Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
1S-422-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-422-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 25 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal V. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – padarymo. Manydama, kad ikiteisminis tyrimas dėl konflikto metu jos patirtų sužalojimų turėtų būti tęsiamas pagal BK 138 str. 1 d., V. M. minėtą nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu jos skundas buvo netenkintas. Pastarąjį nutarimą V. M. apskundė apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pavedant jį atlikti kito miesto prokurorams ir skirti pakartotinę ekspertizę kito miesto ekspertams. Nurodo, kad paskirdami pakartotinę ekspertizę tai pačiai ekspertei J. G.-D. prokurorai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ši ekspertė ir jos išvados apskųstos 4 institucijoms ir tyrimas tebevyksta. Ekspertės subjektyvias išvadas paneigia 16 gydytojų, gydžiusių sumuštą koją, atlikti objektyvūs tyrimai, o taip pat trasologinė ekspertizė. V. M. mano, kad pateikdama savo subjektyvias išvadas ekspertė J. G.-D. buvo suinteresuota ir šališka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. medžiagos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Taip pat prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma proceso šalių pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje surinktais duomenimis.

Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad iš esmės sutikdama su prokurorų nuomone, jog nebuvo padaryta BK 284 str. 1 d. numatyta nuskalstama veika, V. M. skundžiamų procesinių sprendimų šioje dalyje neginčija. Ji prašo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą iš esmės manydama, kad buvo padaryta BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Tačiau su tokia jos pozicija sutikti negalima.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, padariusiam nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą. Aukštesniajam teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG41(41(170)/13(01) patvirtina, kad dėl įvykio metu V. M. patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nes ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas siejamas su kitais senais, dar prieš įvykį atsiradusiais ir besitęsiančiais, jos sveikatos sutrikimais. Šią ekspertizę atlikusi ekspertė įvertino V. M. turimus medicininius dokumentus, ekspertizės aktą Nr. EKG17(88)/11(01), specialisto išvadas Nr. G1302/09(05), Nr. G1302a/09/10(05) ir kitus duomenis. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ekspertė turėjo pakankamai duomenų apie V. M. sužalojimą tam, kad pateiktų išsamią ir objektyvią išvadą. Susipažinus su pačiu ekspertizės aktu aukštesniajam teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės akto išsamumo. Tai, kad V. M. apskundė jai nenaudingas išvadas pateikusios ekspertės J. G.-D. kvalifikaciją kitoms institucijoms, šiuo metu nesuteikia pagrindo teismui abejoti minėtos ekspertės žiniomis, jos profesionalumu ir pateiktomis išvadomis. Savo skunduose pareiškėja nenurodė įtikinamų duomenų, leidžiančių šiuo metu nors kiek suabejoti minėtos ekspertizės išvadų patikimumu bei išsamumu, tokių duomenų aukštesnysis teismas taip pat nenustatė, todėl šiuo metu abejoti minėtos ekspertės nustatytu šiame ikiteisminiame tyrime tirto įvykio metu V. M. patirto sužalojimo laipsniu jokio pagrindo nėra.

Savo skunde V. M. taip pat teigia, kad paskirdami ekspertizę atlikti ekspertei, prieš tai šiame ikiteisminiame tyrime jau atlikusiai ekspertizę, prokurorai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tačiau čia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai, skirdami ekspertizes, savo procesiniuose dokumentuose paprastai nurodo ne konkretų ekspertą, o ekspertinę įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Konkretų ekspertą ekspertizei atlikti paprastai paskiria ekspertinės įstaigos vadovas. Be to, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK III skyriaus ketvirtasis skirsnis, nei BPK XIV skyriaus šeštasis skirsnis nedraudžia tam pačiam ekspertui atlikti kokias nors ekspertizes, jeigu jis tame pačiame ikiteisminiame tyrime jau buvo atlikęs vieną ar daugiau ekspertizių. Konkrečių teisės normų, kurias būtų pažeidęs ikiteisminio tyrimo subjektas, paskyręs ekspertizę, ar ją atlikusi ekspertė, V. M. savo skunde nenurodė. Akivaizdu, kad pareiškėjos pamąstymai apie teisės aktų pažeidimus, padarytus paskiriant ekspertizes, yra nepagrįsti nei medžiagoje esančiais duomenimis, nei teisės aktais.

Kitos V. M. skunde išdėstytos aplinkybės (apie ją gydžiusių gydytojų skaičių, trasologinės ekspertizės išvadas ir kt.) yra neesminės, o pamąstymai apie ekspertės J. G.-D. suinteresuotumą nepagrįsti medžiagoje esančiais duomenimis, šios aplinkybės ir pamąstymai prokurorų bei apylinkės teismo išvadų nepaneigia.

Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis akivaizdu, jog šiuo atveju padarant V. M. tik nežymų sveikatos sutrikdymą nebuvo padaryta BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Šiuo metu atlikti kokius nors procesinius veiksmus minėtoje medžiagoje nėra jokios prasmės, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu ir skundžiama teismo nutartimi minėtas nutarimas visiškai teisingai buvo paliktas galioti.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą žemesnysis teismas, priešingai, nei mano pareiškėja, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ikiteisminio tyrimo duomenis, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą V. M. skundą atmesti. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas