Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namų statyba“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Namų statyba“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 31ŠD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. kovo 21 d. prašymą dėl susitarimų panaikinti servitutą tarp viešpataujančių daiktų savininkų ir tarnaujančio daikto savininko inicijavimo; priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Šiaulių skyrių, prašydama imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų sudarymą tarp viešpataujančių daiktų savininkų (pastatų (duomenys neskelbiami) savininkų) ir tarnaujančio daikto savininko dėl 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1999-1187, esančiam adresu (duomenys neskelbiami) nustatyto Kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 31ŠD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“, nors ir tiesiogiai neįvardijant, buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir atlikti prašomus veiksmus.

Pareiškėja 2009 m. gruodžio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N29/09-0069 pagrindu nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisę įgyvendina NŽT. 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbiami), žemės sklypo dalimi (plane pažymėta taškais: 9-10-11-12-13-14-a-9). Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog kelio servituto būtinumas yra išnykęs, kadangi visi viešpataujančių daiktų savininkai ir naudotojai iki savo statinių ir/ar žemės sklypų iš (duomenys neskelbiami) gatvės faktiškai patenka ir gali patekti visiškai nesinaudodami pareiškėjos nuomojamam Žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, 2023 m. sausio 23 d., atstovaujama advokato Arno Ulecko, kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu dėl servituto panaikinimo (pabaigos) ir prašė priimti sprendimą panaikinti 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu žemės sklypui nustatytą kelio servitutą. Kartu su prašymu atsakovei buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys Kelio servituto būtinumo išnykimą (situacijos schema bei antstolio R. K. 2023 m. sausio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-05). Privažiavimas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), de facto yra ne per nustatytą kelio servitutą, o per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbiami) (kuriame yra nustatytas servitutas) ir toliau per laisvą valstybinę žemę, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

2023 m. vasario 22 d. buvo gautas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo raštas „Dėl servituto panaikinimo“ (toliau - Pirmasis sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsisakymas buvo motyvuojamas aplinkybėmis, kad panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami) negalima, be to, administraciniu aktu nustatytą servitutą galima panaikinti tik esant pateiktam viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimui.

Pareiškėja, įvertinusi Pirmajame sprendime nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat atsižvelgdama į tai, jog Žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į atsakovės NŽT Šiaulių skyrių, prašydama imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų sudarymą tarp viešpataujančių daiktų savininkų (pastatų (duomenys neskelbiami)) ir tarnaujančio daikto savininko (Lietuvos Respublikos) dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. Toks prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, jog tik NŽT, įgyvendindama savininko teises, gali inicijuoti ir sudaryti susitarimus su viešpataujančių daiktų savininkais dėl servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui (CK 4.135 straipsnio 1 dalis) arba kreiptis į teismą dėl servituto pabaigos šiuo pagrindu, t. y. išnykus jo būtinumui (CK 4.135 straipsnio 2 dalis).

Tačiau skundžiamu sprendimu, nors ir tiesiogiai neįvardijant, buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir atlikti prašomus veiksmus. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, jog „nagrinėjant prašymą nustatyta, kad Jūs prašote panaikinti viešame registre registruotą 0,0869 ha ploto kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), nustatytą valstybinės žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami), kuris buvo nustatytas Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-5776 „Dėl kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo sutarties sudarymo suformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbiami) ". Pažymėjo, kad servitutų vietos šiame nagrinėjamame kvartale esantiems žemės sklypams buvo numatytos Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo" patvirtintame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Namų detalės" teritorijos detaliajame plane, pagal kurį suformuoti 39 žemės sklypai. Servituto vieta išliko nepakitusi parengus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-247„Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami) detaliojo plano patvirtinimo" patvirtintą detalųjį planą. Panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami) negalima. Naujų servitutų vietos ir naikinami servitutai turi būti suprojektuoti naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente".

Šie skundžiamame sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, pareiškėja UAB „Namų statyba" 2023 m. kovo 21 d. į atsakovę kreipėsi su prašymu imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp viešpataujančių daiktų savininkų ir tarnaujančio daikto savininko sudarymą, o ne panaikinti nustatytą kelio servitutą. Tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėja neva prašo panaikinti kelio servitutą. Kitaip tariant atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, nagrinėjo visiškai kitokį prašymą (prašymą panaikinti kelio servitutą) nei pareiškėja prašė (imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp viešpataujančių daiktų savininkų ir tarnaujančio daikto savininko), t. y. atsakovė nagrinėjo ir netenkino visiškai kitokio turinio prašymą nei prašė pareiškėja. Taigi atsakovės sprendimas naikintinas jau vien dėl šios priežasties, kad sprendimas buvo priimtas ne dėl to, ko prašė pareiškėja UAB „Namų statyba".

Antra, skundžiamame sprendime nurodyti argumentai taip pat nepagrįsti. Kaip jau ir buvo minėta, iki viešpataujančių daiktų (duomenys neskelbiami) yra patenkama ne per nustatytą kelio servitutą, o per kitame žemes sklype (duomenys neskelbiami) nustatytą servitutą bei laisvą valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemes sklypai.

Trečia, atsakovės argumentai, jog „naujų servitutų vietos ir naikinami servitutai turi būti suprojektuoti naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente" taip pat visiškai nepagrįsti. Servituto pabaigos (panaikinimo) pagrindai yra įtvirtinti CK. Nei vienas iš servituto pabaigos pagrindų nėra siejamas su teritorijų planavimu ir/ar naujai rengiamais teritorijų planavimo dokumentais. Joks teisės aktas (nei CK, nei ŽĮ, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai) nenumato ir neįtvirtina, kad siekiant panaikinti (panaikinant) servitutą būtina rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus; jokio teisės akto skundžiamame sprendime nenurodo ir atsakovė.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teises ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Ginčo atveju skundžiamame sprendime nėra nurodytas sprendimo teisinis pagrindas bei motyvai, kodėl turėtų būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas ne dėl to, ko prašė pareiškėja UAB „Namų statyba“, o ir paties skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti (arba jų iš viso nėra), dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. kovo 21 d. prašymą dėl susitarimų panaikinti servitutą tarp viešpataujančių daiktų savininkų ir tarnaujančio daikto savininko inicijavimo.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje buvo tinkamai išnagrinėtas ir tinkamai atsakyta, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjai kitokio atsakymo parengti negalėtų. Kol nepakeisti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kuriais suprojektuoti servitutiniai pravažiavimai ir nesuprojektuoti kiti įvažiavimai į valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbiami) turi būti užtikrinamas patekimas į visus valstybinės žemės sklypus taip, kaip suprojektuota detaliajame plane, t. y. pasinaudojant nustatytu kelio servitutu, pažymėtu žemės sklypo (duomenys neskelbiami) plane. Servitutiniais keliais yra užtikrinamas patekimas ne tik į registruotus valstybinės žemės sklypus, bet ir į valstybinę žemę, kurioje iki šios dienos nesuformuoti žemės sklypai.

Valstybinės žemės sklypo (adresas (duomenys neskelbiami)) nuomininkė UAB „Namų statyba“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių su 2023 m. sausio 24 d. prašymu panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui (duomenys neskelbiami) nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis (teisė kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbiami)) važiuoti Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta taškais 9-10-1 l-12-13-14-a-9. Pareiškėja nurodė, kad servitutas viešpataujančių daiktų savininkams nereikalingas, nes žemės sklypų naudotojai faktiškai važiuoja per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami).

Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, įvertinęs teritorijoje prie (duomenys neskelbiami) žemės sklypuose (duomenys neskelbiami) suprojektuotą vientisą servitutinių kelių tinklą, nustatęs, kad nėra detaliojo plano pakeitimų, kuriais būtų pakeistos įvažiavimo į žemės sklypus vietos, nėra gauta asmenų, turinčių teisę naudotis servitutiniais keliais ar Šiaulių miesto savivaldybės prašymų dėl servituto panaikinimo ar atsisakymo, 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-986-(14.31.137 E.) atsisakė naikinti Kelio servitutą Pareiškėjos nuomojamame Žemės sklype.

Pareiškėjos atstovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui 2023 m. kovo 21 d. prašymą, kuriame prašė imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui (duomenys neskelbiami) nustatyto kelio servituto panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 31SD- 2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ atsakė į pareiškėjos prašymą ir nurodė valstybinės žemės patikėtinio valią nenaikinti kelio servituto, kuriuo per Žemės sklypą (duomenys neskelbiami), yra nustatytas pravažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbiami).

Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Pareiškėjos argumentais, kad buvo nagrinėjamas ne toks prašymas, nes tai buvo ne pirmas, o jau antras atsakymas iš esmės tuo pačiu klausimu dėl servituto panaikinimo žemės sklype, todėl jau pirmame 2023 m. vasario 22 d. rašte Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino pareiškėjai, kaip gali būti naikinami servitutai, o Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. rašte „Dėl servituto panaikinimo“ yra išreikšta žemės sklypo savininkui Lietuvos Respublikai atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos valia nenaikinti servituto. Pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo versti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti kokį nors susitarimą su kitais asmenimis dėl servituto naikinimo nesant teisinio pagrindo. Kadangi žemės sklypai priklauso valstybei, pati valstybė su savimi jokių susitarimų sudaryti negalėtų, gali būti priimamas tik administracinis sprendimas.

Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 31SD- 2183-(14.31.137 E.) nurodė, kad tarnaujančio daikto savininkas - Lietuvos Respublika, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai atstovauja Šiaulių skyrius, nemato pagrindo inicijuoti kelio servituto panaikinimą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai, išspręsti privažiavimo klausimai prie kvartale esančių žemės sklypų ir nesant gautų viešpataujančių daiktų savininkų prašymų, taip pat nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų koregavimą turi teisę inicijuoti pakeitimais suinteresuoti asmenys.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakymas yra išsamus, nes jame atsakovė nurodė, kas yra žemės sklypo savininkas, ir kad nesant viešpataujančių daiktų savininkų prašymų, nesant teritorijos planavimo dokumentų koregavimo kelio, servituto naikinti nėra pagrindo. Jei tarnaujančio daikto savininkas (šiuo atveju valstybė) nemato galimybės panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą, tai neturi jokio pagrindo siūlyti viešpataujančių daiktų savininkams (pastatų valstybiniuose žemės sklypuose savininkams) sudaryti kokį nors susitarimą, nes kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, o Nacionalinei žemės tarnybai žinoma, kad šiuo metu kitose vietose jokių naujų privažiavimų suprojektuota nėra, be to, dalis valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbiami) iki šiol nesuformuoti, šiuo metu žemės sklypas (duomenys neskelbiami) tik formuojamas. Detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“ yra nurodytos visų servitutinių kelių vietos teritorijoje, t. y. suprojektuotas kelių tinklas, kurio vien pagal pareiškėjos norus nebūtų galima vienoje atkarpoje pareiškėjos nuomojamame žemės sklype naikinti, nes tai pažeistų kelių tinklo vientisumą. Taigi, kol detaliojo plano sprendiniai nepakeisti, Nacionalinė žemės tarnyba turi užtikrinti, kad į visus valstybinės žemės sklypus, o taip pat ir į valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, suinteresuotiems asmenims bus užtikrinta galimybė privažiuoti detaliajame plane suprojektuotais servitutiniais keliais.

Pareiškėja yra žemės sklypo nuomininkė, kuriai žemės sklypas nuomojamas pagal 2009 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartį Nr. N29/09-0069 ir prie šios sutarties pridėtą Žemės sklypo planą, parengtą UAB „Altagis“ 2009 m. liepos mėn., kuriame yra taškais 9-10-1 l-12-13-14-a-9 pažymėta servitutinio kelio vieta. Būtent toje vietoje pareiškėja ir turi praleisti visus norinčius pravažiuoti ir neturi laikyti jokių daiktų ir kitaip trukdyti naudotis servitutiniu keliu. Pareiškėja neturi leisti kitiems gretimų žemės sklypų naudotojams nuomojamame sklype servitutinio kelio vietoje laikyti kokius nors daiktus, trukdančius važiuoti transporto priemonėmis.

Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Tačiau, kad panaikinti kelio servitutą, ne tik turi būti suprojektuotas kitas pravažiavimas į visus valstybei priklausančius žemės sklypus, esančios pramonės sandėliavimo objektų teritorijoje, bet ir pravažiavimo kelias turi būti realiai pravažiuojamas.

Pareiškėja skunde teigia, kad kelio servitutas visiškai nėra reikalingas patekimui prie viešpataujančių daiktų, kadangi iki kelio servituto privažiavimui naudojamas tas pats kelias kaip ir iki viešpataujančių daiktų. Pareiškėja teigia, kad joks viešpataujantis daiktas žemės sklype (duomenys neskelbiami) neegzistuoja, nes nėra minėtu adresu registruotų pastatų. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjos nuomone, nes tokia nuomonė subjektyvi, paremta tik pareiškėjos noru panaikinti servitutą, nesigilinant į kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, nes, kaip pati pareiškėja skunde teisingai nurodė, ji nėra žemės sklypo savininkė, tik nuomininkė. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėja neatsako už servituto panaikinimo teisines pasekmes, nes pareiškėjai neįdomūs privažiavimai prie kitų valstybinių žemės sklypų (suformuotų ar formuojamų). Pareiškėjos skundo argumentai visgi suponuoja išvadą, kad jai aktualiausias klausimas yra kelio servituto panaikinimas, todėl teiginiai, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsakė pareiškėjai neįsigilinusi į prašymo turinį yra nepagrįsti.

Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su Pareiškėjos nuomone, kad nei vienas iš servituto pabaigos pagrindų nėra siejamas su teritorijų planavimu ir/ar naujai rengiamais teritorijų planavimo dokumentais, nes šiame kvartale ne tik visi servitutiniai keliai yra suprojektuoti detaliaisiais planais, bet tie servitutai yra pažymėti ir atitinkamų žemės sklypų planuose, ir kad įvažiavimas į kiekvieną žemės sklypą turi būti, yra nurodyta ir Teritorijų planavimo įstatyme, ir kituose teisės aktuose. Taigi panaikinus servitutą, turi būti teritorijos planavimo dokumentais numatytas ir tokiu būdu užtikrinamas kitas privažiavimas į visus valstybinės žemės sklypus (suformuotus, ir tuos, kurie bus formuojami).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-3 09 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 56 punkte nustatyta, kad į gamybos teritorijas, kurių plotas didesnis kaip 5 ha, turi būti ne mažiau kaip du įvažiavimai. Pareiškėjos nuomojamas žemės sklypas ir kiti žemės sklypai prie Gamybos gatvės yra pramonės ir sandėliavimo įmonių teritorijoje, todėl pakankamo pločio įvažiavimai į žemės sklypus yra svarbūs. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone nereikia įrodinėti, kad kelias turi būti vientisas ir negali būti apsiribojama kelio atkarpos nutraukimu per pareiškėjos nuomojamą Žemės sklypą, o kitose atkarpose palikti, tokio pločio, koks suprojektuotas detaliųjų planų sprendiniais. Pareiškėjos pateiktos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo fotofiksacijos tik įrodo, kad pareiškėja tinkamai nesirūpina jai išnuomota žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas kelio servitutas, toje dalyje pareiškėja kitiems asmenis leidžia laikyti automobilius, pati laiko įvairius daiktus ir tokiu būdu kelią yra užgriozdinusi ir jį daro nepravažiuojamą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, galimybė įvažiuoti į valstybinę žemę, kurioje detaliajame plane suprojektuoti žemės sklypai Nr. 15, Nr. 18, numatyta per žemės sklype (duomenys neskelbiami) nustatytą kelio servitutą, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ginčo kelio servituto būtinumas išnyko, yra deklaratyvūs.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius vedėjo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 31SD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas Arnas Uleckas 2023 m. sausio 24 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – NŽT Šiaulių skyrius), su prašymu priimti sprendimą panaikinti 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami), nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis kitiems asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbiami). Prašyme nurodyta, kad viešpataujančių daiktų savininkams kelio servitutas nėra reikalingas, kadangi iki šiais adresais esančių žemės sklypų ir statinių galima patekti nesinaudojant servitutu, iš (duomenys neskelbiami) yra važiuojama per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) ir toliau per laisvą valstybinę žemę, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

Išnagrinėjęs šį pareiškėjos atstovo prašymą, NŽT Šiaulių skyrius 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. 31SD-968-(14.31.137E) atsisakė priimti sprendimą panaikinti kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad servitutų vietos šiame kvartale esantiems žemės sklypams buvo numatytos Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Namų detalės“ teritorijos detaliajame plane, pagal kurį suformuoti 39 žemės sklypai. Servituto vieta išliko nepakitusi parengus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-247 patvirtintą detalųjį planą. Paaiškino, kad panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), negali, naujų servitutų vietos turi būti numatytos naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente. Nagrinėjamu atveju aktualus servituto pasibaigimo pagrindas, nurodytas Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui, viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu galimybė jį panaikinti administraciniu aktu yra tai, kad dėl servituto pasibaigimo turi susitarti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, o viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Šiaulių skyrius) tik priima sprendimą esant susitarimui. Susitarimą panaikinti servitutą gali pasirašyti tik tarnaujančio daikto savininkas (Lietuvos Respublika), tarnaujančio daikto savininkas nemato pagrindo sudaryti susitarimą dėl kelio servituto panaikinimo nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai, ir nesant viešpataujančių daiktų savininkų prašymų. Nurodė, kad pareiškėja susitarimo, sudaryto su viešpataujančių daiktų savininkais, nepateikė.

Gavusi šį NŽT Šiaulių skyriaus atsakymą, pareiškėja 2023 m. kovo 21 d. raštu vėl kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydama imtis priemonių ir inicijuoti susitarimų tarp tarnaujančio daikto savininkų (pastatų (duomenys neskelbiami) savininkų) ir viešpataujančio daikto savininko dėl žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. Dar kartą nurodė, kad privažiavimas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), de facto yra ne per nustatytą kelio servitutą, o per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbiami) (kuriame nustatytas servitutas) ir toliau per laisvą valstybinę žemę. UAB „Namų statyba“, nebūdama žemės sklypo savininke, objektyviai neturėjo ir neturi galimybės pateikti 2023 m. vasario 22 d. rašte nurodomų susitarimų panaikinti servitutą tarp tarnaujančių daiktų savininkų ir viešpataujančio daikto savininko, kadangi viešpataujančio daikto savininko teises šiuo atveju įgyvendina NŽT.

NŽT Šiaulių skyrius skundžiamu 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31ŠD-2183-(14.31.137 E.) „Dėl servituto panaikinimo“ atsakė pareiškėjai, kad tarnaujančio daikto savininkas – Lietuvos Respublika ir jos patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuriam atstovauja Šiaulių skyrius, nemato pagrindo inicijuoti kelio servituto panaikinimą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai, išspręsti privažiavimo klausimai prie kvartale esančių žemės sklypų ir nesant viešpataujančių daiktų savininkų prašymų. Teritorijų planavimo dokumentų koregavimą turi teisę inicijuoti pakeitimais suinteresuoti asmenys. Pakartojo, kad servitutų vietos šiame kvartale esantiems žemės sklypams buvo numatytos Šiaulių miesto valdybos 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 510 patvirtintame bankrutuojančios akcinės bendrovės „Namų detalės“ teritorijos detaliajame plane, pagal kurį suformuoti 39 žemės sklypai, servituto vieta išliko nepakitusi parengus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-247 patvirtintą detalųjį planą. Dar kartą paaiškino, kad panaikinti servituto neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), negali, naujų servitutų vietos turi būti numatytos naujai parengtame teritorijų planavimo dokumente. Atkreipė dėmesį, jog servituto panaikinimo galimybės buvo išdėstytos 2023 m. vasario 22 d. rašte.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad skundžiamas atsakovės sprendimas buvo priimtas ne dėl to, ko prašė pareiškėja, o skundžiamo sprendimo argumentai nepagrįsti (arba jų iš viso nėra).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Išanalizavus skundžiamo NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. rašto turinį darytina išvada, kad atsakovės buvo prašoma inicijuoti susitarimus tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), savininkų ir žemės sklypo (duomenys neskelbiami) savininko dėl šiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui. Atsakovė skundžiamu raštu atsakė, kad nemato pagrindo inicijuoti kelio servituto panaikinimą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Pažymėtina, kad skundžiamą sprendimą atsakovė priėmė pareiškėjai pakartotinai pasikreipus į NŽT siekiant panaikinti kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), o atsisakymo naikinti servitutą motyvus ir teisinį pagrindimą išsamiai išdėstė 2023 m. vasario 22 rašte Nr. 31SD-968-(14.31.137E), kurio pareiškėja neskundė. Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovės prašė inicijuoti susitarimus tarp daiktų savininkų dėl kelio servituto panaikinimo, tačiau iš pareiškėjos 2023 m. kovo 21 d. rašto turinio matosi, kad prašymo tikslas yra panaikinti kelio servitutą nurodytame žemės sklype.

Teismo nuomone, pripažinti skundžiamą NŽT Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą visiškai nemotyvuotu nėra pagrindo, nes rašte aiškiai nurodyta, kodėl atsisakoma inicijuoti kelio servituto panaikinimą, paaiškinta, kad neišsprendus privažiavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), naikinti servituto negalima, taip pat nurodyta, kad servituto panaikinimo galimybės išdėstytos 2023 m. vasario 22 d. rašte Nr. 31SD-968-(14.31.137E). Nors skundžiamame sprendime nenurodyti teisės aktai, kuriais savo atsisakymą grindžia atsakovė, tačiau šis raštas nėra pirmas atsakymas pareiškėjai, teisiniai atsisakymo naikinti servitutą pagrindai nurodyti atsakovės 2023 m. vasario 22 d. rašte. Įvertinus šias aplinkybes, naikinti skundžiamo sprendimo dėl jo turinio trūkumų nėra pagrindo.

Ginčas šioje byloje kilo iš esmės dėl kelio servituto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbiami), nustatyto administraciniu aktu – 2009 m. lapkričio 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5776, panaikinimo. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos sklypą valdo valstybinės žemės patikėjimo teise. Pareiškėja yra šio žemės sklypo nuomininkė 2009 m. gruodžio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servituto pasibaigimo pagrindai numatyti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, kurios 5 punkte nurodytas pagrindas servitutui pasibaigti - išnykus servituto būtinumui.

CK 4.135 straipsnio „Servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui“ 1 dalyje numatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, jog viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų susitarimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

Administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigą žemės sklypams reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis, kur nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Taigi sprendimą nustatyti servitutą priėmusiai institucijai sprendimui panaikinti servitutą išnykus servituto būtinumui nepakanka vien konstatuoti, kad aplinkybės yra pasikeitusios, ji privalo įsitikinti, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra aiškiai išreikšta tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų valia, t. y dėl to pasiektas susitarimas.

Byloje nėra ginčo, kad tiek tarnaujančio daikto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), kurį nuomos sutarties pagrindu valdo pareiškėja, tiek viešpataujančių daiktų (žemės sklypų (duomenys neskelbiami) savininkė yra Lietuvos valstybė, o šiuos žemės sklypus patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius tiek 2023 m. vasario 22 d. rašte, tiek skundžiamame 2023 m. balandžio 19 d. sprendime aiškiai nurodė, kad tarnaujančio daikto savininkas nemato pagrindo sudaryti susitarimą dėl kelio servituto panaikinimo nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų numatyti nauji servitutai. Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų, leidžiančių viešojo administravimo subjektui administracine tvarka panaikinti ginčo servitutą (šiuo atveju tiek tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininko valios, tiek pastatų, esančių (duomenys neskelbiami) savininkų susitarimo), toks servituto panaikinimas nėra galimas. Nacionalinė žemės tarnyba, nematydama pagrindo naikinti servitutą nesant naujai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, neprivalėjo inicijuoti ir susitarimo su pastatų, esančių (duomenys neskelbiami), savininkais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Namų statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.