Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2018-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. – 40 MGL (2000 Eur) bauda, specialiosios teisės atėmimu 2 metams, turto konfiskavimu;

2) 2019-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. - laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64(1) str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2019-04-18 19.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 2.93 prom. girtumas) savo sugyventinei I. D. gim. (duomenys neskelbtini) m. tyčia, be priežasties sudavė apie penkis kartus rankos delnu į galvos sritį, po to spyrė į pilvą ir į nugarą. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei I. D..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju K. L. parodė, kad su sugyventine I. D. pažįstami jau apie šešis metus. Kartu gyvena apie du mėnesius. Gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą ir komunalines paslaugas visada moka jis. Su sugyventine konfliktuoja nedažnai, dažniausiai konfliktai kyla, kai yra vartojamas alkoholis. Prieš sugyventinę, prieš tai niekada fizinės prievartos nėra naudojęs. 2019-04-18 su sugyventine I. D. šventė jos skyrybas, todėl nusipirko šampano ir namuose jį kartu išgėrė, po to jis dar išgėrė apie 0,8 l degtinės, pasijautė apsvaigęs, todėl nuėjo miegoti. Kas vyko toliau jis neatsimena ir pasakyti negali, nes buvo girtas. Neatmeta galimybės, kad būdamas girtas sudavė savo sugyventinei rankos delnu apie 5 kartus į veido sritį ir spyrė į pilvą ir į nugarą. Atsimena tik tai, kad jį pažadino policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Savo sugyventinės I. D. norėtų atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali gyventi pas savo tėvą (b. l. 30-31)

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad nuo 2019-03-01 kartu su savo sugyventiniu K. L. gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute. 2019-04-18 sugyventinis būdamas neblaivus apie 18.00 val. nuėjo miegoti. Po kiek laiko prigulė šalia jo. K. kažką pradėjo šnekėti per miegus. Kai ji prisiglaudė prie jo, jis be priežasties pradėjo šaukti ant jos ir rankos delnu mušti ją per galvą ir spyrė į pilvą. Kai atsisėdo ant lovos ir norėjo nueiti, jis spyrė jai į nugarą. Kai ji norėjo eiti, jis griebė ranka jai už plaukų ir atitempęs pasodino ant lovos ir pasakė „[nevartotinas žodis] būsi lovoj ir niekur neisi“. Savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Kai jis užmigo, ji nubėgo į vonią ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams K.elgėsi agresyviai, priešinosi jiems. (b. l. 8-12)

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja I. D., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, nurodė, kad 2019-04-18 19.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis K. L. sudavė apie penkis kartus rankos delnu į galvą, spyrė į pilvą ir į nugarą, tuo sukėlė fizinį skausmą (b. l. 8-10)

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos 2019-04-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 18-19)

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje matyti, kad 2019-04-18 20.45 val. K. L. užfiksuotas 2.93 prom. neblaivumas (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad K. L. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, ją patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios I. D. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji pažymėjo, kad dėl smurtinių K. L. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė kokiu būdu prieš ją panaudotas fizinis smurtas, smūgių lokalizaciją. Objektyvūs bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, teismas vertina, jog tai neginčytinai turėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams, šią aplinkybę jis iš esmės pripažino ir pats. Taigi, byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad K. L. 2019-04-18 19.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusiajai I. D. be priežasties sudavė apie penkis kartus rankos delnu į galvos sritį, po to spyrė į pilvą ir į nugarą. Kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, ši aplinkybė nustatyta remiantis tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios parodymais, todėl aptarta K. L. veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. L. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, prašė mažinti pasiūlytą bausmės dydį (b. l. 52).

Skirdamas bausmę K. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš sugyventinę, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. L. – gana jauno amžiaus, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis (vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės apribojimo) šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes yra adekvatus ir proporcingas, jo mažinti nėra pagrindo. Nustatytini ir tam tikri įpareigojimai. Nagrinėjamoje situacijoje tokios elgesio korekcijos priemonės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

LR BPK 140 str. tvarka K. L. laikinai sulaikytas nuo 2019-04-18 20.39 val. iki 2019-04-19 11.34 val. Šis laikas, t.y. viena diena, įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 str.).

Tyrimo metu K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019-04-18 20.39 val. iki 2019-04-19 11.34 val.(vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.