- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2-9843-430/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06495-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VMI
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr.2-9843-430/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-06495-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 34.5; 116.1 (S)
2011 m.birželio 9 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities VMI, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-05-18 teisme priimtas pareiškėjo E. G. patikslintas pareiškimas suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodyta, kad 1990-01-25 buvo įregistruota B. L., gim. 1936-06-22, ir B. G., gim. 1937-12-24, santuoka. Po santuokos įregistravimo vyrui palikta L., žmonai palikta G. pavardės. 1965-04-02 gimė pareiškėjas E. G.. 2002-01-04 mirė B. L.. Jis testamento nepaliko, paveldėjimo byla, nesant kitų įpėdinių, taip pat nebuvo užvesta, t.y. po B. L. mirties paveldimu turtu – butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, toliau naudojosi ir valdė pareiškėjo motina B. G., kuri 2007-10-22 mirė. Pareiškėjas po motinos B. G. mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į motinis B. G. paveldimą turtą, tačiau notarė R. S. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusias mirusiosios vardu registruotas buto dalis, kadangi turtas buvo įgytas B. G. vardu, bet jai esant santuokoje su B. L.. 2002-01-04 B. L. mirė, tačiau duomenų apie jo turto paveldėjimą notarė neturi. Tik nustačius neginčijamą mirusiosios nuosavybės teisę į likusią dalį turto, pareiškėjui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tą dalį, t.y. šis nustatytinas faktas pareiškėjui būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po pareiškėjo motinos B. G. mirties. Nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nebuvo, t.y. B. L. vaikų ar įvaikių neturėjo, testamento nepaliko, paveldėjimo byla nesant kitų įpėdinių užvesta nebuvo. Todėl nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis – B. G. paveldi visą palikimą. Faktą, kad pareiškėjo motina B. G. palikimą priėmė tinkamai, faktiškai pradėjus valdyti – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodo tai, kad minėtame bute ji gyveno visą laiką iki savo mirties, šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, turtą prižiūrėjo, remontavo, tvarkė, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., mirusi 2007-10-22, priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį 2002-01-04 mirus jos sutuoktiniui B. L..
2011-06-07 gautas suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į pareiškimą. Nurodė, kad per įstatyme numatytą terminą su pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarą bei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo pareiškėjo motina B. G. nesikreipė, kadangi manė, kad sutuoktinio turtas atiteko jai ir dėl teisinio neišprusimo nežinojo tolimesnių veiksmų. Faktą, kad pareiškėjo motina B. G. palikimą priėmė tinkamai, faktiškai pradėjus jį valdyti, paveldimą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrodo tai, kad bute gyveno visą laiką iki savo mirties, šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, prižiūrėjo ir rūpinosi minėti turtu, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. G., mirusi 2007-10-22, priėmė ir valdė palikimą atsiradusį 2002-01-04 mirus jos sutuoktiniui B. L..
Atsiliepimas
Į teismo posėdį suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko. Apie teismo posėdį suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b.l. 48). Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 46). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina B. G. mirė 2007-10-22 (b.l. 8). B. L., kuris buvo B. G. sutuoktinis, mirė 2002-01-04 (b.l.7,10). Testamentų registre B. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų neįregistruota (b.l. 11). VĮ „Registrų centras“ 2010-11-09 duomenimis B. G. nuosavybės teise priklausė 140/200 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 22). B. L. ir B. G. santuoka buvo įregistruota 1990-01-25, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas 1992-08-26 (b.l. 5,22). Duomenų apie B. L. vaikus nėra (b.l. 10). Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti aplinkybes, kad po B. L. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė B. G., faktiškai pradėdama turtą valdyti, pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad ji mokėjo už komunalinius patarnavimus (b. l. 40, 41, 42), buvo deklaravusi gyvenamąją vietą minėtame bute (b.l. 10). Pažymėtina ir tai, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
LR CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. LR CK 5.51 str. nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 3 d., palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad B. G. po B. L., mirties įstatymo nustatytu terminu priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Esamus įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 448 str. str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002-01-04, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.