Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. U. ieškinį atsakovei I. G. dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-02-14 jis su atsakove susipyko, jis jai viską išdėstė kaip jie gyveno visą laiką. Atsakovė išėjo iš namų, tačiau jis jai visiškai negrasino. Jei jis būtų jai grasinęs, tai ji turėjo iš karto kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau ji kreipėsi tik po kelių dienų. Jam buvo šokas, kad atsakovė pasakė, jog jis yra nestabilios psichikos. Jį suėmė dėl to, kad atsakovė parašė pareiškimą policijai, kad jis jai grasino. Atsakovė melagingai jį apšmeižė policijos pareigūnams, sakydama, kad jis jai grasino. Po šio konflikto ji namo buvo grįžusi tiek 2017-02-15, tiek ir 2017-02-16, o 2017-02-17 jį sulaikė policijos pareigūnai. Apie šį įvykį buvo rašoma ir laikraštyje Alio Raseiniai.

2017-02-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančią jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad jis I. U. negrasino ir tokio tikslo neturėjo, todėl nesant jo žodžiuose ir veiksmuose realumo, pavojingumo ir akivaizdumo kriterijų, dėl kurių I. U. būtų pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.

Ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo pradėtas pagal atsakovės I. U. pareiškimą. Jis buvo apkaltintas I. U. nepagrįstai, išgalvotais jos parodymais prieš jį. Jis buvo pažemintas tokiu kaltinimu, buvo apribota jo laisvė, nes 2017-02-17 jis buvo sulaikytas dviem parom. Be to, iš jo buvo paimtas šaunamasis ginklas, kuriam laikyti leidimą jis turėjo. Dėl tokių atsakovės nepagrįstų kaltinimų, jis patyrė pažeminimą, laisvės apribojimą, garbės ir orumo pažeminimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės I. G. teiginiai, nurodyti pareiškime bei liudytojos apklausoje Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK yra ieškovo Z. U. garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, ar yra nurodytų žinių paskleidimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-02-17 atsakovė I. U. (Gailė) kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą. Pareiškime nurodė, kad prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jos vyrą Z. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2017-02-14 apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, grasino su ja susidoroti. Grasinimas pasireiškė žodžiais „padėsiu aš tave į vietą, kiek tu man nervus ėsi“. Kai ji paklausė „kaip tu mane padėsi į vietą“, jis žvilgsniu ir galvos mostu parodė į viršų, tai yra į antrą namo aukštą, kuriame yra seifas su Z. U. legaliai laikomu medžiokliniu ginklu. Tarp jų vyksta skyrybų procesas, todėl ji mano, kad grasinimas ją nužudyti yra realus ir ji Z. U. bijo (baudžiamoji byla, b. l. 6). 2017-02-17, 15.16 val. ieškovas Z. U. buvo sulaikytas įtariant, kad jis 2017-02-14 apie 16 val. (duomenys neskelbtini),, namuose, grasino nužudyti savo sutuoktinę I. U., tai yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu (civiline byla, b. l. 8). 2017-02-21 prokurorės Raimondos Mackevičienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07796-17 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių (civilinė byla, b. l. 7). 2017-03-30 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (civilinė byla, b. l. 9).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus pateikdama tikrovės neatitinkančią, melagingą bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją dėl ko jis patyrė didelę neturtinę žalą. Atsakovė Šiaulių AVPK Raseinių rajono Policijos komisariate įvardijo jį, nurodydama jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, ji nurodė esminius jį identifikuojančius duomenis: vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Tokiu būdu atsakovė paskleidė duomenis būtent apie jį, ši informacija buvo paskleista teisėsaugos institucijai.

Vadovaujantis CK 2.24 str., asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodo, jog duomenys, kuriais pažeistos jo asmeninės neturinės teisės, buvo paskleistos atsakovės pareiškime pateiktame Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK bei apklausiant atsakovę kaip liudytoja.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad policijos pareigūnai, gali rinkti duomenis, reikalingus ikiteisminiam tyrimui, ką nagrinėjamu atveju ir atliko vyresnysis tyrėjas Mantas Mackevičius – apklausė atsakovę I. G. (Urniežienę) kaip liudytoją, apžiūrėjo įvykio vietą, užklausė duomenų apie įtariamąjį Z. U., akivaizdu, kad tyrėjo atlikti veiksmai, nelaikytini atitinkamų duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims, kadangi renkama informacija buvo susijusi su pareiškimo tyrimu. Kaip jau minėta, gavus pareiškimą, policijos pareigūnai privalo imtis atitinkamų veiksmų, kurių atlikimą reguliuoja įstatyminės teisės normos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ieškinyje nurodytus duomenis būtų paskleidusi tretiesiems asmenims, atsakovė kreipėsi tik į policijos pareigūnus, o policijos pareigūnai ėmėsi atitinkamų veiksmų, už kuriuos atsakovė negali būti atsakinga. Atsakovė, jausdama tam tikras grėsmes ir baimes, manydama, kad jai gali iškilti grėsmė, turėjo teisę kreiptis į policijos pareigūnus.

Be kita ko, ieškovas Z. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykį buvo rašoma laikraštyje Alio Raseiniai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šiuos argumentus, jis į bylą nepateikė. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikraštyje Alio Raseiniai, policijos suvestinėje, buvo rašoma apie įvykį, tačiau iš pateiktų duomenų nustatyti asmens tapatybės nebuvo galima, nes suvestinėje buvo nurodytos ieškovo vardo ir pavardės pirmosios raidės.

Atsakovė I. G. nurodė, kad ji pareiškime policijos komisariate pateikė savo nuomonę, nuogąstavimus dėl Z. U. 2017-02-14 konflikto metu išsakytų žodžių, nurodė, kad tarp jų tuo metu vyko skyrybų procesas, todėl manė, kad grasinimas gali būti realus. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktinių duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie duomenis, susijusius su tikrais įvykiais, tai tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų; nuomonei tiesos kriterijus netaikytinas. Atsakovės išsakyti teiginiai policijos komisariate, jos nuogąstavimai ir dvejonės dėl galimų ieškovo veiksmų, galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) duomenų pateikimu.

Byloje nenustatyta, jog minėto pareiškimo turinį pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su ikiteisminio tyrimo pagal atsakovės pareiškimą nagrinėjimu. Surinkta medžiaga pagal atsakovės pareiškimą yra riboto naudojimo, nėra vieša, todėl su atsakovės pareiškimu susipažinti galėjo tik siauras ratas asmenų, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar pati pareiškėja. Ieškovo nurodomi duomenys, nebuvo paskleisti viešai, per visuomenės informavimo priemones, interneto tinklalapiuose, elektroniniu paštu ar pan., tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys nebuvo paskleisti, negalėjo pakenkti ieškovo garbei, kadangi kiti asmenys negalėjo apie tai žinoti. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 str. aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d.). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovės teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Atsakovė su pareiškimu kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie ėmėsi atitinkamų veiksmų už kuriuos atsakovė negali būti atsakinga, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė pareiškime ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK apklausoje paskleidė neatitinkančius tikrovės bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išnagrinėjusi surinktą medžiagą prokurorė Raimonda Mackevičienė 2017-02-21 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07796-17 pagal pradėtą I. U. (Gailės) pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių. Pažymėtina, kad nurodytas nutarimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovės pareiškime buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Nenustačius duomenų apie ieškovą Z. U. paskleidimo fakto, teismas dėl kitų ieškinio argumentų nepasisako.

Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius vienos iš būtinų sąlygų CK 2. 24 straipsnio nuostatoms taikyti - duomenų paskleidimo fakto - ieškinys atmestinas (CPK 178 str. 185 str., CK 2.24 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.)

Atsakovė I. G. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą (b. l. 21, 28). Atsakovės bylinėjimo išlaidos, už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovo priteistinos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 6,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gintaro g. 31, Raseiniai, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš i ieškovo Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,71 Eur (šešis eurus, 71 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.