Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą Nr. 93-312 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2008 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 10), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 33 balai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nors skunde apygardos teismui M. L. teigia, kad yra atlikęs jau didesnę dalį laisvės atėmimo bausmės nei įstatyme numatyta minimali riba, kada gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, stengiasi elgtis nepriekaištingai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokosi konkretaus amato, pozityviai vertina darbinę veiklą, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. L. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Sutiktina, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų pataisos aspektų, tačiau jie nepersveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.

Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija, kad M. L. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi, įgijo staliaus, baldžiaus specialybes, šiuo metu mokosi Elektrėnų profesinio rengimo centre kompiuterio operatoriaus specialybės. M. L. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas septynis kartus, išreiškiant padėką ar suteikiant papildomus ilgalaikius pasimatymus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats M. L., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistajam yra išskiriamas vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, M. L. turi ir mąstymo, elgesio, lėšų tvarkymo problemų, kurių sprendimui nededa didelių pastangų. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, iš Komisijos nutarimo matyti, jog M. L. buvo kreipęsis su prašymu dėl įsidarbinimo į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau priimtas nebuvo. Taigi, kartą prieš lygtinio paleidimo svarstymą pateikto prašymo įdarbinti negalima laikyti valingu apsisprendimu sąžiningai dirbti ir stengtis integruotis į darbo rinką. Tai, jog yra gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sutikimas M. L., paleistą lygtinai, priimti dirbti į minėtą įmonę pagalbinio darbuotojo pareigoms, taip pat nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo spręsti, ar nuteistasis iš tiesų pasinaudos šia galimybe. Nuteistojo padaryti nusikaltimai iš esmės yra susiję su greitu ir lengvu pasipelnymu, šiuo metu M. L. yra finansiškai išlaikomas artimųjų, pastangų įsidarbinti jis nededa, todėl kalbėti apie jo teigiamą darbinę motyvaciją nėra pagrindo.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad M. L. buvo veikiamas asocialios grupės, dėl ko padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu nėra jokių duomenų, kurie liudytų, jog nuteistasis vengtų bendravimo su kriminalinę praeitį turinčiais, nusikalstamus sumanymus puoselėjančiais asmenimis. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistajam itin svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje, M. L. save vertina labai gerai, ypač kompanijoje, kurios vertybės panašios. Taigi, atsiriboti nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų nuteistasis nesistengia. Nors M. L. skunde teigia, kad kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko ir netoleruoja, tačiau Psichologinės tarnybos specialistas Socialinio tyrimo išvadoje yra padaręs priešingą išvadą – M. L. palaiko minėtas neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Be to, ir apsisprendimas nedirbti bei būti išlaikomam artimųjų patvirtina, kad nuteistasis tam tikra apimtimi palaiko kriminalinę subkultūrą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. L. ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, nesugeba atpažinti visų turimų problemų, savo nusikaltimų pasekmes supranta, tačiau tik siaurąja prasme. Be to, nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka rodo, jog nepriekaištingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį M. L. nepavyksta. Kartą nuteistasis buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, dėl to buvo uždarytas į baudos izoliatorių, nors pats teigia, kad problemų su narkotinių medžiagų vartojimu neturi. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis save stengiasi pateikti iš geresnės pusės, turimas problemas nutyli arba visai ignoruoja. Toks elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti laikomas pavyzdingu ar nepriekaištingu. Be to, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 10 balų, M. L. nustatyti 33 pakartotinio nusikalstamumo balai, taigi daryti pažangą nuteistajam yra visos galimybės. Pažymėtina, kad nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo M. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. išliko žema, nustatyti tie patys 33 balai pagal OASys metodiką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.