- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- Iv-869-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00347-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Trečiasis asmuo
- R. V. G.
nedalyvaujant pareiškėjo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. G. dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2012-03-26 sprendimą Nr. L - 073, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą (papeikimą) profesinės sąjungos nariui – trečiajam suinteresuotam asmeniui.
ABTĮ 15 str. nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt. ABTĮ 15 str. 1 d. 5 p. nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). ABTĮ 2 str. 19 d. tarnybinius ginčus apibrėžia kaip valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčus su administracija, susijusius su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu, ar drausminio poveikio priemonių taikymu. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą yra pabrėžusi, kad ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 d. valstybės tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.
Šioje administracinėje byloje ginčas yra betarpiškai susijęs su Profesinės sąjungos “Sandrauga“ nesutikimu taikyti drausminio poveikio priemonę trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra pareiškėjo darbuotojas. Iš darbo sutarties Nr. 793, sudarytos 2006-06-01 tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens, duomenų matyti, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra susiklostę ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Trečiojo suinteresuoto asmens darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu, jo einamos pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms. Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 5 d. 7 p. numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču. CPK 22 str. numato, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LAT 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008, 2002-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2002 ir kt.). ABTĮ 16 str. 1 d. reglamentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą kilo iš darbo teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, ji perduotina pagal priskirtinumą (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinę bylą Nr. Iv-869-554/2012 perduoti pagal priskirtinumą Kauno miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.