- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- 1-58-385/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22159-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, nukentėjusiajam V. V., jo atstovei advokatei M. S., kaltinamajam D. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. mušdamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2023-06-17, apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, vieną kartą sudavė V. V. į kairės pusės antakį, po to kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, pilvą, krūtinę, į abi rankas, taip nukentėjusiajam V. V. padarydamas kraujosruvą kairėje kaktos pusėje su muštine žaizda kairio antakio srityje, sukėlusią nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023-06-17 buvo pas brolį N. D. namuose (duomenys neskelbtini), bute pirmame aukšte. Brolis gyvena su sugyventine K. Pas brolį kartu gėrė alų. Maždaug po pietų su broliu ir jo sugyventine išėjo į lauką parūkyti. Rūkydami tarpusavyje kalbėjosi, bet nešūkavo, nerėkavo. Tuomet atsidarė antro aukšto langas, tai buvo brolio kaimynas, jį matė pirmą kartą, jis gyvena virš brolio nuomojamo buto. Kaimynas pasakė - "ar jūs tylėsit, ar užkilkit arba jis nusileis". Tuomet jis užlipo į antrą aukštą, nuėjo prie kaimyno buto, norėjo su juo pasikalbėti, išsiaiškinti, kodėl jis rėkauja, muštis su juo neketino. Kai atėjo į antrą aukštą, kaimynas jau buvo išėjęs į laiptinę ir rėkė - "ar jūs ilgai čia blūdysit?". Jokių daiktų kartu neatsinešė, kaimynui sudavė pirmą smūgį į galvą. Jis buvo su laikrodžiu metaline apyranke, su juo galimai ir padarė kaimynui žaizdą. Iš pradžių nematė, kad jis kraujuoja, po smūgio susikibo vienas su kitu ir jis kaimynui sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, galėjo būti apie 10 smūgių, kur tiksliai pataikė kaimynui, nežino. Su kaimynu buvo nugriuvę ant grindų, gal grumiantis atsirado pas jį žaizda, jis jau tiksliai to nepamena, bet kraujo nematė, viskas vyko labai greitai. Jo brolis smūgių kaimynui nesudavė, jis tik bandė juos išskirti, o kai išskyrė, jis iškart iš ten pasišalino. Kaimynas sudavė smūgius ir jam, sudavė į šonus, galvą, bet pas medikus nesikreipė, pareiškimo policijai nerašė. Brolio sugyventinė nieko nematė, ji buvo namuose. Su kaimynu susitaikė, jo atsiprašė. Jis sutinka su nukentėjusiojo 5 000 Eur ieškiniu, mano kad turi atlyginti padarytą žalą. Taip pat pripažįsta ir ligonių kasos ieškinį.
Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 2, 30-40) parodė, kad 2023-06-17, apie 13.10 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo leidžiamą muziką iš kaimyno buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte po jo butu. Po to išgirdo triukšmą lauke, atsidaręs buto langą pastebėjo tris asmenis - du vyrus ir moterį. Iš matymo juos pažįsta, nes jie čia dažnai lankosi. Pro langą jiems pasakė "prisukit muziką, kiek galima kentėti pastovų triukšmą". Vienas iš vyriškių pasakė, kad "tuoj tau prisuksim“. Jis uždarė langą ir nuėjo žiūrėti televizorių. Po kelių minučių (viskas įvyko greitai), išgirdo beldimą į savo buto duris. Atidaręs duris pamatė tuos pačius asmenis, kurie buvo lauke ir kuriems buvo sakęs pritildyti muziką. Jis išėjo į koridorių, vienas iš vyrų paklausė jo, ko jis akis drasko. Jis jiems pasakė "ar taip sunku pritildyti muziką". Vienas vyriškių delnais jį pastūmė, jis tą vyriškį pastūmė atgal. Kai jis pastūmė tą vyriškį, prie jo pripuolė abu tie vyriškiai ir pradėjo kumščiais mušti į įvairias kūno vietas - galvą, pilvą, krūtinę, rankas. Kiek jam smūgių sudavė, negali įvardinti, nes viskas vyko labai greit. Jis gindamasis juos stūmė rankomis nuo savęs. Vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vienam vyriškiui į krūtinę ir paguldė jį ant žemės - sugriebdamas už kaklo parvertė jį ant žemės ir savo kūnu prispaudė. Kitas vyriškis pabėgo. Kol laikė minėtą vyriškį, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo kaimynė, kurios ir paprašė, kad paskambintų policijai. Jis paleido prispaustą vyriškį, šis atsistojęs jam pasakė, kad jam bus šakės. Pats grįžo į butą ir nuėjo nusiplauti veidą, nes buvo kruvinas. Po kurio laiko atvyko greitosios pagalbos medikai ir policija. Jis policijai paaiškino visas aplinkybes ir nurodė, iš kurio buto buvo minėti asmenys. Eidamas kartu su policija link greitosios pagalbos automobilio, pirmame aukšte sutiko tuos pačius asmenis, kurie jį sumušė. Jis iškart juos nurodė policijos pareigūnams. Kas vyko toliau, negali pasakyti, nes jį medikai pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jam buvo susiūtas kairysis antakis, kuris buvo prakirstas. Pamiršo paminėti, kad vyriškiai puldami turėjo metalinę lazdą ir kai jį puolė, tai vienas jų lazda pataikė jam į kairį antakį ir prakirto. Kai jį pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, pajuto skausmą krūtinėje ir pilvo srityje. Jam nustatė kairės pusės kaktos muštinę žaizdą. Įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio, bet neblaivus nesijautė, buvo išgėręs skardinę alaus. Atėjęs kaimynas rankoje laikė kažkokį pagalį arba vamzdį, kuris buvo apie 50 cm. ilgio, tamsios spalvos, lyg tamsiai rudas, ar jis metalinis, ar medinis nežino, jo nelietė. Su kaimynu susistumdė, šis trenkė jam tuo pagaliu į kairę galvos pusę, taip padarydamas kirstinę žaizdą, pradėjo kraujuoti galvos srityje. Po to kaimynas sudavė jam smūgius į kitas kūno vietas - į kairę ranką, krūtinės ir pilvo sritis. Antras kartu buvęs nepažįstamas vyriškis jam taip pat sudavė, bet kur ir kiek smūgių, nepamena, tuo metu buvo šoko būsenoje. Pamena, kad kaimyną pagriebė už kaklo ir nuvertė ant žemės, ant jo užgriuvo ir sudavė smūgius jam, kur ir kiek sudavė, nepamena. Kai gindamasis sugriebė kaimyną ir paguldė jį ant žemės, kitas vyriškis pasišalino. Jis yra turėjęs galvos traumą ir ne visada nuosekliai gali papasakoti įvykius, po atliktos akistatos yra tikras, kad buvo sumuštas vieno asmens - to, su kuriuo akistata buvo antra, akistatos metu sužinojo, kad jo vardas D.. Kitas asmuo, t. y. jo brolis, buvo atėjęs kartu ir bandė jam suduoti, bet nesudavė. Dar kartą patikina, kad smūgius į galvą su lazda ir kitus smūgius jam sudavė tik vienas asmuo. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad nesutinka taikytis su D. D., pageidauja ikiteisminio tyrimo byloje reikšti civilinį ieškinį dėl fizinės ir moralinės žalos padarymo, artimiausiu metu kreipsis dėl advokato paskyrimo ir civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje arba teisme.
N. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 133-136) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023-06-17, apie 13 val. su broliu D. D. ir sugyventine K. V. išėję iš buto ir atsisėdę ant suoliuko rūkė, kalbėjosi, bet jokio triukšmo nekėlė. Antrame aukšte atsidarė langas ir ant jų pradėjo rėkti kažkoks vyriškis, jį matė pirmą kartą, bet suprato, kad jis gali būti jo kaimynas. Vyriškis sakė tylėkit, tuoj nusileis į apačią arba jūs pakilkit. D. D. nuėjo pas jį į antrą aukštą. Jis liko prie suoliuko su K. V.. Kadangi brolis atgal negrįžo, todėl jis irgi užlipo į antrą aukštą jo ieškoti. Pamatė, kad brolis ir kaimynas tarpusavyje mušasi, suduoda vienas kitam smūgius. Jis pribėgo juos skirti, stūmė kaimyną nuo brolio. Kaimynas pagriebė jį ir vertė ant žemės, griuvo ant dešinio šono. Kaimynas ant jo užgriuvo, jam sudavė į kairę koją žemiau kelio, dabar ten yra mėlynė. Jis pas medikus nesikreipė. Po to išbėgo kaimynė, jis atsitraukė nuo kaimyno ir brolį nusitempė į apačią, grįžo į jo butą, pasiėmė po cigaretę ir išėjo į lauką parūkyti, tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jokių daiktų jie į antrą aukštą nesinešė, jokios lazdos nei jis, nei brolis neturėjo. Kaimyno nei vardo, nei pavardės nežino, jį matė pirmą kartą. Jie su broliu yra panašūs ir panašaus sudėjimo, ar kaimynas jį pažinojo, negali pasakyti. Jis jokių smūgių kaimynui nesudavė, tik jį pastūmė, kai jis mušėsi su broliu. Jis pareiškimu į policiją nesikreipė, anksčiau su tuo kaimynu konfliktų nėra turėjęs.
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 97-99) parodė, kad 2023-06-17, apie 13.20 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini) išgirdo, jog kažkas iš laiptinės pusės atsitrenkė į jos buto duris. Prieš tai girdėjo kažkokius šūksnius. Ji nuėjo prie durų, jas atidariusi pamatė tris asmenis, bet nesuprato, ką jie ten daro. Atpažino, kad vienas jų yra kaimynas V. V., kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sušaukė, kad iškviestų policijos pareigūnus. Tada ji iškart uždarė buto duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Spėjo pastebėti, kad kaimyno veidas visas kruvinas.
Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 101-104) parodė, kad su N. D. gyvena kartu du mėnesiai jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio mėnesį, savaitgalį dienos metu, buvo namie. Pas juos buvo N. D. brolis D. D., jie visi gėrė alų, bute grojo muzika, bet negarsiai. Jie trise išėjo į lauką parūkyti, sėdėjo ant suoliuko. Per antro aukšto langą išlindo jai nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo rėkti ir juos kolioti - sakė užsičiaupkit, darykit snukius, ateikit čia. D. D. pasakė, kad tuoj ateis ir nuėjo su juo pasikalbėti. N. D. pasiliko sėdėti ant suoliuko su ja. Ji pasakiusi, kad eina namo, N. D. paliko ant suoliuko rūkantį. Nematė, kada N. D. nuėjo į antrą aukštą. Maždaug po 5 minučių N. D. ir D. D. parėjo, matė, kad D. D. akyje, lyg dešinėje, yra pamėlę. Jie pasakė, kad eina parūkyti, iš namų pasiėmė po cigaretę, ji taip pat išėjo su jais, ir tuomet atvyko policijos pareigūnai. Ji nematė, kas vyko antrame aukšte, vėliau jie pasakojo, kad D. D. nuėjo pasikalbėti su kaimynu, kad jie susistumdė ir kad N. D. juos išskyrė. Jokių daiktų iš namų nei D. D., nei N. D. pasiėmę nebuvo.
Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106-109) parodė, kad V. V. yra jos brolis. Pati įvykio nematė, žino tik tiek, ką papasakojo brolis. 2023-06-17, vakarop jai paskambino brolis ir pasakė, kad yra nervingas ir ar turi vaistų jam. Pasakė, kad jį sumušė ir kad ką tik grįžo iš greitosios. Sakė, kad sumušė kaimynas iš apačios, sakė, kad dėl muzikos, kai liepė jam ją pritildyti. Sakė, kad tuomet atėjo dviese su metaline "montiruote" ir sumušė. Ji pas jį atvažiavo kitą dieną, matė, kad jam praskeltas antakis ir susiūtas, ir visa jo krūtinė mėlyna. Brolio žaizda yra kirstinė, nemano, kad ji būtų buvusi padaryta su laikrodžiu, broliui nėra būdinga meluoti, bet jis gali ne viską prisiminti. Maždaug prieš 11 metų brolį buvo labai sumušę, jam kastetu buvo sudaužyta visa galva, jis buvo komoje apie kelias valandas, po to iš naujo buvo mokomas vaikščioti, valgyti, po šio įvykio jo atmintis yra prasta, todėl gali būti, kad ne visas įvykio aplinkybes jis pamena.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. V. pareiškimą apie tai, kad 2023-06-17, apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), bendrabučio koridoriuje prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų jį užpuolė du nepažįstami asmenys. Vienas jų metaline lazda trenkė į veido sritį, kairį antakį. Po to užpuolikai jį pradėjo kumščiais trankyti į įvairias kūno vietas - galvą, pilvą, krūtinę, sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-4).
2023-06-17 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22159-23 pagal LR BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 5).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3, 15-21).
2023-08-01 akistatos tarp nukentėjusiojo V. V. ir įtariamojo D. D. metu, nukentėjusysis parodė, kad asmenys atėjo abu kartu, D. D. atėjo pirmiau, antras atėjo jam iš paskos. Iš pradžių jam buvo suduota lazda, po to jį puolė abudu, pamena, kad vieną jų nustūmė, o su kitu susigrūmė. Smūgius jam sudavė D. D.. Įtariamasis parodė, kad V. V. buvo koridoriuje, jam į duris niekas nebeldė, jis parbėgo link jo ir juodu susirėmė. Lazdos su savimi neturėjo, sudavė jam kumščiu į galvą. Nežino, kur ir kiek smūgių pataikė. Brolis šiam asmeniui nesudavė, tik bandė juos išskirti (1 t., b. l. 42-45).
2023-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1363/2023(02) nurodyta, kad V. V. pailgos formos poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje su muštine žaizda kairio antakio srityje išsivystė nuo vieno smūgio greičiausiai pailgos formos daiktu, kuo galėjo būti metalinis strypas. Ant riešo esančiu laikrodžiu su metaline apyranke padaryti tokį sužalojimą negalima. GMP kvietimo kortelėje nurodytos nedetalizuotos "visame kūne stebimos sumušimo žymės". Sužalojimas kaktoje galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Kiti sužalojimai, paminėti kaip "visame kūne stebimos sumušimo žymės" greičiausiai padarytos tuo pat metu ir kietu buku daiktu. Kraujosruva kaktoje su muštine žaizda kairio antakio srityje atskirai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes toks sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų. Kitos "visame kūne stebimos sumušimo žymės" tiek visumoje, tiek kiekviena iš jų vertinant atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (1 t., b. l. 76-78).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 1936262 kopijų matyti, kad 2023-06-17, 13.49 val. D. D. nustatytas 3,01 promilių girtumas (1 t., b. l. 121-123).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir aptartais įrodymais. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme neneigė sumušęs nukentėjusįjį, tik aiškino, kad dėl girtumo nelabai atsimena, kaip viskas įvyko. Medicininiu tyrimu nustatytas nukentėjusiojo sužalojimo laipsnis - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjimo metu nustatyta konflikto kilimo priežastis – nukentėjusiojo pareikštas nepasitenkinimas triukšmo kėlimu. Kaltinamojo manymu, jie neleido muzikos per garsiai, lauke taip pat ypatingai nešūkavo, nors buvo dienos metas. Tačiau vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis buvo stipriai girtas, įvykio metu jam nustatytas 3,01 promilės girtumas. Akivaizdu, kad tokio girtumo būsenoje sunku adekvačiai suvokti įvykius ir aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis visiškai netinkamai sureagavo į nukentėjusiojo pareikštą pastabą dėl triukšmavimo, rodo tolimesni jo veiksmai. Vertinant kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus matyti, kad iš esmės jie sutampa, todėl nekyla abejonių, kad kaltinamasis nurodytu laiku, nurodytoje vietoje tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis aiškina, kad jokio daikto jis su savimi neturėjo, tačiau nukentėjusysis teigia, kad pirmą smūgį kaltinamasis sudavė su apie 50 cm. ilgio strypu ar vamzdžiu. Nors joks daiktas nerastas, tačiau galima manyti, kad kaltinamasis turėjo galimybę iki atvykstant policijos pareigūnams šiuo daiktu atsikratyti. O nukentėjusiojo aiškinimą patvirtina teismo ekspertas specialisto išvadoje, kad smūgis į kairę kaktos pusę jam buvo suduotas pailgu kietu daiktu, galimai metaliniu strypu. Todėl visgi galima teigti, kad kaltinamasis nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam.
D. D. atsakomybę lengvina tai, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau neteistas (1 t., b. l. 153-157), charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 147-149), kaltę pripažino, gailisi. Nukentėjusysis reikalauja 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis su tuo sutinka. Ligonių kasai padarytą 130,79 Eur žalą dėl nukentėjusiojo V. V. gydymo, kaltinamasis taip pat pripažįsta, žada ją atlyginti. Todėl įvertinant visas šias aplinkybes manytina, jog tikslinga kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę. Skirtini įpareigojimai (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 130,79 Eur V. V. gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. D. (1 t., b. l. 85-87). Iš ieškinio matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų V. V. už 130,79 Eur. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl iš D. D. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 130,79 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų (BPK 109 str., 112-113 str., 115 str.; CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį D. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64-66). Jis prašo priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašytų teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, iki šiol jaučia nerimą, emocinę depresiją, liko baimė, iš karto po įvykio skaudėjo galva, padidėjo spaudimas, jaučia psichologinį diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės. Įvertinant visas šias aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta ieškinį, sutinka, kad žalą reikia atlyginti, ieškinys iš dalies tenkintinas ir iš D. D. V. V. naudai priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024-03-08 pažymą (patikslintą) dėl 477,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. V..
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Šis prašymas tenkintinas. Iš minėtos pažymos matyti, kad advokatė M. S. šioje byloje teikė antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. V. pagal 2023-10-16 sprendimą. Iš šio sprendimo matyti, kad nukentėjusiajam valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. D. pateiktas rankinis laikrodis „Omega“ (1 t., b. l. 110), kuris apžiūrėtas (1 t., b. l. 111-117), ir kuris pagal 2023-06-20 pakvitavimą grąžintas kaltinamajam (1 t., b. l. 118), paliktinas D. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302 str., 307-308 str.,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Patenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš D. D. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 130,79 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį ir iš D. D. V. V. naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. D. valstybės naudai 477,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. D. pateiktą rankinį laikrodį „Omega“ palikti D. D..
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.