- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-335-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01010-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- M. A., E. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „K.“
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. ir E. S., kaltinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Civilinio ieškovo UAB „K.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
M. A. ir E. S. iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. ir E. S. buvo kaltinami tuo, kad 2015 m. gruodžio 31 d., apie 21.30 val., veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti putojančio vyno „Bosca“ iš UAB „K.“ priklausančios parduotuvės „E. M.“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė dvi dėžes (24 vnt.) putojančio vyno ,,Bosca“, t. y. kiekvienas iš jų, paėmęs po vieną dėžę putojančio vyno „Bosca“, išbėgo iš parduotuvės nesumokėję, padarydami bendrą 74,16 Eur žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. A. ir E. S. išteisinti, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad kaltinamieji vagystę padarė atvirai.Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Genovaitė Ročienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant M. A. ir E. S. kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskiriant jiems šias bausmes: M. A. – 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėti 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kurios jis neatliko pagal 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, galutinę bausmę paskiriant 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo ir įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti mokytis arba dirbti arba būti registruotam Darbo biržoje; E. S. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigoti jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti mokytis arba dirbti arba būti registruotam Darbo biržoje.Skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis grindžiamas tik pačių kaltinamųjų M. A. ir E. S. parodymais bei parduotuvėje „E. M.“ įvykio dieną filmuota medžiaga. Neginčijamai nustatyta, jog vagystės metu parduotuvėje buvo dvi pardavėjos-kasininkės. Iš teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėtos filmuotos medžiagos matyti, kad M. A. ir E. S., įėję į parduotuvę, matė, jog pardavėja nusisukusi, jų nemato. Tuomet abu paėmę po dėžę su vynu, iš parduotuvės greitai išėjo. Pardavėja pastebėjo, jog dingo dėžės su vynu, apie tai pranešė kitai pardavėjai, M. A. ir E. S. vijosi, bet šie spėjo iš parduotuvės išeiti. Teismas konstatavo, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad pardavėja būtų bandžiusi juos sustabdyti ar kad jie būtų supratę, jog yra pastebėti.Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustos nagrinėjamoje situacijoje svarbios liudytojos – įvykio metu parduotuvėje „E. M.“ dirbusios pardavėjos-kasininkės, nors tokį prašymą prokurorė pareiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių fotonuotraukų, darytų iš filmuotos medžiagos, matyti, jog viena iš pardavėjų vejasi vieną iš nuteistųjų, o šis rankose neša dėžę su vynu. Nors filmuota medžiaga begarsė, tačiau, įvertinus šias fotonuotraukas, galima daryti išvadą, jog pardavėja pastebėjo vagystę vykdančius asmenis. Todėl teismas, neapklausęs parduotuvės darbuotojų, negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad buvo įvykdyta ne atvira, bet slapta vagystė, kad nebuvo bandyta nuteistųjų sustabdyti žodžiais, iš kurių jie būtų supratę, jog yra pastebėti. Šios aplinkybės teismo liko pilnai neišsiaiškintos, o tai reiškia, kad negalima neginčytinai konstatuoti, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl to, jog kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, yra teisingos. M. A. ir E. S. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai, atvirai iš parduotuvės pagrobė dvi dėžes putojančio vyno. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatė, kad svetimo turto pagrobimas įvyko slaptai, todėl konstatavo, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta. Pagrobto turto vertė yra per maža, kad sudarytų BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų dalyką, todėl už tokius veiksmus galima tik administracinė atsakomybė.BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad išteisintųjų M. A. ir E. S. veiksmai pagrobiant turtą iš parduotuvės „E. M.“ kvalifikuoti teisingai. Siekiant pašalinti abejones, keliamas prokurorės apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklausta UAB „K.“ parduotuvėje dirbusi kasininkė. Liudytoja I. Ž. nurodė mačiusi, kaip du vaikinai, paėmę dvi dėžes alkoholinių gėrimų, nešėsi jas iš parduotuvės, tačiau paskui juos nebėgo, ar ką nors jiems sakė, nežino, nėra įsitikinusi, kad vaikinai ją matė. Taigi vienintelė liudytoja, stebėjusi M. A. ir E. S. veiksmus, negalėjo patvirtinti, kad kaltinamieji suprato buvę užklupti. Jie patys apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė nematę, kad juos vejasi kasininkė. Taigi nustačius aplinkybę, kad išteisintųjų veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, tačiau jiems patiems nesuvokiant, kad buvo užklupti, nėra pagrindo kvalifikuoti M. A. ir E. S. veiksmų kaip atvirosios vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. S., išlaidas sudaro 127,38 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.