- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- eAN2-117-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01108-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- G. B.
- Advokatai
- Žana Vašcova
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.1.12Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 573 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgaliotosios atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23510-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258809060 G. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 380,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams dėl to, kad jis 2024 m. spalio 30 d. 13.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (po teisės vairuoti atėmimo neįvykdė susigrąžinimo sąlygų), vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 24 d. nutartimi skundas netenkintas, konstatavus, kad G. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, suteikiančių galimybę neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgaliotoji atstovė advokatė Žana Vašcova apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria G. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 380,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį netenkinti prašymo nutraukti ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo teiseną, ją grindė nesančiomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B. nežinojo apie tai, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jis gavo pranešimą apie paskirtą baudą, ją sumokėjo, o daugiau jokio kito pranešimo apie tai, kad jam dar papildomai atimta teisė vairuoti, negavo. Apie tai, kad buvo atimta dar ir teisė vairuoti, sužinojo tik tada, kai jau buvo sustabdytas policijos.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą atimama ir teisė vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalies nuostatas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas kaip būtinas. G. B. nenumanė, kad už tą patį pažeidimą jam gali būti atsiųsti du skirtingi dokumentai, kuriuose sankcijos būtų pateikiamos atskirai, nesuteikiant aiškumo dėl jų tarpusavio ryšio ir bendros atsakomybės apimties. Todėl G. B. supratimas apie tai, kad jis pilnai įvykdė paskirtą nuobaudą sumokėdamas baudą, buvo pagrįstas ir sąžiningas.
3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad G. B. paaiškinimai apie paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą yra jo gynybinė pozicija, nes jis apie vairuotojo teisių atėmimą žinojo, kadangi pranešimas jam buvo išsiųstas 2024 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tokia teismo išvada, anot apeliantės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 suformuotai praktikai, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ši nutartis neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimas G. B. buvo tinkamai įteiktas ir kad jis faktiškai su juo susipažino. Vien tik dokumento išsiuntimo faktas negali būti tapatinamas su jo gavimu, nes esminė teisinė reikšmė tenka faktiniam dokumento įteikimui ir realiai galimybei su juo susipažinti. O pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ANK 573 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.
3.5. Byloje Institucija nepateikė jokių duomenų, kad adresatas G. B. faktiškai perskaitė šį dokumentą, nors šiuolaikinės elektroninių ryšių priemonės leidžia siuntėjui gauti patvirtinimą apie laiško perskaitymą, tereikia šią funkciją įjungti siunčiant dokumentą. Tokios funkcijos nenaudojimas rodo, kad Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekdama įsitikinti, jog pareiškėjas realiai gavo dokumentą ir su juo susipažino. Toks Institucijos neveikimas vertintinas kaip nepakankamas rūpestingumas bei atsainus požiūris į pareigą užtikrinti asmens teises administraciniame procese.
3.6. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų G. B. nuoseklius paaiškinimus dėl negauto pranešimo, todėl jo teiginiai negali būti atmesti kaip nepatikimi ar nepagrįsti. Todėl teismo išvada apie dokumento gavimą laikytina padaryta nepagrįstai, nesant byloje tai pagrindžiančių duomenų. Toks formalus požiūris pažeidžia tiek asmens teisę į gynybą, tiek esminius teisingo proceso principus. Teismo išvada, jog dokumentas buvo įteiktas vien dėl jo išsiuntimo fakto, neatitinka nei Lietuvos teismų praktikos, nei pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartų.
3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. B. buvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę neturint teisės vairuoti jau po to, kai buvo pasibaigęs jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tad jam neegzistavo jokios teisinės kliūtys teisės vairuoti atkūrimui, t. y. vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimui išlaikius nustatytą egzaminą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vos tik sužinojęs apie jam taikytą teisės vairuoti atėmimą, G. B. per kelias dienas išlaikė privalomą egzaminą, reikalingą vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. B. veiksmai nebuvo sąmoningas ar tyčinis teisės aktų pažeidimas, o susidarė išimtinai dėl informacijos apie jam taikytą sankciją stokos.
3.8. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, nurodoma, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog G. B. vairavo transporto priemonę nesuprasdamas, jog jo teisė vairuoti buvo atimta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti jo veiksmuose esant subjektyviosios pusės požymį, kuris yra būtinas administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti. Kadangi subjektyviosios pusės nebuvimas eliminuoja administracinio nusižengimo sudėtį kaip visumą, šioje situacijoje administracinio nusižengimo teisena tampa negalima (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo G. B. atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
4. Institucijos vyriausioji tyrėja Augtarė Sasnauskaitė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgaliotosios atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24242036879 G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu tiek ir priimtas nutarimas buvo įteikti tinkamai. Peržiūrėjus Administracinių nusižengimų registrą (toliau – ir ANR) bei pasinaudojus jo funkcionalumu, matosi, kad pareigūnas, išsiuntė administracinio nusižengimo byloje priimtus procesinius sprendimus elektroninio pašto adresu, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. ANR, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „asmuo“ eilutėje „elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai, kai ANR tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Būtent tokiu būdu G. B. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš Mokesčių mokėtojo registro, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas pasinaudojant šiuo ANR nurodytu funkcionalumu, todėl teigti, jog protokolas ar kiti procesiniai dokumentai vertinamu atveju nebuvo išsiųsti, pagrindo nėra.
4.2. Vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog analizuojamu atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog G. B. visi procesiniai dokumentai buvo įteikti laiku ir tinkamai, nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų, tačiau pats asmuo buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, nesidomėjo ir nesirūpino, kokia nuobauda jam yra paskirta. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrakto asmens veika inkriminuota tinkamai. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra pilnai įrodytas ir naikinti nutarimo dalį dėl šio straipsnio pažeidimo nėra jokio pagrindo.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad šioje byloje yra labai svarbūs ir asmenį charakterizuojantys duomenys. Per pastaruosius penkerius metus G. B. daugiau kaip 30 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų didžioji dalis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusižengimo padarymo metu jis turėjo 11 galiojančių nuobaudų, iš kurių 5 už ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t. y., už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu, kai tai draudžiama. G. B. administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusižengimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šis padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, G. B. ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.
4.4. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog Institucijoje administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama objektyviai, įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgaliotosios atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nesutinkama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra subjektyvusis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti. Apygardos teismas, nenustatęs esminių ANK pažeidimų, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskirai pasisako tik dėl to, ar G. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama teismo nutartimi ir G. B. įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį panaikinti dėl apeliantės skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo, jame dėstomi iš esmės analogiški apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo nurodyti argumentai, dėl kurių pakankamai išsamiai pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.
7. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24242036879 Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimu G. B. dėl to, kad 2024 m. gegužės 17 d. 9.27val., vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas 90,00 eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. G. B. 2024 m. spalio 30 d. vėl vairavo transporto priemonę rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Be to, nustatyta, kad jis transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, kadangi po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neįvykdė šios specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygų. Taigi G. B. veiksmuose yra objektyvieji ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad G. B., 2024 m. spalio 30 d. vairuodamas automobilį, nežinojo apie tai, kad iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmuose nėra subjektyviojo ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
8. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo byloje. ANK įpareigoja policiją procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.
9. Administracinio nusižengimų registre esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. gegužės 17 d. dėl tą pačią dieną padaryto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo G. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant 60,00 eurų baudą, kurią G. B. buvo siūloma sumokėti iki 2024 m. birželio 16 d. Kadangi G. B. paskirtos baudos per nurodytą terminą nesumokėjo, Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimu buvo nubaustas dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo 90,00 eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. 2024 m. liepos 12 d. 13.25 val., nutarimas G. B. išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). ANR duomenys patvirtina, kad dokumentas adresatui pristatytas 2024 m. liepos 12 d. 13.25 val. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. B. naudoja elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Institucijos atstovės atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės apeliacinį skundą pabrėžiama, kad ANR, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „asmuo“ eilutėje „elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai kai ANR tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Būtent tokiu būdu G. B. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš Mokesčių mokėtojo registro, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas pasinaudojant šiuo ANR nurodytu funkcionalumu. Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra galiojantis ir aktyvus, galima spręsti ir iš G. B. paaiškinimų, kad jis gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Be to, bylos ir ANR duomenimis vien per 2024 metus G. B. ne kartą baustas už įvairių administracinių nusižengimų, kurie taip pat užfiksuoti ir ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens akivaizdoje, padarymą, didžiumą paskirtų baudų yra sumokėjęs. O tai leidžia daryti išvadą, kad jis gaudavo į savo naudojamą elektroninio pašto adresą informaciją apie paskirtas baudas. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių, kad G. B. valstybės informacinėse sistemose yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, dėl šios priežasties Institucija priimtą jam galėjo siųsti vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų, o būtent – elektroniniu paštu, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnio 1 dalis. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad iš 2024 m. spalio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog G. B. 2024 m. spalio 30 d. sustabdytas policijos pareigūnų, skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodė, jog su pažeidimu sutinka. Tad nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė skunde dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo tvirtino, kad G. B. apie tai, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones sužinojo tik 2024 m. spalio 30 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tokie teiginiai laikytini nepatikimais, yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma.
10. Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų užtenka konstatuoti, kad G. B. iš tiesų gavo Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimą ir su juo turėjo galimybę susipažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi bendro pobūdžio pareigą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, nurodyti aktualius savo kontaktinius duomenis, be kita ko, ir elektroninio pašto adresą, bei nedelsiant juos atnaujinti jiems pasikeitus. Asmuo, pateikdamas savo elektroninio pašto adresą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tuo pačiu sutinka gauti pranešimus elektroniniu paštu ir įsipareigoja reguliariai tikrinti gautus laiškus savo elektroninio pašto laiškų dėžutėje. Nevykdydamas šių įsipareigojimų, asmuo pats prisiima riziką už jų nevykdymo pasekmes. Pažymėtina, kad esamu atveju G. B. iš esmės tik deklaratyviai tvirtina negavęs jam atsiųsto Institucijos nutarimo, nors byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Priešingai, byloje esantys aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojasi šiuo elektroninio pašto adresu. Iš skundo turinio matyti, kad jame nėra pateikta įtikinamų argumentų, leidžiančių spręsti buvus objektyvias kliūtis pasiekti adresatą. Tokių duomenų nėra ir byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. B. nebuvo informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir priimtą Institucijos nutarimą, kuriuo jam už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.
11. Nagrinėjamu atveju Institucijai tinkamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B. jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo galiojantis ir aktyvus, išsiuntus 2024 m. liepos 12 d. nutarimą ir Administracinių nusižengimų registre esant žymai, kad dokumentas pristatytas, laikytina, kad dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai. Tuo tarpu tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesidomėjimas, už kokius administracinius nusižengimus yra nubaustas ir kokia administracinė nuobauda jam paskirta, negali būti vertinama kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tuo pačiu tai reiškia, kad G. B., praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2024 m. spalio 30 d. vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra, G. B. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų.
12. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė nesutikdama tiek su Institucijos nutarimu, tiek ir su skundžiama nutartimi, apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 padarytas išvadas, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, minėtoje kasacinio teismo nutartyje aptariamos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių ir šioje byloje negali būti laikoma teisinę reikšmę turinčiu precedentu. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-20-719/2024, teismas pažymėjo, jog „institucija pateikė kopiją (nuotrauką) iš Administracinių nusižengimų registro apie administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo duomenis, kur nurodyta, kad dokumentas sugeneruotas 2020 m. lapkričio 30 d. 18.37 val. ir 18.39 val. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su prašyme išdėstytais argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu gavo. Vien žyma apie dokumento išsiuntimą dar nepatvirtina paties išsiuntimo, o tuo labiau jo gavimo fakto.“ Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, yra duomenų apie tai, kad G. B. Institucijos nutarimą gavo – kaip minėta, siunčiamo dokumento (nutarimo) būsenoje „dokumentas pristatytas“ nurodomas pristatymo laikas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-20-719/2024 taip pat konstatavo, jog nebuvo nustatyta kada, kur, kokiomis aplinkybėmis elektroninių ryšių rekvizitai pateko į atitinkamus registrus, taip pat nenustatyta ar elektroninio pašto adresas, kuriuo išsiųsti procesiniai dokumentai, buvo aktyvus ir pažeidėjo naudojamas elektroninio pašto adresas, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo išreiškęs sutikimo gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog yra galimybė, kad elektroninių ryšių rekvizitai į Administracinių nusižengimų registrą galėjo patekti ne pačiam asmeniui, o mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (pavyzdžiui, darbdaviui) pateikus juos Mokesčių mokėtojų registrui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) G. B. nesinaudojo. Priešingai, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad šis elektroninio pašto adresas buvo aktyvus ir naudojamas.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir G. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgaliotosios atstovės advokatės Žanos Vašcovos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.