- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- AS-438-382-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- E.D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E.D. įmonės „Danivėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E.D. įmonės „Danivėja“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E.D. įmonė „Danivėja" su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo" ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti E.D. įmonei „Danivėja" leidimą prekiauti paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, bei sudaryti kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartį.
Kartu su skundu pareiškėja teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo" vykdymą; uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais būtų nutraukta pareiškėjos prekybos veikla paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įpareigoti atsakovą išduoti laikiną leidimą pareiškėjai vykdyti prekybos veiklą paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Prašymą pareiškėja grindė tuo, kad prekybos nutraukimas reiškia įmonės verslo žlugimą, nutraukusi prekybą ji negalės realizuoti iš tiekėjo gautų prekių, už jas atsiskaityti, taip pat mokėti lizingo įmokų už paviljoną, mokėti atlyginimų dviems darbuotojams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
Teismas nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgęs į E.D. įmonės „Danivėja" pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei į tai, kad jei ir, skundo patenkinimo atveju, įmonė turėtų neigiamų finansinių pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, nes įmonei atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas kartu pažymėjo ir tai, kad prašymas įpareigoti atsakovą išduoti laikiną leidimą pareiškėjai vykdyti prekybos veiklą paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nelaikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalis numato baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, tarp kurių nenumatytas įpareigojimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.
II.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesiėmus sprendimo užtikrinimo priemonių, galimo teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovą pareiškėjai suteikti leidimą vykdyti prekybą bei sudaryti kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartį, nebus įmanoma realiai įvykdyti, nes iki to laiko nebeliks pačio pareiškėjo kaip juridinio asmens, t. y. pareiškėja privalės nutraukti savo veiklą, kas iš esmės reiškia įmonės „Danivėja" verslo žlugimą. Negalėdama vykdyti savo veiklos, įmonė negalės atsiskaityti su tiekėjais už iš jų gautą produkciją (šiuo metu - už daugiau kaip 20 tūkst. Lt sumą), taip pat negalės mokėti lizingo įmokų už paviljoną, atlyginimų darbuotojams. Pareiškėjos teigimu, įmonei „Danivėja" kils atsakomybė tiek prieš tiekėjus, tiek prieš kredito instituciją, pareiga atlyginti jų nuostolius. Atskirajame skunde akcentuojama, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja, kaip smulkaus verslo įmonė, negalės toliau egzistuoti ir turės nutraukti veiklą.
2. Kaip teigiama atskirajame skunde, teismui priėmus sprendimą patenkinti pareiškėjos prašymą dėl leidimo vykdyti prekybą bei kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties sudarymo, pareiškėja, neturėdama nei produkcijos, nei paviljono, nei darbuotojų, o tik skolas (įpareigojimus atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius), juo pasinaudoti negalės. Taigi, anot pareiškėjos, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimas teismo sprendimas liks tik formaliu, nes jo įgyvendinimas ir pasinaudojimas juo bus neįmanomas. Atitinkamai, tokiu atveju ir pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą nebus realizuota. Pareiškėjos teigimu, vien tik tai, kad dėl patirtų nuostolių atlyginimo bus galima vėl kreiptis į teismą, nereiškia, jog tuo sudaromos sąlygos būsimo teismo sprendimo realiam įgyvendinimui. Tokia galimybė tik galės kompensuoti turėtus praradimus, tačiau neįgalins pasinaudoti pačiu sprendimu - leidimu vykdyti prekybą bei kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Be to, ABTĮ 92 straipsnis nustato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, nagrinėjant prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą, svarbu nustatyti ar nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Iš pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo matyti, jog ji prašė taikyti šias konkrečias reikalavimo užtikrinimo priemones:
1. Sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo" vykdymą;
2. Uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais būtų nutraukta pareiškėjos prekybos veikla paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje;
3. Įpareigoti atsakovą išduoti laikiną leidimą pareiškėjai vykdyti prekybos veiklą paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl šių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė taikyti trečiąją pareiškėjos nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą išduoti laikiną leidimą pareiškėjai vykdyti prekybos veiklą paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą, tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės rūšies kaip atsakovo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus nenumato.
Dėl pirmosios ir antrosios pareiškėjos nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių taikymo pažymėtina, jog prašydama sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo" vykdymą ir uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais būtų nutraukta pareiškėjos prekybos veikla paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, pareiškėja iš esmės siekia užtikrinti, jog toliau būtų tęsiama prekybinė veikla šiame kioske (paviljone). Tačiau klausimas ar pareiškėjai privalo būti suteikta teisė prekiauti šiame kioske (paviljone) yra administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas (objektas) (ABTĮ 86 straipsnis) ir negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl atmestina ir ši pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo dalis.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo", viena iš galimų šio sprendimo teisinių pasekmių yra kiosko (paviljono), kuriame prekybinę veiklą vykdė pareiškėja, išardymas ir išvežimas. Atsakovui vykdant 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) „Dėl kiosko (paviljono) eksploatavimo sutarties pasirašymo" ir atlikus kiosko (paviljono), esančio Savanorių pr. 191, Vilniuje, ardymo darbus, padėties, buvusios iki skundžiamo akto priėmimo, atkūrimas galėtų iš esmės pasunkėti (pareikalautų papildomų finansinių išteklių bei darbo sąnaudų). Ši aplinkybė, vadovaujantis ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis, pripažinta pakankamu pagrindu uždrausti atsakovui atlikti nurodytus veiksmus (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis panaikinama ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės: atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai uždraudžiama atlikti kiosko (paviljono), esančio Savanorių pr. 191, Vilniuje, kuriame prekybinę veiklą vykdė E.D. įmonė „Danivėja“, ardymo ir išvežimo darbus iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo išduoti E.D. įmonei „Danivėja" leidimą prekiauti paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, bei sudaryti kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
pareiškėjos E.D. įmonės „Danivėja“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės: atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai uždrausti atlikti kiosko (paviljono), esančio Savanorių pr. 191, Vilniuje, kuriame prekybinę veiklą vykdė E.D. įmonė „Danivėja“, ardymo ir išvežimo darbus iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. A51-9072(4.9-EKD-6) panaikinimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo išduoti E.D. įmonei „Danivėja" leidimą prekiauti paviljone, esančiame Savanorių pr. 191, Vilniuje, bei sudaryti šio kiosko (paviljono) eksploatavimo sutartį.
Nutartis neskundžiama.