- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-449-92-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02068-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- V. T.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-92/2013
Teisėja Laima Leipuvienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02068-2012-5
2013 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 16 d. laikotarpiu tarp 19 ir 20 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas pas J. T. S. svečiuose, iš kambario pagrobė pastarajam priklausantį 361 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Y“, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d.
Taip pat V. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 22 d., apie 11 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, paprašęs A. A. B. duoti paskambinti iš pastarajam priklausančio 239 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 202“, jo negrąžino ir taip atvirai pagrobė svetimą turtą, šiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. T. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neginčija, patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo V. T. veiksmus bei pagrįstai pripažino jį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, to paties straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Apeliaciniu skundo nuteistasis bausmę prašo sušvelninti remdamasis tuo, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas V. T. nurodytas aplinkybes įvertino ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Skirdamas bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą, pagrobto turto vertę ir tai, kad jis grąžintas nukentėjusiesiems, V. T. asmenybę – nedirba, baustas administracine tvarka, anksčiau 5 kartus teistas, t.y. buvo įvertintos visos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. T. nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Pažymėtina, kad naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę pagal paskutinį nuosprendį už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė V. T. paskirti griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, t.y. laisvės atėmimą ir areštą, paskirtų bausmių dydis yra ženkliai mažesnis nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis, todėl paskirtų bausmių dydis yra teisingas ir pagrįstas, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnės bausmės.
Kadangi nuteistajam, įvertinus visas bylos aplinkybes, paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę. Nors dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, jis atitinka formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų, tačiau būtina įvertinti ir materialųjį kriterijų – ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, V. T. yra linkęs nusikalsti, anksčiau buvęs nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei vėl padarė iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, be to, nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui nuo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. T. paskirta bausmė yra ne per griežta, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.