- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- A-446-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01219-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 18.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamos Palangos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2021 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 16S-21-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo – priimti sprendimą grąžinti pareiškėjai žemę, pasiūlant ir perduodant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą.
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Priėmusi J. K. palikimą pareiškėja kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydama toliau tęsti J. K. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko A. R. valdytą žemę procedūrą bei prašė priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į 0,3986 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Toks pareiškėjos prašymas buvo netenkintas ir už valstybės išperkamą turtą buvo pasiūlyta atlyginti pinigais.
2.2. J. K. nebuvo tinkamai informuotas apie valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo pakeitimą, nes NŽT Palangos skyriaus 2012 m. vasario 21 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. raštų negavo. Dėl J. K. grąžintinos žemės dalies buvo parengta Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. išvada Nr. 52 dėl 6,1324 ha žemės ir 2,0000 ha miško iškėlimo į (duomenys neskelbtini). Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo J. K. buvo pateikęs prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą iki 1940 metų A. R. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) numatytais būdais – gražinant natūra ankstesnio savininko valdytoje žemės vietoje (2009 m. gegužės 4 d. sprendimas priimtas J. K. naudai) arba perkeliant į kitą vietą (2005 m. gruodžio 16 d. sprendimas priimtas J. K. naudai). Vienareikšmė J. K. pozicija buvo susigrąžinti žemę, o ne gauti piniginę kompensaciją. Ir po 2003 metų balandžio 1 d. J. K. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią grąžinti žemę natūra arba ekvivalentine natūra.
2.3. Tais atvejais, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Pagal minėtą teisinį reguliavimą institucija, kurios žinioje buvo J. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla, iki 2003 m. kovo 1 d. turėjo pareigą pranešti, jog nuosavybės teisių atkūrimas į 0,3986 ha žemės dalį prašyme nurodytu būdu (būdais) yra negalimas bei pasiūlyti iki įstatymu nustatyto termino pasirinkti kitus atkūrimo būdus, tačiau to nepadarė. NŽT Palangos skyrius pripažįsta, jog J. K. iki teisės aktais nustatyto termino nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę pakeisti valią. Piliečiui neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą. Pareiškėja nesutiko su NŽT Palangos skyriaus argumentu, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, įgiję teisę į žemės grąžinimą, turi aktyviai dalyvauti žemės atkūrimo procese, bei domėtis jo raida ir teigia, kad tai reiškia, jog valstybės institucija iš esmės savo pareigą perkelia silpnesniajai pusei – piliečiui, o tai prieštarauja administracinių teisinių santykių esmei. Nėra įrodymų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusią negrąžintą buvusio savininko A. R. 0,3986 ha žemės dalį pagal Atkūrimo įstatymo 2, 5, 16, 21 straipsnių nuostatas J. K. įpėdinių pasirinktu būdu – lygiaverčiu žemės sklypu, nėra galimas, priešingai – laisvos valstybinės žemės dar yra. Atsakovo veiksmai (neveikimas) iš esmės leido pareiškėjai (o prieš tai mirusiajam J. K., kuriam dalis žemės buvo atkurta, būtent perleidžiant lygiaverčius žemės ir miško sklypus) pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės į likusią žemę - 0,3986 ha, bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 16VĮ-80-(14.16.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“ nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko A. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę procedūra buvo sustabdyta, paaiškėjus aplinkybei, jog prašymą atkurti nuosavybės teises pateikęs asmuo J. K. mirė, o jo įpėdinių nėra. Gavus Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjui G. K. buvo atnaujintas terminas J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, atsižvelgus į Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2020 m. lapkričio 30 d. liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 16VĮ-426-(14.16.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020-03-23 įsakymo Nr. 16VĮ-80-(14.16.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo“ pripažinimo netekusiu galios ir procedūros atnaujinimo“, nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko A. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą žemę procedūra buvo atnaujinta. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos 1934 m. vasario 1 d. mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas J. R., (duomenys neskelbtini) kaime valdęs 40,46 ha žemės ir 12,00 ha miško. Palangos miesto apylinkės teismo 1992 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo J. R. mirties A. R. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 52,46 ha žemės. Atsižvelgdamas į 1991 m. lapkričio 25 d. pateiktą bendrą prašymą susigrąžinti žemę buvusioje vietoje, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, NŽT Palangos skyrius nustatė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 40,46 ha žemės, 12,00 ha miško, J. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,7433 ha žemės, 2,00 ha miško. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, J. K. (miręs) nuosavybės teisės buvo atkurtos: Klaipėdos apskrities valdytojo 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1814 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. išvada Nr. 52, iškeliant 6,1324 ha žemės ir 2,0000 ha miško į (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 2542, grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,0309 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 1,9035 ha), esančią (duomenys neskelbtini). Likusi neatkurta J. K. (miręs) tenkanti dalis – 0,3986 ha žemės. Išnagrinėjus archyvinę-kartografinę medžiagą, informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, suderintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75, buvo nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės A. R. valdytoje posesijoje 138 nėra, nes ji patenka į oro uosto teritoriją, užimta valstybės ir savivaldybės keliais ir miškais, todėl priskiriama valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius. NŽT Palangos skyrius 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-636 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ ir 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1769 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pilietis J. K. buvo informuotas apie galimybę pakeisti pirminiame prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į valstybės išperkamą turtą atkūrimo būdo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl nustačius, kad likusi neatkurta buvusio žemės savininko A. R. nuosavybės teise valdytos žemės dalis yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, skundžiamu Sprendimu nuosavybės teisės į likusius neatkurtus 0,3986 ha žemės atkurtos, atlyginant pinigais.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, kokia tvarka buvo vykdomos sklypų parinkimo procedūros. Sprendimą paliko teismo nuožiūrai.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. K. skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Sprendimą kyla iš teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurią ji įgijo po to, kai vienintelis J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis G. K. paveldėtą teisę atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3986 ha žemės (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sandorio pagrindu perleido pareiškėjai.
7.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad A. R. valdytos posesijos Nr. 138 dalyje likusios laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
7.3. J. K. buvo išreiškęs valią žemę susigrąžinti buvusioje vietoje natūra. Pretendentas į A. R. valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,7433 ha žemės ir 2,000 miško, esančius (duomenys neskelbtini), J. K. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais valios dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė, (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nepakeitė. Įpėdinis G. K. J. K. palikimą priėmė tik 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. pasibaigus visiems Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams J. K. pareikštai valiai dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, pakeisti.
8. Teismas nurodė, kad nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
9. Teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
10. Teismas konstatavo, kad Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais J. K. išreikšta valia dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė, (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nebuvo pakeista, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą atkurti nuosavybės teises į J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant pinigais.
11. Teismas sprendė, kad apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatos nebuvo pažeistos.
III.
12. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pageidavo grąžinti žemę natūra. J. K. 2004 m. kovo 16 d. pareiškime aiškiai išreiškė valią susigrąžinti sklypą natūra arba suteikiant lygiavertį sklypą (ekvivalentine natūra). Pareiškimo pagrindu 2005 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininkas suteikė lygiaverčius sklypus, iškeliant 6,1324 ha ir 2 ha miško į (duomenys neskelbtini). Taigi J. K. pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jo valia išreikšta pareiškime buvo aiški 2005 m., ji bus aiški ir vėliau. Jis negalėjo numanyti, kad ta pati institucija tą patį dokumentą ir jame išreikštą valią vėliau pradės trakuoti visiškai priešingai. Teismo padarytą išvadą, jog J. K. pageidavo, kad jam žemė būtų grąžinta tik natūra, paneigia tiek J. K. pareiškimo turinys, tiek to paties pareiškimo pagrindu atsakingų institucijų priimti sprendimai grąžinant J. K. lygiavertį sklypą.
13.2. J. K. nebuvo pasiūlyta iki įstatyme nustatyto termino pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą arba patikslinti pareiškimą. Atsakovas neturėjo ir neturi pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais.
13.3. Atkūrimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nebuvo panaikinta galimybė atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, vietoj jo perduoti kitą lygiavertį turtą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą.
13.4. Net jeigu būtų priimtas sprendimas, jog J. K. pareiškime neišreiškė valios susigrąžinti žemės sklypą suteikiant lygiavertį sklypą, teismas privalėjo vertinti pareiškėjos argumentus, jog valia nebuvo pakeista dėl NŽT kaltės dėl to, kad NŽT neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir nepasiūlė J. K. kitų grąžinimo būdų. Vien šiuo pagrindu teismas privalėjo pripažinti NŽT sprendimą neteisėtu, nes ji neįrodė, jog toks pasiūlymas buvo siųstas J. K..
13.5. Šioje byloje teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė tik bendrąsias teisės aktų nuostatas, bet visiškai nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant ginčo klausimą.
13.6. Atsakovas pateikė į bylą raštus, kurie buvo adresuoti J. K.. 2012 m. raštu J. K. buvo pasiūlyta pakeisti valią ir už jam turėtą atkurti žemę atlyginti pinigais, tačiau J. K. to nepageidavo, o jo valia buvo aiški – jis norėjo atgauti būtent žemę. 2014 m. atsakovo raštas taip pat niekuomet nebuvo įteiktas J. K., o pats J. K. jau nebegalėjo taip pat aktyviai kaip anksčiau domėtis žemės atkūrimo procesu dėl senyvo amžiaus ir jį užklupusių ligų (2014 m. J. K. buvo 88 metai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė raštų įteikimo J. K. faktą pagrindžiančių įrodymų, todėl tokie įrodymai negali būti laikomi tinkamais siekiant įrodyti faktą, kad atsakovas tinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas bei laiku ir tinkamai informavo J. K. apie galimybę pakeisti ar patikslinti valią ir dar kartą atsakovui pateikti prašymą atkurti jam nuosavybės teises, grąžinant būtent lygiavertį žemės sklypą, o ne atlyginant pinigais.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti šio sprendimo.
Atsiliepimas
16. NŽT nurodo palaikanti atsiliepime pirmosios instancijos teismui į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, o skundžiamas Sprendimas yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracijas nurodo paliekantis apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
18. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, todėl teisėjų kolegija jo nekartoja, o pasisakys dėl ginčui išspręsti teisinę reikšmę turinčių apeliacinio skundo argumentų.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pageidavo grąžinti žemę natūra. J. K. 2004 m. kovo 16 d. pareiškime aiškiai išreiškė valią susigrąžinti sklypą natūra arba suteikiant lygiavertį sklypą (ekvivalentine natūra). Pareiškimo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 16 d. suteikė lygiaverčius sklypus, iškeliant 6,1324 ha ir 2 ha miško į (duomenys neskelbtini). Taigi J. K. pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jo valia išreikšta pareiškime buvo aiški 2005 m., ji bus aiški ir vėliau.
21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų, pažymi, kad byloje nesprendžiama dėl jau atkurtos nuosavybės teisės į žemę, inter alia ir pritaikytų nuosavybės teisės atkūrimo bei atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šiam ginčui yra reikšminga, ar pretendentas į nuosavybės teisės atkūrimą į žemę įstatyme nustatyta tvarka ir terminais yra išreiškęs valią gauti atlyginimą už valstybės išperkamą žemę ekvivalentine natūra.
22. Byloje surinkti įrodymai (b. l. 23, 28) patvirtina, kad J. K. buvo išreiškęs valią žemę susigrąžinti buvusioje vietoje natūra. Byloje nėra įrodymų, kad pretendentas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais yra išreiškęs valią, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta ekvivalentine natūra. J. K. 2004 m. kovo 16 d. pareiškime išreikšta valia susigrąžinti žemę natūra (b. l. 28).
23. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 13.1 punkte, atmestini kaip nepagrįsti.
24. Dėl šios Nutarties 13.2-13.6 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.
24.1. Vadovaujantis Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
24.2. Byloje nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-636 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ ir 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1769 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ J. K. informavo apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Šie raštai siųsti pretendento prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodytu adresu (b. l. 32, 33). Taigi, atsakovas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą įvykdė. Šios bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių subjektai – pretendentai, pareiškę valią atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą turtą, turi pareigą elgtis pagal elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (bonus pater familias), kuris suponuoja atidumo ir rūpestingumo pareigos vykdymą taip, kaip elgtųsi atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį. Byloje nenustatyta, kad pretendentas ar jo įgalioti asmenys buvo aktyvūs, domėjosi tikrąja reikalų padėtimi, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais siekė pakeisti būdą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, ar to negalėjo padaryti dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, piktnaudžiavimo teise ir pan. (ABTĮ 56 str. 7 d.).
25. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, o pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
26. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.