Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovei L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja B. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jai nepriklauso automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jį, kartu su dar keletu automobilių, pardavė iš matymo pažįstamam V. M., tačiau nepasirašė pirkimo – pardavimo sutarties. Automobilį Renault Espace pardavė už 200 Eurų, tuo pačiu metu pirkėjui padavė dokumentus, o neužilgo savo iniciatyva išregistravo. Šiuo metu neprisimena tikslios automobilio pardavimo datos, tačiau 2016-02-15 duodama paaiškinimus policijoje geriau prisiminė visas aplinkybes ir tada nurodė teisingą automobilio pardavimo V. M. datą – 2016-01-28.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 punkte numatyti bendrieji reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kur imperatyviai nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka.

ATPK 133¹ straipsnis nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010).

Iš teismui pateiktos administracinės bylos Nr. 16057159721 (b. l. 11) nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. V. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79AN-58057670-16 dėl to, kad jis, būdamas automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju, nevykdo SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos – policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2016 m. vasario 5 d. 13.31 val. valdė ir naudojosi jam priklausančia transporto priemone Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ATPK 206¹ straipsniu V. M. buvo pasiūlyta iki 2016 m. gegužės 5 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 43,00 Eur baudą. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus siūlomos baudos ar pateikus prašymą nerašyti šio nurodymo, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2016 m. gegužės 25 d. 10.00 val. Pareiškėjas minėtame protokole nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau nepasirašė. 2016 m. balandžio 21 d. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad negali nurodyti, kas 2016 m. vasario 5 d. vairavo automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepažįsta, kam automobilį pardavė. 2016 m. vasario 23 d. savo rašytiniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su dar trimis automobiliais nupirko iš (duomenys neskelbtini) kaimo, pardavėjos pavardės nežino. Ji davė jam dviejų automobilių dokumentus, kitų dviejų – nedavė. Automobiliai buvo registruoti jos vardu. Moterį, iš kurios pirko automobilius, pažįsta iš matymo. Pasiėmus visus automobilius, jam po kelių dienų paskambino nepažįstamas žmogus ir atvažiavęs nupirko Renault Espace. Automobilį nupirkusio asmens duomenų nurodyti negali, nes jų nežiūrėjo ir neužsirašė, o pirkimo – pardavimo sutarties nesusirašė, todėl, kad ir prieš tai buvusi savininkė nebuvo to prašiusi iš jo. Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės buvo nustatyta, kad paskutinė Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo B. N.. 2016 m. vasario 15 d. savo paaiškinime ji nurodė, kad automobilį 2016 m. sausio 28 d. pardavė V. M.. Pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė.

V. M. iki nurodyto laiko nesumokėjus administraciniame nurodyme nurodytos baudos, jam 2016 m. balandžio 21 d. surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79AN-58057670-16 ir paskirta 150,00 Eur bauda, kurią ir skundžia pareiškėjas. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus teismui pateikto kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-50757078 (b. l. 25) matyti, kad 2016 m. vasario 5 d., 17.13 val., Prienų r. sav., kelio Kaunas – Prienai – Alytus, 49-ajame kilometre, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį ir pritaikius paklaidą važiavo 111 km/h greičiu. Institucijos pateiktoje nuotraukoje vairuotojo negalima įžiūrėti, tačiau V. M. nepateikus duomenų, kam pardavė automobilį, jis laikytinas transporto priemonės savininku ir baustinas už savo, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) netinkamą pareigų vykdymą.

Susipažinus su administracinės bylos medžiaga ir kitais į bylą pateiktais dokumentais, matyti, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tinkamai nustatė ir įformino administracinį teisės pažeidimą dėl viršyto leistino greičio. V. M. nei teismui, nei institucijai, surašiusiai protokolą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų parduotas kitam asmeniui. Pareiškėjo argumentas, kad jis negali būti kaltas dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos yra nepagrįstas, kadangi tiek pats pareiškėjas, tiek ir buvusi automobilio savininkė patvirtino faktą, kad automobilį iš B. N. nupirko V. M., kuriam pažeidimo padarymo dieną ir priklausė minėtas automobilis. B. N. teismo posėdžio metu parodė, kad policijoje jos duoti jos parodymai yra teisingi, tuo metu datas ji prisiminė geriau, todėl automobilio pardavimo data laikytina 2016-01-28 (administracinė byla Nr. 16057159721, b.l. 4). Automobilio pirkimo iš B. N. fakto bei datos pareiškėjas neginčijo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad automobilį nepažįstamam asmeniui pardavė po mėnesio, ar pusantro (b.l. 18). Šiuo automobiliu 2016 m. vasario 5 d., 17.13 val., Prienų r. sav., kelio Kaunas – Prienai – Alytus, 49-ajame kilometre, buvo užfiksuotas padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį ir pritaikius paklaidą važiavo 111 km/h greičiu. Nors vairuotojo policijos pateiktoje fotonuotraukoje ir nematyti, tačiau akivaizdu, kad pažeidimo dieną automobilis priklausė V. M.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. M. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje be kita ko yra įtvirtinta ir išimtis, šalinanti transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybę už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Transporto priemonių valdytojas minėto įstatymo 2 straipsnio 74 punkte apibūdinamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemones. Taigi SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam šios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka. Bylos duomenys neginčijamai liudija, kad V. M. įsigijo automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad šią transporto priemonę jis prarado prieš savo valią, todėl jam tenka pareiga atsakyti dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų, nes pažeidimo padarymo dieną jis buvo teisėtas automobilio savininkas.

Administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Byloje nėra ginčo dėl automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, vadinasi nesant kitokių oficialų duomenų, kad transporto priemonė buvo parduota trečiajam asmeniui, V. M. tinkamai laikytinas transporto priemonės savininku. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosavybė įpareigoja, o 2013 m. balandžio 12 d. nutarime pažymėjo, kad, transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi, įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Aiškindamas SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 15 dalyje, 4 straipsnio 3 punkte, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, konstatavo, kad transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Siekdamas tinkamai įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą, pareiškėjas V. M. turėjo nurodyti konkretų vieną asmenį, kuriam pardavė automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris nurodytu laiku – 2016 m. vasario 5 d., vairavo šį automobilį ir galėjo padaryti KET pažeidimą. Taip SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo turinys aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-38-2013. Tokių konkrečių duomenų, kad pardavė automobilį ir kam pardavė, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas, veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo turėti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę nupirkusį ir vėliau vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pareiškėjui buvo nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, todėl jis negalėjo pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis – duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, reikšti prašymus, neteko teisės pasinaudoti advokato pagalba. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 79AN-58057670-16, pats pareiškėjas, nors ir nepasirašė minėtame protokole, tačiau nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Tame pačiame protokole buvo aiškiai nurodyta ir išaiškinta, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus baudos administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri bus nagrinėjama 2016 m. gegužės 26 d. Vadinasi V. M. turėjo realią galimybę nuo administracinio nurodymo surašymo dienos (2016 m. balandžio 21 d.) iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo dienos (2016 m. gegužės 25 d) pasinaudoti savo teisėmis – duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, reikšti prašymus, pasinaudoti advokato pagalba, juo labiau, kad dėl šio pažeidimo policijos komisariate davė parodymus dar 2016 m. vasario 23 d.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nors pats pažeidėjas savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime ir teismo posėdžio metu patvirtinta išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę dėl ATPK 133¹ straipsnyje numatyto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, jis neatliko pareigų, numatytų SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, todėl yra teisingai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ straipsnyje. Teismas konstatuoja, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nuobauda paskirta vidutinė ir ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 79N-61641442-16 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301, 302, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

V. M. skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 79N-61641442-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.