Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės E. M. atstovo advokato D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7922-955/2015 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui K. R. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

4. K. R. susitinka ir bendrauja su sūnumi A. R., atsižvelgdamas į jo mokymosi tikslus, netrukdydamas mokymosi proceso ir sūnaus poilsio laiko, gerbdamas jo teisę į laisvalaikį po pamokų, bendravimą su bendraamžiais. K. R. bendravimo su sūnumi A. R. metu privalo siekti sūnaus dvasinės harmonijos ir gerovės, netrikdyti nepilnamečio sūnaus pokalbiais apie E. M. ir K. R. tarpusavio konfliktų faktus, detales arba prašymais sūnui įsikišti į tuos konfliktus ir padėti juos spręsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl laikino išlaikymo padidinimo.

Teismas, tenkinęs šalių prašymą dėl bendravimo tvarkos vaiko gimtadienių metu, nustatė, kad A. R. gimimo dieną, t. y. birželio 9 d., poriniais metais su sūnumi bendrauja tėvas K. R., o neporiniais – motina E. M.. Visas su bendravimu vaiko gimimo dieną susijusias išlaidas apmoka tas tėvas, su kuriuo tuo metu vyksta bendravimas.

Teismas netenkinto ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku sąlygos – kad tėvas susitinka ir bendrauja su sūnumi A. R. atsižvelgdamas į jo mokymosi tikslus, netrukdydamas mokymosi proceso ir sūnaus poilsio laiko, gerbdamas jo teisę į laisvalaikį po pamokų, bendravimą su bendraamžiais; K. R. bendravimo su sūnumi A. R. metu privalo siekti sūnaus dvasinės harmonijos ir gerovės, netrikdyti nepilnamečio sūnaus pokalbiais apie E. M. ir K. R. tarpusavio konfliktų faktus, detales arba prašymais sūnui įsikišti į tuos konfliktus ir padėti juos spręsti – kadangi ji yra abstrakti ir neįmanoma užtikrinti jos priverstinio vykdymo.

Teismas, įvertinęs tai, kad šalių geranoriškas bendravimas mažai tikėtinas, nustatė, kad šalims nesusitarus kitaip, šalys apie konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, taip pat apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka dėl tam tikrų priežasčių informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš dvi savaites SMS pranešimu, ir/ar el. paštu, ir/ar telefono skambučiu.

Dėl atsakovo prašymo, kad jis sūnaus A. išlaikymui už vasaros atostogų laikotarpį būnant pas tėvą E. M. alimentų neperves, kitų atostogų metu sūnaus buvimo laikas neturės įtakos alimentų dydžiui. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-671-713/2009 3.1. punkte. numatyta, jog vasaros atostogų mėnesį, kuomet vaikas dvi savaites praleidžia su tėvu, motinai E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu M.), pervedama ½ mokamo mėnesinio išlaikymo dalis. Tai reiškia, jog vasaros atostogų metu vaikui būnant pas tėvą, jis pilnai išlaiko vaiką, užtikrina visapusišką vaiko priežiūrą ir už tą laikotarpį vaiko motinai išlaikymo nemoka. Todėl teismas vertino, kad atsakovo pareikštas prašymas yra analogiškas, todėl jo nespendė. Be to, teismas pažymėjo, kad teismui laikinai pakeitus teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, kitos teismo sprendimo dalys lieka galioti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1) 2015 metų Velykų atostogas 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. balandžio 22 d. šalių sūnus A. R. praleidžia su motina E. M.;

5) trečiąjį laisvą 2015 m. birželio 26-28 d. savaitgalį šalių sūnus A. R. praleidžia su jo mamos E. M. mokyklai nurodyta atstove S. M. (nebent atsakovas pageidautų ir turėtų galimybę pats jį praleisti su sūnumi);

2. Pakeiti nutarties dalį dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo papildomą 300 eurų per mėnesį išlaikymą prie teismo sprendimu jau priteistų 101,37 eurų per mėnesį išlaikymo;

3. Tenkinti ieškinyje pareikštą prašymą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi turinio dalinio ribojimo bei panaikinti skundžiamos nutartis motyvus dalyje dėl atsakovo išlaikymo šalių sūnui nemokėjimo per vasaros atostogų dalį, kai šalių sūnus bendrauja su atsakovu.

1. Dėl išlaikymo. Atsakovas pažymi, kad byloje pateiktos pajamų deklaracijos, patvirtinančios

5. Dėl prašymo 2015 m. gegužės 22-25 d. savaitgalio bendravimo Anglijoje, dėl prašymo, susijusio su 2015m. birželio 26-28 d., dėl prašymo, susijusio su bendravimo išlaidų padengimu. Atsakovo nuomone, tai nauji reikalavimai, kurie nebuvo aptarti ir išdėstyti nei ieškinyje, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra galimybė pasinaudoti 2015 m. kovo 23 d. nutarties 5 ir 7 punktuose reglamentuota tvarka, kad šalys joms priimtinu laiku ir vietoje, iš anksto suderinę išlaidų apmokėjimą už kelionę, bendravimo trukmę ir išvykimo bei grįžimo datas, bendrauja su vaiku.

9. Atmestinas reikalavimas panaikinti skundžiamos nutarties motyvus dalyje dėl atsakovo išlaikymo šalių sūnui nemokėjimo per vasaros atostogų dalį, kai šalių sūnus bendrauja su atsakovu, nes tokia tvarka buvo nustatyta 2009 metų sprendime, tokios tvarkos faktiškai ir buvo laikomasi, kol sūnus nebuvo išvežtas į Angliją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatančios laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei padidintą išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė E. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą motyvavo tuo, jog po Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-671-713/2009, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kartu nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatyta bendravimo tvarka neatitinka realiai susiklosčiusios padėties, šalių turtinės padėties ir šalių sūnaus poreikių. Atsakovas atsiliepimu į atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones bei papildomu prašymu, kuriame pasiūlė savo bendravimo su vaiku tvarkos variantą, pripažino, kad nustatyta bendravimo tvarka keistina.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos numato, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipiasi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Bylos duomenimis, nepilnametis šalių sūnus A. R. nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio mokosi Jungtinėje karalystėje (duomenys neskelbtini) privačioje mokykloje, kuri faktiškai yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko motina faktiškai gyvena Hong Konge, o vaiko tėvas – Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bylos šalims tarpusavio susitarimu nepavyko išspręsti kilusio ginčo dėl bendravimo tarkos pakeitimo, atsižvelgęs į prioritetinius vaiko interesus bei tai, jog tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 straipsnis), prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies – iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7922-955/2015 laikinai pakeitė 2009 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-671-713/2009 nustatytą K. R. ir nepilnamečio sūnaus A. R. bendravimo tvarką ir nustatė tokią laikiną atsakovo K. R., ir nepilnamečio vaiko A. R. bendravimo tvarką:

1. Šalims nesusitarus kitaip, pradedant skaičiuoti nuo 2015 metų pavasario atostogų, abu tėvai, t. y. K. R. ir E. M. su sūnumi A. R. pakaitom praleidžia po pusę visų vaiko atostogų laiko, t. y. jei vienų atostogų pirmą dalį praleidžia su vaiku tėvas, antrą atostogų dalį su vaiku praleidžia motina; kitų iš eilės einančių atostogų metu priešingai – pirmą dalį atostogų su vaiku praleidžia motina, o kitą dalį tėvas. 2015 m. pavasario atostogų pirmą dalį su vaiku praleidžia tėvas K. R..

2. Vaiko A. R. kelionės išlaidas bendravimui su tėvu K. R. iš mokymosi įstaigos Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą (kai tėvas su vaiku bendrauja pirmą atostogų dalį) ir po bendravimo su tėvu iš Lietuvos į mokymosi įstaigą Jungtinėje Karalystėje (kai tėvas su vaiku bendrauja antrą atostogų dalį), apmoka tėvas K. R..

3. Išlaidas, patirtas bendravimui su motina E. M. iš bet kurios vaiko A. R. buvimo vietos (mokymosi įstaigos Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos kai vaikas bendrauja su tėvu pirmą atostogų dalį) susisiekti su Hong Kongu ar kita ieškovės E. M. buvimo vieta užsienyje ir po bendravimo su motina iš Hong Kongo ar kitos ieškovės buvimo vietos užsienyje į bet kurią kitą vaiko A. R. buvimo vietą (į mokymosi įstaigą Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą bendravimui su tėvu kai tėvas su sūnumi bendrauja antrą atostogų dalį) apmoka E. M..

4. Sūnaus A. R. gimimo dieną, t. y. birželio 9 d., poriniais metais su sūnumi bendrauja tėvas K. R., o neporiniais – motina E. M.. Visas su bendravimu vaiko gimimo dieną susijusias išlaidas apmoka tas tėvas su kuriuo tuo metu vyksta bendravimas.

5. K. R. susitinka ir bendrauja su sūnumi A. R. bet kuriuo kitu jam priimtinu laiku ir vietoje, iš anksto suderinęs su E. M. sūnaus A. R. kelionės išlaidų apmokėjimo, bendravimo trukmės, išvykimo bei grįžimo datos klausimus.

6. Abi šalys, t. y. E. M. ir K. R. sudaro sąlygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su sūnumi A. R. ne rečiau kaip porą kartų savaitėje bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis, kai vaikas yra su vienu iš tėvų.

7. Šalims nesusitarus kitaip, šalys apie konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, taip pat apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka dėl tam tikrų priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės, finansinių sunkumų ir pan.) informuoja viena kitą ne vėliau kaip prieš dvi savaites SMS pranešimu, ir/ar el. paštu, ir/ar telefono skambučiu.

Kitoje dalyje teismas prašymus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė.

Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Jos nuomone, atskirų atostogų, gimtadienių, savaitgalių ir kitų švenčių praleidimas su vienu iš tėvų normalizuotų šalių santykius ir užtikrintų nepilnamečio vaiko ramybę, dvasinę harmoniją ir pusiausvyrą. Tuo tarpu teismo sprendimas, kad visas atostogas vaikas praleistų ir su tėvu ir su motina lygiomis dalimis, yra priimtas neatsižvelgiant į bendravimo ypatumus (skrydžių dažnumą), į atsakovo galimybes pasiimti atostogas, kadangi šalių sūnus atostogų ir kitų švenčių per metus turi net 15.

Nustatant vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgtina į vaiko amžių, mokymąsi mokykloje ar darželyje, užimtumą, taip pat abiejų tėvų ir vaikų interesus.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.172 straipsnis numato, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tiek tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, tiek nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. Abiejų tėvų teisės ir pareigos bendraujant ir auklėjant savo vaikus yra lygios. Pažymėtina, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką remdamasis maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai maksimalus bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Todėl nesant duomenų, dėl kurių tėvo ir sūnaus bendravimas galėtų būti ribojamas, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, bei įvertinus tai, kad šalių bendravimas su sūnumi įmanomas tik jo atostogų metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek šalių, tiek nepilnamečio sūnaus atžvilgiu būtų teisinga, jog kiekvienas tėvas su vaiku praleistų po pusę visų vaiko turimų atostogų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka vaiko atostogų metu nėra imperatyvi, kadangi nesant galimybės bendrauti teismo nustatyta tvarka, šalims palikta teisė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos vaiko atostogų metu, todėl šioje dalyje skundžiamos nutarties keisti nėra pagrindo.

Apeliantė nesutinka ir su teismo nustatyta vaiko kelionių apmokėjimo tvarka. Jos nuomone, teismas nepagrįstai didesnę vaiko kelionių išlaidų dalį paskyrė apeliantei, kadangi atsakovui nustatė pareigą apmokti tik kelionės išlaidas, patiriamas sūnų pasiimant iš mokyklos ir grąžinant į ją, tuo tarpu atsakovei tenkanti finansinė našta yra dvigubinama – nustatyta ne tik pareiga savo lėšomis pasiimti vaiką iš mokyklos ir į ją grąžinti, bet sukuriama pareiga apmokėti visas sūnaus kelionės iš atsakovo pas ieškovę ar iš ieškovės pas atsakovą kelionės išlaidas.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas yra davęs sutikimą (ko pats neginčija), jog šalių sūnus mokytųsi Jungrinėje Karalystėje, kuri yra jo faktinė gyvenamoji vieta, todėl turėjo įvertinti ir iš to kilsiančias didesnes išlaidas, susijusias su matymusi su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, sutiktina su Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad vaiko kelionės išlaidas atostogų metu iš mokymosi įstaigos ir į mokymosi įstaigą tėvai turi apmokėti, priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų bus vaikas.

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas neapribojo ieškovės teisės laisvai judėti, todėl ieškovė turi teisę laisvai pasirinki kur gyventi. Vien tai, jog ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Hong Konge, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jai tenka didesnė dalis išlaidų, susijusių su vaiko kelionėmis atostogų metu. Todėl kilus ginčui kas turėtų apmokėti kelionės išlaidas iš Lietuvos į Hong Kongą, kai pirmąją atostogų dalį vaikas praleidžia Lietuvoje pas tėvą ir atvirkščiai, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, bei siekiant išvengti papildomų išlaidų, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, tikslinga nustatyti, kad bendravimas su sūnumi turėtų vykti faktinės šalių sūnaus gyvenamosios vietos, kuri yra Jungtinėje karalystėje, pagrindu, t. y. vienas iš tėvų pasiima sūnų ir grąžina jį į tą pačią mokyklą ar šalį, o po to antrasis iš tėvų daro tą patį savo sąskaita, nustatant, kad ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki bet kurio bendravimo pradžios atsakovas iš anksto praneša E. M. ar galės bendrauti su sūnumi ir pasiimti sūnų iš mokyklos bei jį grąžinti. Vadovaujantis išdėstytu, šioje dalyje skundžiama teismo nutartis keistina.

Kartu su atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir patvirtinti naują laikiną bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

1) 2015 metų Velykų atostogas 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. balandžio 22 d. šalių sūnus A. R. praleidžia su motina E. M.;

2) pirmąjį laisvą po Velykų atostogų einantį savaitgalį gegužės 1-4 d. šalių sūnus A. R. praleidžia Jungtinėje Karalystėje, kartu su šioje valstybėje gyvenančia ir nuolat su šalių sūnumi bendraujančia, (duomenys neskelbtini) mokyklai E. M. nurodyta ieškovės atstove, ieškovės sutuoktinio R. M. dukra S. M., kuri nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. šioje mokykloje vykdo visas minėtas E. M. atstovės pareigas, tuo pačiu ir kuriai K. R. Kauno m. Dainavos seniūnijos patvirtintu rašytiniu sutikimu pavedė po 2014 m. Kalėdų palydėti jo sūnų kelionėje į Londoną bei Hong Kongą.

3) antrąjį laisvą savaitgalį nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 25 d. šalių sūnus A. R. praleidžia su tėvu K. R. Jungtinėje Karalystėje;

4) trumpąsias atostogas 2015 m. birželio 6-11 d., tuo pačiu ir šalių sūnaus gimtadienį 2015 m. birželio 9 d. šalių sūnus praleidžia su K. R.;

5) trečiąjį laisvą 2015 m. birželio 26-28 d. savaitgalį šalių sūnus A. R. praleidžia su jo mamos E. M. mokyklai nurodyta atstove S. M. (nebent atsakovas pageidautų ir turėtų galimybę pats jį praleisti su sūnumi);

6) ilgąsias 2015 vasaros atostogas, t. y. 2015 liepos 8 - 2015 rugsėjo 3 d. (2015-2016 mokslo metų pradžia, analogiška 2014-2015 mokslo metų pradžiai), nuo 2015 liepos 9 d. iki rugpjūčio 10 d. šalių sūnus praleidžia su mama E. M.. Likusią atostogų dalį šalių sūnus nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 rugsėjo 4 d. šalių sūnus praleidžia su K. R., kuris grąžina jį į (duomenys neskelbtini) mokyklą Jungtinėje karalystėje iki 2015 m. rugsėjo 3 d.

7) visas bendravimo išlaidas, įskaitant vaiko kelionės išlaidas iš mokyklos ir į mokyklą, apmoka tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vyksta bendravimas pasiimant iš mokyklos. K. R. iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki bet kurio bendravimo pradžios praneša E. M., ar galės bendravimui su juo pasiimti sūnų iš mokyklos ir grąžinti jį į mokyklą.

Pažymėtina, kad 1-4 punktai šiai dienai yra praradę aktualumą, todėl dėl jų nepasisakytina. Bendravimo tvarkos 5-ajame punkte nurodytas reikalavimas, kuris nebuvo keliamas dėl laikinųjų pasaugos priemonių sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 318 straipsnis), o CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl 5 punkte nurodytos bendravimo tvarkos sąlygos. Įvertinus tai, kad skundžiama nutartimi teismas, patvirtindamas bendravimo tvarką, pirmuoju punktu išsamiai ir aiškiai nustatė šalių bendravimo su sūnumi jo atostogų metu tvarką, kurią apeliacinės instancijos teismas laiko teisinga, todėl 6-ajame ieškovės siūlomos tvirtinti bendravimo tvarkos punkte nurodyta sąlyga netvirtintina. Dėl 7-ajame punkte nurodytos sąlygos dalies, susijusios su kelionės išlaidomis pasiimant vaiką iš mokymosi įstaigos ir pristatant į ją, jau buvo pasisakyta anksčiau, tuo tarpu dėl minėto punkto dalies, susijusios su kitomis bendravimo (ne kelionės) išlaidomis apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tokia sąlyga nebuvo keliama laikinųjų pasaugos priemonių klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme ir dėl jos pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs. Pažymėtina, kad dėl kitų bendravimo išlaidų šalys gali susitarti asmeniškai, neteisminiu keliu, o kilus ginčui, pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo pakeitimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Dėl teikiamo išlaikymo materialiosios išraiškos (formos ir dydžio) tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) arba, tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu nutraukė bylos šalių santuoką ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu šalys susitarė, kad vaiko gyvenamą vietą nustačius su motina, K. R. nepilnamečio sūnaus A. R. išlaikymui mokės po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Taigi, šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo sprendimas gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo teismo kol pasibaigs teisminis procesas, laikinai padidinti išlaikymą sūnui, papildomai priteisiant 300 Eur, t. y. išlaikymą nuo 101,37 Eur padidinti iki 401,37 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, prašymą grindžiant iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais ir atsakovo turtinės padėtiems pagerėjimu.

Laikino išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, vaiko laikinas išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 3600 Eur suma, kuri įrodo ženklų vaiko poreikių padidėjimą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalių sūnus nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio mokosi Jungtinėje karalystėje, (duomenys neskelbtini) privačioje mokykloje, kurioje mokslas per mėnesį kainuoja 2500 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki šiol už mokslą yra sumokėta 21 741,11 Eur. Įvertinus tai, kad nuo 2009 m. balandžio 2 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš atsakovo nepilnamečiui sūnui, tuo metu lankiusiam darželį, 101,37 Eur išlaikymas, praėjo 6 metai, darytina išvada, jog vaiko poreikiai išaugo, todėl yra pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis, ieškovė yra sudariusi naują santuoką, kurioje augina dvi mažametes dukras. Ieškovė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose, gavo 794,49 Eur mėnesinę pašalpą. Iš byloje pateikto SEB banko sudaryto kredito grąžinimo įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad iki 2018 m. kovo 18 d. ieškovė moka ir mokės bankui po 203 Eur dydžio įmokas per mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei priklauso 6.7200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui. Tuo tarpu atsakovas taip pat yra sudaręs naują santuoką, kurioje yra gimusi dukra B. R., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena sutuoktinės tėvui nuosavybės teise priklausančio namo priestate, patys moka mokesčius už būsto paslaugas. Atsakovas dirba „VKP valdymas“, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur. Atsakovo teigimu, iš gaunamų pajamų jis išlaiko ne tik dukrą B. R., bet ir sutuoktinę, kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, išmokų negauna. Be to, nurodė, kad S. R. augina 13 metų dukrą iš pirmos santuokos. Kitų pajamų, atsakovo teigimu, jis negauna. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Bylos šalys patvirtino, kad šalių sūnui pradėjus mokytis Jungtinėje Karalystėje esančioje mokykloje, nuo 2014 m. spalio mėnesio atsakovas geranoriškai teikiamą vaikui išlaikymą padidino iki 150,60 Eur, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį bei galimybes, taip pripažindamas išaugusius vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Įvertinus šalių turtinę padėtį, kuri iš esmės nesiskiria, atsakovo siekį kuo daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo bei jau mokamą padidinto išlaikymo sumą – 150,60 Eur per mėnesį, kuri sudaro pusė minimalios mėnesinės algos (300 Eur), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai, kurią didinti nėra pagrindo.

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi turinio dalinio ribojimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia sąlyga į laikinąją bendravimo tvarką negali būti įtraukta dėl jos abstraktumo ir neįmanomumo užtikrinti jos priverstinio vykdymo, šia sąlyga būtų numatoma ne bendravimo tvarka, o jos turinys.

Kiti atskirojo skundo argumentais nesvarstytini, nes jie neturi įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytu, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, keistina skundžiamos nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos, susijusi su vaiko kelionių išlaidų apmokėjimu, kita nutarties dalis, nenustačius procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau įvertinus tai, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiamas priimant galutinį sprendimą (bylą išnagrinėjus iš esmės) (CPK 93 straipsnis), t. y. šioje proceso stadijoje nespendžiamas, atsakovo prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, susijusius su laikinos bendravimo tvarkos nustatymu, sujungiant ir išdėstant taip: „Bendravimas su sūnumi A. R. vyksta faktinės šalių sūnaus gyvenamosios vietos, kuri yra Jungtinėje karalystėje, pagrindu – vienas iš tėvų pasiima sūnų ir grąžina jį į tą pačią mokyklą ar šalį, o po to antrasis iš tėvų daro tą patį savo sąskaita. Ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki bet kurio bendravimo pradžios atsakovas iš anksto praneša E. M. ar galės bendrauti su sūnumi A. R. ir pasiimti sūnų iš mokyklos bei jį grąžinti“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.