Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Povilansko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. K. ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis R. K. 2013 m. kovo 7 d. apie 19 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių priežasčių, tyčia rankomis smogdamas ir spirdamas ne mažiau tris kartus sugyventinei E. M. į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai E. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos 1 piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 1 d.

Be to, jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, parvertęs sugyventinę E. M. ant grindų, laikydamas virš jos peilį grasino papjauti, tuo suteikdamas nukentėjusiajai E. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 145 str. 1 d.

Iš kaltinamojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. kovo 7 d. po darbo išgėrė apie 1 litrą 21 laipsnių stiprumo vyno ir apie 250 gramų degtinės. Buvo pavargęs, nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, todėl prisimena ne visas įvykio aplinkybes. Prisimena, kad apie 19 val. grįžo į namus ir pastebėjo, kad nekurta krosnis bei nepagaminta vakarienė. Dėl to supyko, liepė sugyventinei E. M. pakurti krosnį. E. M. krosnies nepakūrė ir maisto nesušildė, todėl, dar labiau supykęs, E. M. smogė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas pataikė, dėl girtumo neprisimena. Jis prisimena, kad rankoje turėjo peilį su kuriuo prieš tai valgydamas pjaustė mėsą. E. M. buvo parvertęs ant grindų ir kiek prisimena jai sakė, „užmušiu“. Nors rankose laikė peilį, grasindamas „užmušti“, negalvojo durti peiliu ir E. M. sužaloti ar nužudyti. Tai buvo tik pagąsdinimas. Po konflikto E. M. išbėgo į lauką. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. 1. 41, 51).

Iš nukentėjusiosios E. M. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 7 d. apie 19 val. sugyventinis R. K. grįžo į namus ir pradėjo priekaištauti, kad neužkurta krosnis. Kilus konfliktui R. K. pradėjo ją mušti smogdamas rankomis ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas. R. K. parvertė ją ant grindų ir rankoje laikydamas peilį pasakė „papjausiu“. Ji nuo sugyventinio R. K. pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus (b. 1.15).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiosios E. M. parodymų, R. K. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens blaivumo testas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada.

Iš 2013-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų rastas ir paimtas peilis (b. 1. 4).

2013-03-07 23 val. 03 min. asmens blaivumo testas patvirtina, kad R. K. nustatyta 2,28 promilių girtumas (b. 1. 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-03-08 specialisto išvadoje Nr. G 232/13 (06) nurodyta, kad E. M. kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos 1 piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta kirto buko daikto poveikyje, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.1. 18-19).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. K. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji dėl jai padarytos žalos pretenzijų nepareiškė. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamasis R. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p., yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. praeityje neteistas, bet eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairių teisės pažeidimų padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, ir tęsti darbą,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-03-07 iki 2013-03-08.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus R. K. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens E. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.