Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – M. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 284 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. B. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi šios bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant M. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. liepos 13 d. 1 (viena) diena).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, iš M. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Jaguar XF, valstybiniai numeriai DNO8WHE, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 10690 (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt ) eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo M. R. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš M. B. jam priteisiant 780 (septynis šimtus aštuoniasdešimt) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai bei 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš M. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteisiant 86,38 (aštuoniasdešimt šešis eurus 38 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už M. R. išmokėtą ligos pašalpą atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. B. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas įvertino M. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – du nesunkūs nusikaltimai (BK 281 straipsnio 7 dalis, BK 284 straipsnis) ir vienas apysunkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir M. B. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, baustas ir administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), kas, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, rodo, kad apeliantas nesistengė gyventi laikydamasis įstatymų. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant M. B. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas M. B. skyrė vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą bei griežčiausias BK 281 straipsnio 7 dalies ir 284 straipsnio sankcijose įtvirtintas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek M. B., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas M. B. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei nusikaltimams žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnis), padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiško, tiek iš esmės skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad praeityje M. B. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, nuteistajam pažeidus šio instituto taikymo sąlygas – nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevykdė bendrų probuojamojo pareigų, buvo panaikintas, pasiuntus jį į pataisos namus likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. B. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M. B. nededa, net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui.

10. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, jog remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, praeityje buvo ne kartą vykdyta M. B., kaip asmens, vengiančio administracinės atsakomybės, įtariamo nusikaltimo padarymu ar jo atžvilgiu priėmus sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paieška (b. l. 90-94), kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir vėlgi nesistengia jo koreguoti tinkama linkme.

11. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymą M. B. buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus esant apsvaigus nuo alkoholio, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą (b. l. 109-112), eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (b. l. 90-94), kas neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymas, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai iš esmės teigia nuteistasis, nebuvo atsitiktinis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nepaisant M. B. apeliacinio skundo teiginių dėl jo darbo užsienyje bei uždirbamų pajamų, informacijos apie jam praeityje paskirtų piniginių baudų sumokėjimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jokių oficialių duomenų, patvirtinančių jo darbo santykius užsienio valstybėje nėra, o, remiantis paties nuteistojo 2018 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu išdėstytais teiginiais, jo darbo santykiai praeityje nebuvo pastovūs – M. B. teigimu, (duomenys neskelbtini) jis dirbo du mėnesius, dabar apie pusę metų dirba (duomenys neskelbtini) statybose, prieš tai dirbo Lietuvoje (tačiau ir čia jo darbo patirtis apsiribojo trejomis bendrovėmis laikotarpiais nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2004 m. gruodžio 6 d., nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ne tik M. B. pasiryžimu (jam skirtų piniginių baudų praeityje nemokėjo), bet ir pastangomis, jam būnant laisvėje, atlyginti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš jo priteistus civilinius ieškinius bei prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės, todėl tenkinti M. B. apeliacinį skundą atsižvelgiant vien tik į paminėtus deklaratyvius teiginius, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl pagausėsiančios šeimos – draugė laukiasi, kurios ir gimsiančio vaiko, atlikdamas jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis gali kurį laiką nematyti, jam reikia padėti savo močiutei, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi elgdamasis nusikalstamai, asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl ko, su asmeniui skiriamomis bausmėmis jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo nusikalstamo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Juo labiau, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

13. Įvertinus paminėtas nuteistojo M. B. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. B. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. B. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta.

13.1. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

13.2. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą M. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, jo elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. B. įvykdė būdamas recidyvistu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje M. B. atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

14. Ir nors pagrindo abejoti M. B. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis bausmėmis, įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes, nėra, tačiau, taikydamas BK 63, 64¹ straipsnio nuostatas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas vis tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas neabejotinai turėjo įtakos teisėtam ir pagrįstam skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl BK 64¹ straipsnio taikymo bei bausmių subendrinimo keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindu.

15. Kaip numato BK 64¹ straipsnis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nors komentuojamo straipsnio nuostatos tiesiogiai neįtvirtina kuri bausmė, t. y. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė atskirai ar už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, sumažinama vienu trečdaliu, tačiau remiantis formuojama teismų praktika bei lingvistiniu paminėtos normos aiškinimu, kurioje kalbama apie nuteistajam skiriamos bausmės (o ne bausmių) sumažinimą, atsižvelgiant į BK struktūrą, (BK 64¹ straipsnis seka po BK 63 ir 64 straipsnių), daroma išvada, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos subendrintai bausmei, tuo pačiu nuosprendžiu paskirtai už kelias nusikalstamas veikas. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į BK 63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaudamasis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas paskiria tam tikros rūšies, trukmės ar dydžio bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir tik po to asmeniui paskiria galutinę subendrintą bausmę. Priešingas BK 64¹ straipsnio taikymo aiškinimas galėtų sudaryti prielaidas pažeisti teisingumo ir proporcingumo principus, nes dalinio sudėjimo būdu bendrinant sumažintas bausmes, galutinė subendrinta bausmė galėtų būti paskirta tokia pati ar net didesnė nei būtų buvus paskirta sumažinus paskirtą subendrintą bausmę, kas kolegijos įsitikinimu ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nekeičiant M. B. už BK 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtų bausmių, t. y. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 (šešių) mėnesių, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 (dvejų) metų, pagal BK 284 straipsnį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi šios bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant M. B. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skiriant būtent tokio dydžio subendrintą laisvės atėmimo bausmę įvertinama M. B. asmenybė, ankstesni teistumai, jo atžvilgiu praeityje taikytos švelnesnio pobūdžio teisinės priemonės bei jo elgesio korekcijos nebuvimas, pagrįstai manant, jog tik tokios subendrintos bausmės paskyrimu, bus geriausiai įgyvendinti bausmės tikslai bei atspindėtas bausmių bendrinimo instituto efektyvumas. Kadang baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o M. B. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų bylos nagrinėjimo metu prisipažino visiškai, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu M. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, M. B. paskiriant sumažintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį:

- panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis dėl BK 64¹ straipsnio taikymo už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtai bausmei bei tokiu būdu paskirtų bausmių subendrinimo;

- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu M. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. B. subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. sumažintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.