- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-816-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-09318-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. M. V.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 43.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. V. ieškinį atsakovui A. J. dėl kompensacijos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė J. M. V. 2010-12-14 su ieškiniu (b.l. 3-4) kreipėsi Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydama išieškoti iš atsakovo A. J. 3123,70 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog mirus jos dukrai ir atsakovo sutuoktinei M. J., sutvarkė dukters kapavietę bei pastatė paminklą. Paminklinis akmuo pastatytas 2005 m. Atsakovas paveldėjo visą sutuoktinės turtą, tačiau neprisidėjo lėšomis prie paminklinio akmens ant sutuoktinės kapo pastatymo. Todėl turėtų kompensuoti ieškovei visas patirtas išlaidas tvarkant kapavietę. Tvirtina, kad nors tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė J. M. V. įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, tačiau paminklo pastatymo išlaidos nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu (b.l. 22-23) su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei baudą. Nurodė, jog ieškinys pareikštas be teisinio pagrindo. Toks ieškinys tam pačiam asmeniui dėl to paties dalyko jau buvo pareikštas kitoje civilinėje byloje, buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo ateityje nereikšti turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl laidojimo išlaidų, atsiradusių dėl jos dukros mirties, atlyginimo. Kapavietės tvarkymo - paminklo gamybos bei pastatymo išlaidos yra priskiriamos prie laidojimo išlaidų. Ieškovė savo noru sutvarkė kapavietę ir pastatė paminklą. Be to, pati ieškovė atsakovui neleido tvarkyti kapavietės, išmesdavo jo paliktas žvakes. Kadangi atsakovo žmona yra palaidota toje pačioje kapavietėje , kaip ir jos tėvas (ieškovės sutuoktinis) bei teta, laikytina, jog ieškovė, tvarkydama kapavietę, veikė savo interesais. Pažymėjo ir tai, jog atsakovas, neapsikentęs ieškovės psichologinio smurto, atidavė ieškovei dalį paveldėto turto, nors to daryti neprivalėjo. Tarp šalių nėra sutartinių ar deliktinių santykių, dėl kurių atsakovas turėtų ieškovei atlyginti jos turėtas mirusios dukros kapavietės tvarkymo išlaidas, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti šias išlaidas. Ieškovė, nuo 2005 m. nereiškusi reikalavimo atlyginti išlaidas, nuolat be teisinio pagrindo besikreipdama į teismą prieš tą patį asmenį, piktnaudžiauja savo teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-05-19 sprendimu (b.l. 54-56) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. M. V. 1050 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 9,30 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Teismas nustatęs, jog ieškovė J. M. V. prašė CK 6.229 str. ir 6.233 str. pagrindu priteisti iš atsakovo A. J. 3123,70 Lt dydžio kompensaciją, nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovės mirusios dukros – atsakovo buvusios sutuoktinės - kapavietė buvo tvarkoma atsakovo interesais. Pažymėjo, jog viena iš prievolių, susijusių su kito asmens reikalų tvarkymu, atsiradimo sąlygų yra kito asmens reikalų tvarkymas neturint kito asmens sutikimo ir be jo žinios, tuo tarpu iš ieškovės J. M. V. paaiškinimų seka, kad asmuo, kurio reiklaus ji manė tvarkanti, apie tai žinojo. Todėl tarp ieškovės ir atsakovo atsiradusiems santykiams negali būti taikomos normos, reguliuojančios kito asmens reikalų tvarkymą. Teismas sprendė, kad nagrinėjama civilinė byla negali būti nutraukta kaip pareikšta tam pačiam asmeniui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kapavietės tvarkymo išlaidos priskiriamos prie laidojimo išlaidų, tačiau šalių minimoje civilinėje byloje Nr. 2-48-763/2010 buvo nagrinėjamas ieškovės J. M. V. ieškinys atsakovui A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo, bet ne dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Taigi ieškinys buvo pareikštas dėl kito dalyko ir kitu pagrindu. Teismas nurodė ir tai, jog kapavietės tvarkymo išlaidos ieškovei iš atsakovo negali būti priteistos ir kaip laidojimo išlaidos, nes nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, numatytų CK 6.246 str. – 6.248 str.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė J. M. V. apeliaciniu skundu (b.l. 59-61) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsikleidė bylos esmės, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo finansine-materialine padėtimi M. J. mirties dieną ir tuo laikotarpiu, kuomet vyko paminklo užsakymas, statymo darbai bei apmokėjimas už jį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nebuvo finansiškai pajėgus, kad galėtų apmokėti M. J. laidojimo išlaidas. Teismas netyrė aplinkybių, jog ieškovė galėjo ir norėjo pasirūpinti atsakovo reikalų tvarkymu apie tai jo neinformavusi, kadangi finansinės pagalbos iš atsakovo nebūtų gavusi. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė kito asmens reikalus tvarkė atsakovui žinant apie tai ir todėl negali būti taikomo materialinės teisės normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovė atliko veiksmus be atsakovo suteikto pavedimo. Kadangi paminklas buvo statomas praėjus metams po ieškovės dukters mirties, atsakovui negalėjo būti žinoma apie kapavietės tvarkymą. Atsakovas iki paminklo pastatymo nežinojo apie tai. Statydama paminklą ieškovė veikė atsakovo interesais. Mirusioji buvo atsakovo sutuoktinė, jis po jos mirties paveldėjo visą jos turtą. Pats atsakovas turėjo asmeniškai savo veiksmai ir savo sąskaita padaryti tai, ką padarė ieškovė –užsakyti ir pastatyti paminklą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu (b. l. 66-69) prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis neturi jokios reikšmės vertinant, ar taikytinos teisės normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą. Atsakovas apie paminklo pastatymą buvo informuotas jau 2005 metais, ieškovei pateikus jo pastatymo išlaidų kvitus. Atsakovas išreiškė nesutikimą su ieškovės veiksmai statant paminklą. Toks nesutikimas buvo užfiksuotas nagrinėjant c.b. Nr. 2-476-665/2006, kurioje ieškovės atstovas patvirtino, jog pati ieškovė palaidojo dukrą ir pastatė paminklą. Paminklo statymo darbai buvo atliekami pačios ieškovės, o ne atsakovo vardu, ką patvirtina byloje pateikti kvitai. Ieškovės dukra palaidota jos šeimos kapavietėje, todėl laikytina, jog ieškovė veikė savo pačios interesais. Kapavietės tvarkymo darbai tęsėsi nuo 2005 m. iki 2008 m., ieškovė nuolat susitikinėdavo su atsakovu teisme, tačiau atsakovo pritarimas nebuvo gautas. Veikdama prieš atsakovo valią, ieškovė veikė savo rizika. Pažymi ir tai, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje šalys teismo patvirtinta taikos sutartimi sutarė, jog atsakovui savo valia perleidus dalį paveldėto turto ieškovei, ši jokių pretenzijų, susijusių su M. J. laidojimo išlaidomis, jam nereikš.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Į atsakovo atsiliepime nurodytą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neatsižvelgtina. Viena vertus, prašymas nemotyvuotas, kita vertus, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatyta (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).
Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovas turi pareigą, taikant kito asmens reikalų tvarkymo institutą (CK XIX skyrius), kompensuoti apeliantės įvardintas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, pripažįsta, kad šioje byloje nėra nustatyta sąlygų konstatuoti, kad apeliantė, pastačiusi paminklą velionei dukrai, veikė pati tokios pareigos neturėdama ir tik išimtinai atsakovo interesais (CK 6.229 str. 1 d.). Kito asmens reikalų tvarkymas yra galimas tada, kai asmuo, kurio naudai atliekami veiksmai, dėl kurių nors objektyvių priežasčių negali pats rūpintis savo reikalais. Kitais atvejais yra reikalingas šio asmens sutikimas. Tokia įstatymų leidėjo valia aiškiai matyti iš teisės normų dispozicijos (CK 6.229 str. 2 d.- 3 d., 6.230 str.). Aplinkybių, kad pats atsakovas nebūtų galėjęs pasirūpinti savo sutuoktinės atminimo įamžinimu (paminklo pastatymu, kapavietės sutvarkymu), nagrinėjant bylą nenustatyta. Ir apeliantė tokių duomenų nenurodo, tvirtindama priešingai, kad atsakovas tuo rūpintis nenorėjo. Tačiau šioje bei kitose dėl šalių ginčų nagrinėtose civilinėse bylose esantys duomenys neleidžia paneigti atsakovo teiginių, kad jis teikė lėšas velionės laidotuvėms (c.b. Nr. 2-546-405/2005, b.l. 23, 52; c.b.2-476-665/2006, b.l. 31), o kapavietės sutvarkymu nepasirūpino tik todėl, kad jo mirusi sutuoktinė M. J. apeliantės iniciatyva buvo palaidota apeliantės šeimos kapavietėje, prie savo tėvo ir tetos (nuotrauka, b.l.40), kad apeliantė, jam pakarotinai susituokus, uždraudė ne tik prižiūrėti kapavietę, bet net ir lankyti sutuoktinės kapą (b.l. 52; c.b. Nr. 2-546-405/2005, b.l. 69). Taigi pirmoji sąlygą – negalėjimas pasirūpinti savo reikalais, byloje nebuvo įrodinėta ir įrodyta.
Byloje nebuvo surinka duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų pritaręs apeliantės veiksmams, t.y. kad su juo būtų suderintas paminklinio akmens parinkimas, kiti būtini kapavietėje atliktini darbai, jų kainos. Savo skunde apeliantė pripažįsta, kad atsakovui negalėjo būti žinoma apie paminklo pastatymą. Pažymėtina, kad atsakovas iš gyvenamosios vietos nebuvo išvykęs, su apeliante abu gyvena tame pačiame miestelyje ((duomenys neskelbtini)), taigi jokių kliūčių šiuos klausimus aptarti ir suderinti, jeigu buvo ketinta veikti būtent jo interesais ir jo naudai, iš esmės neegzistavo. Priešiški šalių santykiai, ką liudija net šešios atsakovui inicijuotos civilinės bylos, negali pateisinti apeliantės neveikimo ir visiško veiksmų nederinimo. Taigi tokia faktinė situacija negali būti interpretuojama kaip veiksmai, atlikti atsakovo interesais (jo naudai). Jeigu veikiama prieš asmens valią ar norą, tai asmuo, nors ir pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus, negali tikėtis savo paties išlaidų kompensavimo, dar daugiau, jis pats kitai šaliai turėtų atlyginti nuostolius, jei pastarasis tokių patirtų (CK 6.230 str., 6.233 str. 2 d.), išskyrus CK 6.230 str. 2 d. ir 6.231 str. numatytus išimtinius atvejus (CK 6.233 str. 3 d.). Išimties taikymui pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tvarkydama dukters kapavietę apeliantė veikė savo pačios interesais ir tvarkė savo reikalus, juolab, toje pačioje kapavietėje palaidota ne tik jos duktė, bet ir jos sutuoktinis bei giminaitė. Apmokėjimo dokumentuose - PVM sąskaitose-faktūrose (b.l. 15,17), kurių kopijos buvo pateiktos beveik į kiekvieną ankstesnę bylą ginčuose dėl paveldėto turto, jais grindžiant apeliantės teisę paveldėti (pvz. c.b. Nr. 2-546-405/2005, b.l. 52), paslaugų ar prekių gavėja nurodyta taip pat ji pati, o ne atsakovas. Todėl ir šiuo aspektu negalima prieiti prie išvados, kad apeliantės veiksmai atitiko būtent CK 6.229 str. įvardintus kito asmens reikalų tvarkymo veiksmus, t.y. apeliantė veikė kaip paprastasis kito asmens turto administratorius būtent to asmens vardu.
Pastebėtina, kad kitais pagrindais, nei CK 6.229 str., reikalavimas šioje byloje nebuvo reiškiamas, todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini motyvai dėl deliktinės atsakomybės (CK 6.246 str. – 6.248 str.) atsakovui netaikymo.
Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kilusio šalių ginčo ir tame kontekste, ar kapavietės sutvarkymo (paminklo įrengimo) išlaidos atitinka laidojimo išlaidų sąvoką. Šioje vietoje sutiktina su atsakovo atsikirtimų pozicija, kad teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos ne tik tiesiogiai su asmens palaidojimu susijusios išlaidos (karsto, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų įgijimas, gedulingų pietų kaštai), bet ir kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-160/2006). Paminklo kapavietėje pastatymas taip pat priskirtinas kapavietės sutvarkymo (siaurąja prasme) ir laidojimo išlaidų (plačiąja prasme) kategorijoms. Teisiškai reikšmingas faktas yra dar ir tai, kad šalys taikos sutartimi, sudaryta civilinėje byloje Nr. 2-1085-793/2009 tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išsprendė apeliantės pareikštus reikalavimus atsakovui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo (b.l. 12). Šios taikos sutarties 3 punktu apeliantė įsipareigojo ateityje nereikšti atsakovui bet kokių turtinių ar neturtinių reikalavimų bei pretenzijų, kylančių iš paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių mirus M. J., įskaitytinai ir susijusių su paveldėtu turtu ar iš to išplaukiančių reikalavimų dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Toks apeliantės įsipareigojimas reiškia, kad ji sutartimi (sandoriu) prisiėmė pareigą nereikalauti paminklo pastatymo išlaidų kompensavimo mainais į jai atitenkančią turto dalį (CK 6.2 str., 6.983 str., 6.985 str. 1 d.). Ir nors toks susitarimas, kaip teisingai jį traktavo pirmosios instancijos teismas, neleido nagrinėjamos bylos nutraukti pagal CPK 293 str. 3 p. nuostatą, kadangi dėl laidojimo išlaidų priteisimo ieškinys atsakovui teisme nebuvo toje byloje pareikštas, tačiau minėtoje taikos sutartyje išreikšta apeliantės valia, tokio susitarimo nenuginčijus teisme, leidžia atmesti reikalavimą kaip teisiškai nepagrįstą, o apeliantės veiksmus įvertinti kaip akivaizdžiai nesąžiningo ir nepagrįsto ieškinio pareiškimą (piktnaudžiavimą teise). Tačiau bauda pagal CPK 95 str. šiuo atveju jai neskirtina atsižvelgus į garbų jos amžių ir socialinį statusą (buvimą pensininke).
Iš apeliantės priteistinos atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 78) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 74), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti J. M. V. 500 (penkis šimtus) litų teisinės pagalbos išlaidų A. J. naudai.