų. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka numatyta Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo savo prašymą iš esmės grindžia pareiškėjas, yra nurodyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Tokio paties turinio minėtos teisės normos redakcija galiojo ir pareiškėjo 2003-03-31 prašymo, kuriuo buvo išreikšta valia atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiavertį 0,0731 ha žemės sklypą Kauno mieste. Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 dalyje (tiek šiuo metu, tiek 2003m. pareiškėjo paduoto prašymo metu galiojusia redakcija) nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina inter alia šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. <...> (1 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (4p.). Analogiška nuostata įtvirtinta dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant turėtajam lygiavertį žemės sklypą LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 82 punktu reglamentuota tvarka.

Taigi įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog atkuriant nuosavybės teises gali būti perduodamas neatlygintinai piliečių naudojamas žemės sklypas, tačiau tik prie nuosavybės teise turimų pastatų arba jų naudojamas žemės sklypas kitai paskirčiai, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Kai kuriuose miestuose, tame tarpe ir Kauno mieste, piliečių naudojamas žemės sklypas, negali būti suteikiamas kaip lygiavertis buvusio savininko turėtam, šį apribojimą įtvirtina būtent Atkūrimo įstatymo 16 str. 9d. 4p. nuostata.

Šalies argumentai

Pareiškėjo 2003-03-31 patikslinto prašymo pateikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr.260 Taisyklių redakcija numatė, jog šiuo nutarimu patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka taikoma perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamus privačių namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų pastatų, ir naujus žemės sklypus (individualių gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ir kitai panašiai paskirčiai) asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ( Taisyklių 2p.) Ir nors minėtame nutarime nėra atskirai išskirta Nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu žemės sklypų formavimo tvarka, tačiau iš Nutarimo 2.1p., 2.5p., 4p., 6p. 7p. turinio akivaizdu, jog žemės sklypai formuojami atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus, pažymėtus teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat techninės apskaitos bylų planuose pažymėtus namų valdų žemės sklypus, kai techninės apskaitos byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. 2011 m. pareiškėjo prašymų pateikimo metu Nutarimo Nr. 260 galiojusi redakcija numatė, jog Žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Detaliųjų planų ir žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemės valdos projektų rengimą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba ( 2.4p.). Taigi pagal aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, nuosavybės teisių atkūrimas galimas tik į teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka naudojamus žemės sklypus, pažymėtus teritorijų planavimo dokumentuose.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra 7/100 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturtis ( I t., b.l. 43-44). Prie minėto gyvenamojo namo buvo parengtas 582 kv. m. žemės sklypo planas ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo bylos kopijos, l. 87), kuris įstatymu nustatyta tvarka neįregistruotas, jo detalusis planas neparuoštas, o pradėtos žemės sklypo išpirkimo procedūros pagal namų valdos bendraturčių susitarimą nėra užbaigtos. Pareiškėjas nėra pasirašęs ant 2004-09-29 Žemės sklypo ribų paženklinimo akto Nr. 6529 ( Žemaičių g. 166 bylos kopija, l. 175-176).

1994 metais pareiškėjo iniciatyva buvo parengtas namų valdos Žemaičių g. 166, Kaune 1241 kv. m. žemės sklypo plano planas, pagal kurį šios namų valdos žemės sklypo buvo prijungtas 731 kv. m. dydžio žemės sklypas, kuris istoriškai (pagal namų valdos inventorizacinius duomenis) iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiams ((duomenys neskelbtini)žemės tvarkymo bylos kopijos, l. 94).

Kauno miesto apylinkės teismas 1996 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3092/96 nustatė pareiškėjui juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1994 m. faktiškai naudojasi 731 kv. m. žemės sklypu prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad faktas nustatytas žemės sklypo pirkimo sandoriui įforminti ( I t., b.l. 8).

Kauno apskrities viršininko administracija dar 1995 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 499-B ( Žemaičių g. 166 žemės tvarkymo bylos Nr. 12900 kopijos, l. 35) pareiškėjui nurodė, kad jo noras pakeisti žemės sklypo ribas remiantis parengtu 1241 kv. m. žemės sklypo plano projektu pažeidžia gretimos žemės valdos savininkų interesus, taigi 1996 m. spalio 3 d. teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo realiai nebuvo realizuotas ir 731 kv. m. žemės sklypas ieškovui nebuvo parduotas. Minėtos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-8101-584/2012 (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Pareiškėjas šioje byloje, ginčydamas 2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-1009, siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į senelio K. L. žemę, suteikiant 1995-11-28 teismo sprendime nurodytą 731 kv. m. žemės sklypą, teigdamas, jog turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo naudojimosi 731 kv. m. žemės sklypu juridinis faktas, kuris buvo nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. spalio 3 d. sprendimu, nėra įregistruotas viešame registre, todėl esant ginčui su trečiaisiais asmenimis, juo negali būti vadovaujamasi. Pareiškėjas 2011 m. kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minėtą juridinį faktą. VĮ Registrų centrui atsisakius tenkinti jo prašymą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas teritorinio ir centrinio registratoriaus veiksmus, tačiau 2012-06-08 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2012 m. spalio 18d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2976/2012 teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas (Teismų sistemos „Liteko" duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog jis yra įgijęs daiktinę teisę į jo nurodytą žemės sklypą. Pažymėtina, jog juridinis faktas buvo nustatytas ne nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, o žemės pirkimo sandorio įforminimo tikslu.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog planas, kuriuo buvo remiamasi 1996 m. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, negali būti laikomas teritorijų planavimo ar jam prilygintu žemės sklypo planu. Jis nėra jam suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, techninės inventorizacijos byloje nėra pažymėtas kaip naudojamas žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, taip pat jis nepriskirtinas įsiterpusių sklypų kategorijai. Didžioji minėto sklypo dalis patenka į gretimo (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal minėtos namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis 1959 kv.m.ploto suformuoto dar iki pareiškėjo prašymų pateikimo metu minėtos valdos bendraturčių privatizuoto žemės sklypo ribas. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateikta sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kauno m. grafinė medžiaga ( II t., b.l.4), (duomenys neskelbtini)Žemės bylos Nr. 12899 duomenys, l. 50). Pagal bylos duomenis šiame sklype nėra J. A. B. nuosavybės teise priklausančių pastatų ar jų dalių. Minėtas planas nesuderintas su nuosavybės teises atkuriančia institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2005 m. Kauno apskrities viršininko įsakymų dėl namų valdos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune pardavimo pagrindu tarp (duomenys neskelbtini)bendraturčių ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko, buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartys, pagal kurias šios namų valdos žemės sklypas dalimis atiteko (duomenys neskelbtini) statinių bendraturčiams, po jų mirties- jų teisių perėmėjams. 2012-01-02 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims: 901/1959 dalys- B. J. , 901/1959 dalys- R. M. , 157/1859 dalys- Lietuvos Respublikai ( I t., b.l.55-59). Pareiškėjas ginčijo minėtus sandorius Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8101-584/2012, tačiau 2012m. spalio 10 d. sprendimu jo ieškinys buvo atmestas. 2013 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos nutartimi minėtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs ( II t., b.l. 62-67).

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006m. kovo 28 nutarime ( byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas ( 3.3p.). Todėl nėra jokio pagrindo nustatytas aplinkybes kitose bylose kvestionuoti ir vertinti kitaip. Taigi remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus teisinį ginčo reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į 1996m. teismo sprendime nurodytą ir indeksu „A“ pažymėtą žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini)žemės sklypo ribose.

Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktos sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kauno m., grafinės medžiagos ( II t., b.l.4), kita dalis šio žemės sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Kaip jau buvo nurodyta, minėtoje valdoje pareiškėjas valdo nuosavybės teise 7/100 dalis gyvenamojo namo ir priklausinių, todėl turi teisę įsigyti žemės sklypo dalį, atitinkančią valdomo nekilnojamojo turto dalį. Šios teisės neginčija ir atsakovas. Tačiau jau paminėtais bylos duomenimis šios valdos žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nesuformuotas, pareiškėjas yra atsisakęs pasirašyti žemės sklypo ribų plane. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog dėl minėto žemės sklypo ribų tebevyksta ginčas teisme su kitais bendraturčiais dėl savavališkai pastatytų statinių, todėl į minėtą žemės sklypo dalį ginčijamo sprendimo priėmimo metu, taip pat nebuvo teisės aktų nustatytų sąlygų spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimo ir pagrįstai ir dėl šios sklypo dalies nuosavybės teisės taip pat buvo neatkurtos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Konkrečiu atveju, kaip matyti iš ginčijamo administracinio akto, jame aiškiai išdėstytas atsisakymo atkurti nuosavybės teises teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo jo tvarka ( I t., b.l. 13), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teikime, kuris laikytinas ginčijamo įsakymo priedu ( I t., b.l. 14) yra išdėstytos faktinės atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą aplinkybės siejant jas su teisiniu pagrindu, todėl darytina išvada, jog ginčijamas įsakymas nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taikomų jo priėmimui.

Remiantis išdėstytais argumentais, nenustačius ABTĮ 89 str.numatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1009) panaikinimo bei išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjo nurodytu būdu atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konkrečiu atveju pareiškėjas nenurodė, kokie teisės aktai, kurie yra taikomi šioje byloje sprendžiant ginčą, prieštarauja Konstitucijai, jo prašyme suformuluota nuostata, ar valstybės pareigūnai nepažeidė Konstitucijos ir teisės aktų nepatenka į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo kompetencijos ribas ( LR Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. ), todėl prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą netenkintinas.

Pareiškėjas nurodė, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teises pagal 2004 m. lapkričio 19d. Kauno apskrities išvadą Nr. 4886 Kauno mieste, dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises jam daroma žala nusikalstamais pareigūnų veiksmais, už žemės sklypą yra sumokėjęs mokestį. Byloje nėra ginčo, jog žemėtvarkos skyriuje buvo parengta išvada Nr. 4886, tačiau ji nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir tiesiogiai teisių bei pareigų asmenims nesukelia. Teisė į nuosavybę atsiranda Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu (Atkūrimo įstatymo 18str.). Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos ( Įstatymo 18 str.). Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas nepateikė įrodymų (dokumentų), patvirtinančių nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemę Kauno mieste, todėl jos ir nebuvo atkurtos. Pareiškėjui nuosavybės teises atkurianti institucija yra atsakiusi į jo prašymus, pretenzijas, išaiškindama prašymų netenkinimo priežastis. Tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo bylos į K. L. žemę duomenys ( l. 46,45), (duomenys neskelbtini)žemės bylos duomenų kopijos( l.34, 35, 65, 73, 85-84, 96, 103). Pareiškėjas teismine tvarka žemėtvarkos raštų neginčijęs, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

Šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos nuosavybės teisių atkūrimo procese atlyginimo, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl įmokos už ginčo žemės sklypą grąžinimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė proceso šalių ar kitų asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pagrindo taikyti ABTĮ 109 str. nuostatas konkrečiu atveju nėra, tačiau tai netrukdo pareiškėjui kreiptis savo ruožtu į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl, jo manymu, esamų nusikalstamos veikos požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisDaina Kukalienė