Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-3070-734/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
e2-3070-734/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41766-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
ADB „Gjensidige“
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2-3070-734-2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41766-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.6.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos varduVilnius2017 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovo atstovei M. M.,atsakovo atstovui A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu ( e.b.l. 1-2) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1558,08 Eur žalai atlyginti, 35 Eur žyminį mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovė nurodė, jog 2015-10-14 Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Paberžėlių g.9 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas R. R.. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos, ieškovas išmokėjo 3116,15 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal LR Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal 2015-10-14 eismo įvykio medžiagą, 2015-10-14 transporto priemonės (traktoriaus) Class, valst. Nr. T3672B, vairuotojas S. N., stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčios transporto priemonės NISSAN NAVARA, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairį kampą. Nuo smūgio automobilis pariedėjo ir galiniu dešiniu kampu atsitrenkė į betoninį atitvarą. Transporto priemonė (traktorius) CLASS valst. Nr. T3672B, įvykio dieną priklausė I. R., eismo įvykio metu apgadintas NISSAN NAVARA priklausė I. R. bei R. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įvykio dieną transporto priemonės ( traktoriaus) Class valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Ieškovas atsakovui, kaip transporto priemonės Class (traktoriaus) draudikui, pateikė pretenziją dėl nagrinėjamo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė žalą atlyginti, motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio NISSAN NAVARA bendraturtė yra I. R., todėl nelaikytina, jog eismo įvykio metu žala buvo padaryta trečiajam asmeniui. Su šia atsakovo pozicija ieškovas nesutinka, nurodydamas, kad pagal LR CK 3.117 str.1d., reglamentuojančio sutuoktinių bendro turto lygias dalis, vadinasi eismo įvykio metu žala buvo padaryta tiek I. R., tiek ir jos sutuoktiniui R. R.. Ieškovas, išmokėdamas 3116,15 Eur dydžio draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos iš kaltininko transporto priemonės draudiko, apdraudusio šios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str.3 d. nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. CK 3.87 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1d.1p pažymima, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu. Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės laikytinos I. R. ir R. R. bendrąja jungtine nuosavybe, dėl šios priežasties atsakovas neturi prievolės mokėti draudimo išmoką, kadangi žala padaryta kitam traktoriaus savininkų turtui automobiliui NISSAN R. K. tą žalą padarė, šiuo atveju nėra svarbu, nes Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str.3 d. jokių šios taisyklės išimčių nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Aplinkybę, kad 2015-10-14 Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Paberžėlių g.9 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esanti eismo įvykio deklaracija ( el.b.l. 4). Iš transporto priemonių draudimo liudijimo nustatyta, kad draudėjui R. R. priklausanti transporto priemonė NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) ( el.b.l. 16). Pagal 2015-10-14 eismo įvykio medžiagą, 2015-10-14 transporto priemonės (traktoriaus) Class, valst. Nr. T3672B, vairuotojas S. N., stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčios transporto priemonės NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairį kampą (el.b.l. 14, 18-19,20, 21-26). Transporto priemonė C. A. 850 ( ratinis traktorius) registruotas I. R. vardu ( el.b.l. 49), apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą ( el.b.l. 50-52). I. R. Rutkauskui išmokėjo 3116,15 Eur draudimo išmoką ( el.b.l. 27-28), kurios 50 procentų prašo priteisti iš atsakovo, kaip įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudiko.

Atsakovui ADB „Gjensidige“, kaip civilinės atsakomybės draudikui, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsiranda civilinė atsakomybė iš privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nustato, jog išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 3dalis nustato, jog šio Įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apgadinta transporto priemonė NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė C. A. 850 ( ratinis traktorius) yra sutuoktinių R. R. ir I. R. bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia išvada darytina iš byloje esančių rašytinių įrodymų : santuokos liudijimas patvirtina jog sutuoktinių Ingos ir R. R. santuoka sudaryta 1994-05-28 ( el.b.l.57), eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones įsigijo: 2011-09-20 C. A. 850 ( ratinį traktorių) I. R. ( el.b.l. 58), 2012-10-12 NISSAN NAVARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo R. R. ( el.b.l. 29). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Duomenų, kad toks santuokoje įgyto turto teisinis režimas būtų paneigtas, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Įstatyme nėra nustatytos prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Aukščiau paminėtų įstatymų pagrindu eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės laikytinos sutuoktinių I. R. ir R. R. bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str.3 d. atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovo sumokėtą draudimo išmoką, nes ši išmoka už padarytą žalą atitektų pačiam už žalos padarymą atsakingam valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jo atžvilgiu netaikytinos LR CPK 93 str. nuostatos.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, kadangi tokios sumos nėra, ji nepriteistina iš ieškovo valstybės naudai..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270-271 str. str.,

Nusprendė:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimą dėl 1558,08 Eur žalos, 35 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė