- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-27
- Bylos Nr.
- A-502-1043-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Skuodo rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Zita Šličytė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. atstovės advokatės Zitos Šličytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 28-11245 trečiojo punkto dalį, nustatančią kelių sanitarinės apsaugos zonas; 2) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. T9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo tvirtinimo“ dalį, nustatančią (duomenys neskelbiami) kaimo keliui Nr. 50-III-8 vietinės reikšmės kelio statusą už pareiškėjo sodybos; 3) įpareigoti Skuodo rajono savivaldybę nutiesti (duomenys neskelbiami) kaimo kelią ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo tėvui F. A. nuosavybės teise priklausė 29,04 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone. Jame 1923 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas, daržinė, tvartas ir kiti statiniai. Teigė, jog per sodybos kiemą, vos 1 metro atstumu nuo gyvenamosios sodybos, Sovietų armija nutiesė kelią, kuriuo iki šiol važinėja kaimo gyventojai.
Pažymi, kad 1991 metais kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, prašė panaikinti ne vietoje nutiestą kelią, kuris trikdo jo šeimos ramybę. Šiam reikalavimui pritarė ir daugelis kaimo gyventojų. Teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininkė 2003 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 28-11245 atkūrė nuosavybės teises į jo tėvui priklausiusią žemę, sprendimo 3 puntu nustatytos kelių sanitarinės apsaugos zonos, tačiau jis atsisakė perimti nuosavybės teises, kol nebus panaikintas kelias. Nurodė, jog 2004 m. Skuodo rajono savivaldybė rengė kelio ruožo projektą, tačiau jis liko neįgyvendintas, motyvuojant lėšų trūkumu. Atsakovė žadėjo šį klausimą spręsti 2005 m., 2006 m., 2007 m., tačiau 2008 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R2-576 Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius pranešė, kad keliui, einančiam per jo sodybą, suteiktas vietinės reikšmės statusas, jis nenaikintinas, o naujo kelio projektavimo darbams 2008 metų rajono biudžete lėšų nenumatyta. Pažymėjo, jog 2008 m. birželio 4 d. jis įregistravo nuosavybės teises į žemę ir nutarė teismine tvarka reikalauti pašalinti teisių pažeidimus. Pareiškėjo manymu, savivaldybė šiurkščiai pažeidžia jo nuosavybės teises bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustatančias, jog nuo kelio briaunų į abi puses vietinės reikšmės keliui turi būti po 10 metrų pločio apsaugos zona.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. R9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ dalies, nustatančios (duomenys neskelbiami) kaimo keliui Nr. 50-III-8 vietinės reikšmės kelio statusą už pareiškėjo sodybos, panaikinimo bei Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 28-11245 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. A. “ trečiojo punkto dalies panaikinimo. Minėta įsiteisėjusia nutartimi priimtas nagrinėti tik skundas dėl įpareigojimo Skuodo rajono savivaldybę nutiesti (duomenys neskelbiami) kaimo kelią ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos.
2008 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Zita Šličytė patikslino pareiškėjo reikalavimą ir prašė įpareigoti Skuodo rajono savivaldybę iki 2009 m. gruodžio 31 d. nutiesti (duomenys neskelbiami) kaimo kelią pagal S. Butkaus įmonės 2004 m. rugsėjo mėn. parengtą projektą, o rengiamo kelio trasa turėtų eiti per laukus, tarp ūkininkų B. A. ir A. D. sklypų ribų.
Atsiliepimas
Atsakovė Skuodo rajono savivaldybė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog (duomenys neskelbiami) kaimo vietinės reikšmės kelias yra savivaldybės apskaitoje, juo naudojasi vietos gyventojai ir sklypų savininkai privažiuoti prie pastatų ir nuosavų žemės sklypų, todėl pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir buvo nustatytos kelių sanitarinės apsaugos zonos (0025). Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 21 d. buvo gautas Mosėdžio seniūnijos (duomenys neskelbiami) kaimo gyventojų raštas su 16 gyventojų parašais ir pageidavimu nenaikinti minėto kelio. Teigė, jog Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame 2008 m. liepos 31 d., svarstytas klausimas dėl pareiškėjo skundo ir savivaldybės tarybos narių bendru sutarimu buvo nutarta atsisakyti tiesti (duomenys neskelbiami) kaimo kelią kitoje vietoje. Prašė atmesti pareiškėjo teiginį, jog yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kaip nepagrįstą, nes įstatymo nuostatos taikomos tik naujai tiesiamiems keliams. Pažymėjo, kad skundas grindžiamas tik vieno pareiškėjo interesų tenkinimu, tačiau kiti žemės savininkai neprašo nutiesti naujo kelio, nors senasis taip pat eina pro jų sodybas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Taip pat netenkino ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.124 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 25 d. sprendimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1157 redakcija, galiojusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu) 4 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas K. A. privalo laikytis nustatytų žemės servitutų, t. y. jo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto. Rašytiniai įrodymai ir proceso šalių paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas K. A. ne kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę, prašydamas nutiesti kelią buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jo prašymai buvo netenkinti, motyvuojant rajono biudžeto lėšų stygiumi. 2008 m. liepos 31 d. Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pateikta informacija apie teisme nagrinėjamą bylą dėl įpareigojimo nutiesti kelią ir tarybos nariai nepritarė naujo (duomenys neskelbiami) kaimo kelio teisimui. Gyventojų prašymas Skuodo rajono savivaldybei įrodo, jog ūkininkai ir kaimo gyventojai prašo nenaikinti (duomenys neskelbiami) kaimo kelio nuo kelio Mosėdis-Lenkimai iki V. A. sodybos, nes priešingu atveju jie negalės įvažiuoti į savo sodybas ir dirbamus žemės plotus. Pareiškėjo atstovė taip pat pabrėžė, jog neprašo panaikinti kelio, einančio pro pareiškėjo sodybą, tačiau prašo įpareigoti atsakovę nutiesti kelią pagal 2004 m. rugsėjo mėn. S. Butkaus įmonės parengtą projektą tam, kad šiuo keliu galėtų važiuoti ūkininkai su žemės ūkio technika. Žemės naudmenų ploto skaičiavimo plano ištraukose (duomenys neskelbiami) kaimo kelias (pažymėtas oranžine spalva) eina pro pareiškėjo ir kitų gyventojų sodybas, o senasis kelias (pažymėtas geltona spalva) bei pagal S. Butkaus įmonės projektą parengtas kelias (pažymėtas mėlyna spalva) eina per laukus. Liudytojos S. A. paaiškinimais nustatyta, jog pro jų sodybą einančiu (duomenys neskelbiami) kaimo keliu naudojasi ne tik kaimo gyventojai, bet ir ūkininkai, važiuojantys į laukus. Pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad palei (duomenys neskelbiami) kaimo kelią iki K. A. sodybos yra įsikūrusios 5 sodybos, o už pareiškėjo sodybos – viena V. Š. sodyba, todėl sodybų savininkams būtina esančiu keliu pasiekti savo namus, o prašomu nutiesti keliu naudotųsi apie 20 ūkininkų. Iš pateiktų fotonuotraukų Nr. 3 ir Nr. 4 matyti, jog kelias pro pareiškėjo sodybą eina lanku maždaug 1 metro atstumu nuo sodybos kampo. Fotonuotraukose užfiksuoto kelio, einančio pro pareiškėjo sodybą, danga žvyruota, kelio būklė normali.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 3 punktu, 3 straipsniu, 11 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konstatavo, kad 2008 m. kovo 20 d. Skuodo rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T9-36 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“, vadovaudamasi Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, patvirtino Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, kuriame yra ir pro pareiškėjo sodybą einantis 353 eilės numeriu pažymėtas kelias – (duomenys neskelbiami) kaimo kelias (nuo kelio Mosėdis – Lenkimai iki V. A. sodybos), kelio ilgis 1680 m, kelio dangos plotis 6 m, kelio danga – žvyras. Kaip matyti iš minėto Skuodo rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kelio dangos plotas yra 6 metrai ir tai, pareiškėjo atstovės nuomone, neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų vietinės reikšmės keliams. Sistemiškai aiškindamas Kelių įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, teismas padarė išvadą, jog minėto įstatymo antro skirsnio „Kelių tiesimas ir priežiūra“ nuostatos taikomos tik po įstatymo priėmimo naujai tiesiamiems keliams. Remdamasis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal 2008 m. kovo mėnesio kainas, teismas nustatė, jog S. Butkaus projektui įgyvendinti savivaldybei reikėtų apie 227 000 Lt keliui nutiesti, tačiau tam, atsakovės teigimu, lėšų nėra. Teismas pažymėjo, kad jis nevertina atsakovės atsisakymo nutiesti naują kelią politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog (duomenys neskelbiami) kaimo kelias (nuo kelio Mosėdis – Lenkimai iki V. A. sodybos) neatitinka įstatymo reglamentuojamo vietinės reikšmės kelio nuostatų, todėl nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovę nutiesti naują kelią.
Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, teismas konstatavo, kad pripažinus nepagrįstu pareiškėjo skundo reikalavimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjo K. A. atstovė advokatė Zita Šličytė prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismo teiginys, jog (duomenys neskelbiami) kaimo kelias atitinka įstatymo reglamentuojamas vietinės reikšmės kelio nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. Sprendimo teiginys, kad „fotonuotraukose užfiksuoto kelio, einančio pro pareiškėjo sodybą, danga žvyruota, kelio būklė normali“ neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kelias eina ne pro, o per pareiškėjo sodybos kiemą. Kelias link K. A. sodybos tiktai jo pradžioje išpiltas žvyru, artėjant prie pareiškėjo sodybos, jis yra blogesnis, nežvyruotas ir išvažinėtas žemės gruntas, kurio viduryje kai kur net auga žolė. Kelio, vedančio per pareiškėjo sodybą, plotis yra tiktai 3,10 m, o atstumas nuo gyvenamojo namo pamato iki kelio – 1,80 m. Be to, kelias už pareiškėjo sodybos yra išvažinėtas, klampus, pelkėtas ir duobėtas (patvirtina antstolės Vidos Daugiadienės surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/08/F-259). Taip pat apeliantė nurodo, kad teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad „dabartinis (duomenys neskelbiami) kaimo kelias pro pareiškėjo sodybą eina maždaug 1 metro atstumu nuo sodybos kampo“. Tai ir yra pagrindinė klaida, nes maždaug 1 metro atstumas yra ne nuo pareiškėjo K. A. sodybos, o nuo jo gyvenamojo namo kampo. Sodyba apima visus sodybos statinius, įskaitant tvoras. K. A. gyvenamasis namas, daržinė ir tvartas yra pastatyti 1923 metais. Senasis (duomenys neskelbiami) kaimo kelias, kuriuo važinėjo visi gyventojai, buvo pakankamai toli nuo jų sodybos. Antrojo Pasaulinio karo metais Raudonosios armijos kareiviai, kurie K. A. sodyboje turėjo savo būstinę, nutiesė kelią tiesiai pro gyvenamojo namo galą ir per kiemą į laukus, kuriuose įsirengė oro uostą. Kolūkis užleido senąjį kelią, o į naujai pastatytą karvidę, veršidę ir sandėlį buvo važinėjama kareivių keliu. Pakrauti sunkvežimiai ne kartą kliudė K. A. gyvenamojo namo stogą, aptaškydavo langus mėšlu. Teismo sprendime net neužsiminta apie Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies draudimus, nors pareiškėjo gyvenamasis namas atsidūrė draudžiamoje vietinės reikšmės kelio apsaugos zonoje. Taip pat, remdamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsniu, apeliantė nurodo, kad transporto priemonės vairuotojas šioje situacijoje ne tiktai neturi galimybių saugiai aplenkti pėsčiojo, bet ir nemato kitų transporto dalyvių, esančių už gyvenamojo namo galo. Dėl paminėtų priežasčių, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos tik politiniu ir ekonominiu tikslingumu, o ne galiojančiais įstatymais. Apeliantė nurodo, jog pati atsakovė savo pažadais ir vilkinimu užkirto kelią pareiškėjui nustatytais terminais apskųsti teismui Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 28-11245 ir Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. T9-36. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl nurodytų sprendimų, kadangi pareiškėjas dėl senyvo amžiaus (85 metai) ir rimtų sveikatos sutrikimų yra nepajėgus ginti savo interesus. Be to, nepagrįsta teismo išvada dėl Kelių įstatymo nuostatų taikymo tik po įstatymo priėmimo naujai tiesiamiems keliams – nei viename šio įstatymo straipsnyje nėra aptartas teisinis statusas kelių, nutiestų iki įstatymo įsigaliojimo. Be to, Kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalis nurodo, jog „jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų“. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į CK 4.113 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja servituto suteikiamas teises įgyvendinti pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.113 str. 2 d.). Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo pirmajam straipsniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Skuodo rajono savivaldybė prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, jog apelianto pateiktame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomas kelio plotis ties K. A. sodyba (3,10 m) ir atsakovė to neginčija, tačiau Tarybos sprendime nurodomas ne kelio plotis ties pareiškėjo sodyba, o plačiausia kelio dangos vieta visoje (duomenys neskelbiami) kaimo kelio atkarpoje (nuo kelio Mosėdis-Lenkimai iki V. A. sodybos). Taip pat, atsakovės nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl atstumo matavimo nuo sodybos ar nuo gyvenamojo namo. Atsakovės nuomone, Teismas žodžiu „sodyba“ įvardijo pareiškėjo gyvenamąjį namą ir atsakovei net nekilo abejonių, kad žodžiu „sodyba“ teismas gali įvardyti visus sodybos statinius, įskaitant tvoras. Bylos ginčo objektu buvo tik gyvenamasis namas ir pro jį einantis kelias, o apelianto sodyboje nėra jokios tvoros. Atsakove paaiškina, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija siūlė pareiškėjui ties jo gyvenamuoju namu kelią praplatinti bei kelkraštyje ties gyvenamuoju namu pastatyti kelio atitvarus, o kelio vingį ištiesinti, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys ir dėl nesaugaus eismo, kadangi tik dėl pareiškėjo nesutikimo savivaldybė netvarkė minėto kelio. Taip pat atsakovė nurodo, jog Klaipėdos AVA žemės tvarkymo departamento Skuodo rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R5-284-(3.7) kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų išdavimo. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gegužės 30 d. išdavė Planavimo sąlygas specialiojo plano dokumentui rengti, kurio tikslas – numatyti Skuodo rajono kaimiškųjų seniūnijų teritorijose vietinės reikšmės kelių išdėstymo tinklą ir papildymą plane pagal reikalavimus, įvertinti esamus vietinius, rajoninius, magistralinius arba projektuojamus jungiamuosius kelius (nurodyti kelių kategorijas, esamą būklę, kitus parametrus, jei reikalinga numatyti tvarkymo būdus, finansavimo šaltinius). Šiuo metu planas yra rengiamas. Taip pat atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu dėl pravažiuojančių sunkvežimių daromos žalos pareiškėjo namui. Atsakovė nurodo, jog tokia padėtis buvo kolūkio egzistavimo metu, kai už pareiškėjo sodybos buvo veikiančios fermos. Šiuo metu ten likę tik griuvėsiai, kurie taip pat priklauso K. A. . Be to, atsakovė nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu dėl servitutu daromų pažeidimų. Atsakovė, remdamasi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, nurodo, jog (duomenys neskelbiami) kaimo vietinės reikšmės kelias yra Savivaldybės apskaitoje, juo naudojasi vietos gyventojai ir sklypų savininkai privažiavimui prie pastatų ir nuosavų žemės sklypų, į kuriuos jie gali patekti tik tuo keliu, todėl pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 28-11245 3-iuoju punktu pagrįstai buvo nustatytos kelių sanitarinės apsaugos zonos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinama, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi teisės normomis pagrįstą pareigą atlikti tokius veiksmus, o pareiškėjas teisę reikalauti atitinkamų veiksmų atlikimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi įstatymo nustatyta tvarka priimtas nagrinėti tik pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Skuodo rajono savivaldybę nutiesti (duomenys neskelbiami) kaimo kelią ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. buvusioje vietoje iki Sovietų Sąjungos neteisėtai įvykdytos žemės nacionalizacijos. Šiuo reikalavimu apibrėžtos administracinio ginčo ribos. Be pareikšto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo turi būti tikrinamas ir pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Pirmosios instancijos teismo priimtame nagrinėti skunde nėra nurodyta kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareiškėjas pareikštu reikalavimu. Nėra nustatyta, kad neteisėtai ribojamos ar pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir toks ribojimas ar pažeidimas bus pašalintas patenkinus reikalavimą ir nutiesus kelią pareiškėjo nurodytoje vietoje. Nenustatyta, kad nesant reikalaujamo kelio pareiškėjui atimta ar neteisėtai apribota susisiekimo galimybė. Nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl byloje pareikšto reikalavimo, šis turi būti atmestas.
Be to, pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas turi teisės aktais nustatytą pareigą nutiesti kelią konkrečioje vietoje, o atsisakydamas tai atlikti nevykdo Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų.
Atsižvelgiant į jau aptartas nagrinėjamo ginčo ribas (reikalavimas įpareigoti nutiesti kelią) tiek pirmosios instancijos teismo tiek apeliacinio skundo motyvai dėl kelio, įsiterpusio į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemę, būklės ir statuso nagrinėjamam administraciniam ginčui nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą nutiesti naują kelią. Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. A. atstovės apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.