- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1490-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- B. M.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo S. S. ieškinį atsakovei B. M. dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovės B. M. priešieškinį ieškovui S. S. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo V. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:
1.1. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-sandėlio, plane pažymėto 6I1p, statybą žemės sklype (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), adresu Duomenys neskelbtini, pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą bei pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios statybos padarinius valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S. vardu;
1.2. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, Duomenys neskelbtini, priestato, UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėto 2a1ž, rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios rekonstrukcijos padarinius VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S. vardu;
1.3. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, adresu Duomenys neskelbtini, rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą pagal UAB ,,Gargždų projektai“ parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto (pristatant sanitarinį mazgą) projektinį pasiūlymą Nr.01-TP-AK-3, atlikti šiuo tikslu projektavimo ir statybos darbus bei įregistruoti šią statybą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre ieškovo S. S. vardu;
1.4. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), adresu Duomenys neskelbtini, (toliau – žemės sklypas) tvarką:
1.4.1. Jeigu teismas tenkins 2016 m. spalio 14 d. patikslinto ieškinio 4 reikalavimą (dėl leidimo atlikti namo rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą) – pagal 2017 m. spalio 3 d. UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą (toliau – planas):
1.4.1.1. S. S. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B1 (plotas – 212 m²), B2 (plotas – 35 m²), B3 (plotas – 14 m²), B4 (plotas – 8 m²), – iš viso 269 m²;
1.4.1.2. B. M. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C1 (plotas – 188 m²), C2 (plotas – 379 m²), C3 (plotas – 7 m²), – iš viso 574 m²;
1.4.1.3. Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas A1 (plotas – 162 m²), A2 (plotas – 6 m²), A3 (plotas – 4 m²), E (plotas – 78 m²) paskiriant S. S. ir B. M. naudotis bendrai.
1.5. Jeigu teismas netenkins 2016 m. spalio 14 d. patikslinto ieškinio 4 reikalavimo (dėl leidimo atlikti namo rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą) pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą (toliau – planas):
1.5.1. S. S. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B1 (plotas – 225 m²), B2 (plotas – 35 m²), B3 (plotas – 14 m²), – iš viso 274 m²;
1.5.2. B. M. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C1 (plotas – 188 m²), C2 (plotas – 379 m²), C3 (plotas – 7 m²), – iš viso 574 m²;
1.5.3. Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas A1 (plotas – 157 m²), A2 (plotas – 6 m²), A3 (plotas – 4 m²), E (plotas – 78 m²), paskiriant S. S. ir B. M. naudotis bendrai.
1.6. Nustatyti, kad ieškovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys, o atsakovei B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, adresu Duomenys neskelbtini.
1.7. Nustatyti naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 1A1m, adresu Duomenys neskelbtini (toliau – gyvenamasis namas), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų duomenis (toliau – planas):
1.7.1. Ieškovui S. S. asmeniškai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 (plotas – 11,47 m²), 1-6 (plotas – 15,05 m²), 1-7 (plotas – 11,25 m²), 1-8 (plotas – 9,14 m²), R-3 (plotas – 1,65 m²) bei R-6 (plotas – 10,37 m²), iš viso – 58,93 m²;
1.7.2. Atsakovei B. M. asmeniškai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (plotas – 7,48 m²), 1-4 (plotas – 11,10 m²), 1-9 (plotas – 3,26 m²), 1-10 (plotas – 9,15 m²), 1-11 (plotas – 9,00 m²), 1-12 (plotas – 1,35 m²), 1-13 (plotas – 11,19 m²), 1-14 (plotas – 3,34 m²), R-4 (plotas – 3,51 m²) bei R-5 (plotas – 2,85 m²), iš viso – 62,23 m²;
1.7.3. Ieškovui S. S. ir atsakovei B. M. bendrai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (plotas – 3,84 m²), 1-2 (plotas – 4,10 m²), R-1 (plotas – 0,89 m²) ir R-2 (plotas – 1,86 m²);
1.7.4. Leisti ieškovui S. S. vieną kartą per mėnesį kiekvieno mėnesio 27 dieną patekti į atsakovės B. M. naudojamą gyvenamojo namo rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-4, kad ieškovas S. S. galėtų pasižiūrėti ir deklaruoti šioje patalpoje esančių apskaitos prietaisų rodmenis.
1.8. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, jog 1987 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.174 ieškovui buvo leista žemės sklype, Duomenys neskelbtini, statyti 18 m² ploto ūkinį pastatą pagal parengtą projektą, o 1992 m. birželio 10 d. šiai statybai Klaipėdos rajono architektas inspektorius išdavė statybos leidimą Nr. 34/91. Ieškovas atliko ūkinio pastato statybą šiame žemės sklype pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. Kadangi žemės sklypas, kuriame ieškovas savo lėšomis ir teisėtai atliko minėto ūkinio pastato statybą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei, buvo reikalingas atsakovės pritarimas šiai statybai ir sutikimas, kad šis statinys būtų įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ieškovo S. S. vardu. Ieškovo teigimu, šis statinys niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų.
3. Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas. 1992 m. birželio 10 d. Klaipėdos rajono architekto inspektoriaus statybos leidimu Nr. 33/91 ieškovui ir atsakovei buvo leista atlikti šio bendro pastato rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. Pagal nusistovėjusią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką, ieškovui asmeniškai priskirta naudotis patalpa 1-4. Ši patalpa sudarė pastato priestatą-verandą, kuri buvo pažymėta indeksu ,,2a1m“. Minėtu projektu ieškovas S. S. rekonstravo šį priestatą. Rekonstruotas priestatas pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje žymimas 2a1ž (jį sudaro patalpa 1-5 bei rūsio patalpa R-6). Pagal šį projektą statybos darbus vykdė ir pati V. S., kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė B. M. bei kitas buvęs viso turto bendraturtis P. S., todėl laikytina, kad V. S., sutikdama su projektu, sutiko ir su ta dalimi, kurioje numatomi ieškovo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai. Kadangi dėl konkretaus šio priestato rekonstrukcijos įgyvendinimo būdo V. S. jau buvo išreiškusi savo valią dar rengiant Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ projektą, atsakovė nebeturi teisės ginčyti ieškovo pagal šį projektą įgyvendintų statybos darbų.
Šalies argumentai
4. Ieškovas S. S. prie bendro gyvenamojo namo prašo be kito bendraturčio sutikimo leisti pastatyti priestatą, kuriame galėtų įsirengti sanitarinį mazgą, kurio šiuo metu neturi. Šis priestatas sudarytų 6 m² ir būtų statomas vakarinėje gyvenamojo namo dalyje, kertant angą išorinėje pastato sienoje. Anga būtų kertama patalpoje, kuri pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-8. Pats priestatas būtų statomas ieškovui S. S. asmeniškai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovės interesai dėl to nebūtų pažeisti. Nurodė, kad priklausomai nuo to, ar bus tenkintas šis ieškinio reikalavimas, priklausys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes keistųsi apėjimo apie gyvenamąjį pastatą vieta ir konfigūracija. Todėl ieškovas reiškė alternatyvų reikalavimą, susiedamas konkretaus žemės sklypo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką su tuo, kaip teismas išspręs minėtą reikalavimą dėl leidimo pristatyti namo priestatą.
5. Reikalavimas patikslinti nuosavybės teisės dalis pastate grindžiamas argumentais, jog dalys nebeatitinka faktinės situacijos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 66/100 dalys pastato-gyvenamojo namo, pažymėto 1A1m, o ieškovui nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys. Ieškovas teigė, jog plotų pasikeitimai susidarė dėl akivaizdžių skaičiavimo klaidų, kurios buvo padarytos 1985 m. gruodžio 12 d. kadastrinių matavimų byloje, taip pat dėl tikslesniais prietaisais atliktų patalpų matavimų ir pasikeitusių patalpų plotų skaičiavimo metodikų (palėpės patalpų). Pagal 2015 m. liepos 10 d. UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis šiuo metu pastato bendras plotas sudaro ne 118,7 m², kaip nurodoma Nekilnojamojo turto registre, o 131,85 m². Ieškovo teigimu, 13,78 m² ploto skirtumas susidarė dėl naujai atsiradusio ploto po ieškovo rekonstruotų priestatų. Tikroji ieškovo nuosavybės teisės dalis pastate sudaro 0,47 arba 47/100 (61,713 m²/131,85 m²), o atsakovės – 0,53 arba 53/100 (70,137 m²/131,85 m²).
6. Tarp ieškovo ir atsakovės yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarka, tačiau ji nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siūlė nustatyti ir įregistruoti naudojimosi šiuo pastatu tvarką pagal 2015 m. liepos 10 d. UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis. Nurodė, jog tokia prašoma nustatyti naudojimosi pastatu tvarka atitinka faktinę pastato naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
7. Atsakovė V. S. (teisių perėmėja – B. M.) ieškinį prašė atmesti. Nesutiko su ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas leisti įregistruoti pastato statybą nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad yra būtinas atsakovės sutikimas. Atsakovės teigimu, nepateikti įrodymai, kad ieškovo atliktos statybos atitinka projekto ir išduoto leidimo statybai ar rekonstrukcijai reikalavimus. Pažymėjo, jog ieškovas ne pagal projekto reikalavimus yra pasistatęs ūkinį pastatą, nes pagal projektinius reikalavimus ūkinio pastato plotas turėjo būti 12,79 kv. m., o yra pasistatęs 18 kv. m. ploto sandėlį, todėl ieškovo atliktos statybos neatitinka parengto projekto reikalavimų ir tokia statyba negali būti registruojama viešame nekilnojamojo turto registre. Kaip nepagrįstą vertino ir reikalavimą leisti įregistruoti gyvenamojo namo priestato statybą, kadangi taip pat nepateikti įrodymai, kad yra būtinas atsakovės sutikimas. Pažymėjo, jog ieškovas ne pagal projekto reikalavimus yra pasistatęs priestatą, yra nukrypimai nuo projekto - pagal projektinius reikalavimus gyvenamojo namo priestatas turėjo būti kitoje vietoje, nes šalia turėjo būti statomas atsakovės priestatas, todėl dabartiniu metu dalis ieškovo priestato užima atsakovei priklausančios priestato dalies vietą. Ieškovo atliktos statybos neatitinka parengto projekto reikalavimų ir tokia statyba negali būti registruojama viešame Nekilnojamojo turto registre. Taip pat nesutiko su reikalavimu leisti projektuoti ir statyti gyvenamojo namo priestatą. Nurodė, kad dabartinis ieškovo parengtas projektinis sprendimas pažeidžia jos teises, nes pastatytas priestatas visiškai užstoja patalpoje esantį langą, todėl ieškovas turėtų koreguoti savo projektą ir patraukti priestatą 1 metro atstumu arčiau gyvenamojo namo sienos. Atsakovės manymu, UAB ,,Georamas“ kadastriniai matavimai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registro įstaigoje ir tokie matavimai negali būti pagrindas gyvenamojo namo dalių dydžių perskaičiavimui ir naudojimosi tvarkos nustatymui, nes nustatyti naudojimosi tvarką galima tik tiems daiktams, kurie yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
8. Atsakovė B. M. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
8.1. Atidalyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Vitlinija“ parengtą patalpų atidalijimo projektą:
8.1.1. Ieškovei B. M. priteisti pirmame aukšte esančias patalpas: koridorių, pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 3,82 m²; virtuvę, pažymėtą indeksu 2, kurios plotas 7,45m²; kambarį, pažymėtą indeksu 3, kurio plotas 11,05 m²; koridorių, pažymėtą indeksu 8, kurio plotas 4,12 m²;
8.1.2. Ieškovei B. M. priteisti antrame aukšte esančias patalpas: koridorių, pažymėtą indeksu 9, kurio plotas 3,34 m²; kambarį, pažymėtą indeksu 10, kurio plotas 9,35 m²; virtuvę, plane pažymėtą indeksu 11, kurios plotas 9,00 m²; sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 12, kurio plotas 1,45 m²; kambarį, plane pažymėtą indeksu 13, kurio plotas 10,89 m²; sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 2,57 m²;
8.1.3. Ieškovei B. M. priteisti rūsyje esančias patalpas: koridorių, plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 1,01 m²; koridorių, plane pažymėtą indeksu 2, kurio plotas 1,96 m²; sandėlį, plane pažymėtą indeksu 3, kurio plotas 1,55 m²; sandėlį, plane pažymėtą indeksu 4, kurio plotas 2,05 m²; sandėlį, plane pažymėtą indeksu 5, kurio plotas 1,24 m²; sandėlį, plane pažymėtą indeksu 6, kurio plotas 2,84 m²;
8.1.4. Atsakovui S. S. priteisti pirmame aukšte esančias patalpas: verandą, plane pažymėtą indeksu 4, kurios plotas 3,12 m²; kambarį, plane pažymėtą indeksu 5, kurio plotas 15,00 m²; kambarį, plane pažymėtą indeksu 6, kurio plotas 11,21 m²; virtuvę, plane pažymėtą indeksu 7, kurios plotas 9,11 m².
8.2. Atidalyti ūkinius pastatus, esančius adresu Duomenys neskelbtini, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geosmart“ parengtą atidalijimo projektą:
8.2.1. Ieškovei B. M. priteisti ūkinius pastatus, pagal faktinę situaciją plane pažymėtus indeksais 2I1b, 4I2p, 7I2p, 5I1ž;
8.2.2. Atsakovui S. S. priteisti ūkinį pastatą, pagal faktinę situaciją plane pažymėtą indeksu 6I1p.
8.3. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantį Duomenys neskelbtini, tvarką pagal UAB „Geosmart“ parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą:
8.3.1. Ieškovei B. M. asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (411 m²), „C“ (190 m²), „C1“ (13 m²), iš viso 614 m²;
8.3.2. Atsakovui S. S. asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (238 m²) ir „A1“ (25 m²), iš viso 263 m²;
8.3.3. Ieškovei B. M. ir atsakovui S. S. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ – 132 m² (po 66 m²), „D1“ – 6 m² (po 3 m²) ir „E“ – 78 m² (ieškovei priskiriant naudojimuisi 52 m², atsakovui – 26 m²), iš viso – 216 m².
8.4. Įpareigoti atsakovą S. S. pertvarkyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, verandą (UAB „Vitlinija“ plane pažymėtą indeksu 4), pagal VPĮ „Projektas“ parengtą ir patvirtintą planą.
8.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad jos užsakymu UAB „Aidila“ parengė kadastrinių nekilnojamojo turto matavimų bylą, atitinkančią realią šios dienos situaciją, ir turto techninius duomenis. Atliktų kadastrinių matavimų pagrindu UAB „Vitlinija“ parengė gyvenamojo namo, Duomenys neskelbtini, atidalijimo projektą. Projektas rengtas atsižvelgiant į šalių turimas turto nuosavybės dalis. Atsakovei po atidalijimo iš viso priklausytų 73,69 m² gyvenamojo namo, tai atitinka 66/100 dalis, o ieškovui priklausytų 38,44 m² gyvenamojo namo, tai atitinka 34/100 dalis. Gyvenamajame name yra du įėjimai ir po atidalijimo tiek atsakovė, tiek ieškovas turėtų atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas. Atsakovė taip pat prašė atidalyti rūsio patalpas, jas priskiriant tik jai, kadangi su ieškovu nesutaria. Toks atidalijimas būtų racionaliausias, atitiktų abiejų šalių interesus, be to, būtų išlaikytos šiuo metu priklausančios nuosavybės dalys.
10. Pažymėjo, kad tarp šalių kyla ginčas dėl ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I1p, nes atsakovas jį įvardija kaip ūkinio pastato, pažymėto indeksu 6I1p, priestatu (tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nori naudotis ne tik ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 6I1p, bet taip pat ir pastatu, pažymėtu indeksu 2I1p). Manė, jog tiksliai ir aiškiai atidalijus ūkinius pastatus bus užkirstas kelias tolimesniems ginčams su ieškovu. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas, nukrypdamas nuo projekto reikalavimų, atliko ūkinio pastato, pažymėto indeksu 6I1p, rekonstrukciją ir klaidingai traktuoja, jog pastatas, pažymėtas indeksu 2I1p, yra pastato 6I1p rekonstrukcija. Po atliktos rekonstrukcijos ieškovas yra užėmęs dalį ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I1p. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas investavo savo lėšas, neprašo nugriauti pastatytos sienos ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 2I1p, tačiau prašo minėtus ūkinius pastatus atidalyti pagal faktinę situaciją.
11. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovas kaip bendraturčiai naudojosi 0,1052 ha žemės sklypu, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Ieškovei priklauso 708/1052 dalys, atsakovui – 344/1052 dalys žemės sklypo. Atlikus žemės sklype esančių pastatų kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog žemės sklypo plotas yra 0,1093 ha. Taigi proporcingai ieškovei priklauso 736/1093 dalys, o atsakovui 357/1093 dalys. Nesutiko su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi atsakovei siūloma asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, kurios sudaro 614 m², o ieškovui – 263 m²; bendram naudojimui priskirtos naudotis žemės sklypo dalys sudaro 216 m². Pagal atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovei tektų naudotis 736 m² žemės sklypo dalimi, atsakovui 357 m² žemės sklypo dalimi, tai atitinka turimas nuosavybės teisės dalis. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą būtų ne tik išlaikytos turimos nuosavybės dalys, bet ir užkirstas kelias tolimesniems ginčams kilti. Pažymėjo, jog atsakovės pateiktas planas, priešingai nei ieškovo, yra optimalus ir patogus naudotis, nes kiekvienai iš šalių yra sudaroma galimybė tiek patekti į gyvenamąjį namą per savo asmeninę žemę, tiek ir netrukdomai naudotis likusia sklypo dalimi. Nesutiko su ieškovo siūlymu palikti 1 metro pločio ribą aplink gyvenamąjį namą bendram naudojimui, kadangi tokio pločio ribos atlikti pastato remonto darbams neužtektų. Nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovės siūlomą variantą ieškovas netrukdomas galės statyti namo priestatą sanitariniam mazgui įrengti (vienas iš ieškovo reikalavimų), kadangi jis būtų statomas ant jam asmeniškai priskirtos naudotis žemės dalies ir jokių atsakovės sutikimų gauti nereikės. Be to, atsakovės siūloma tvarka yra artima šiuo metu įregistruotai Registrų centre.
12. Nurodė, jog ieškovas yra atlikęs gyvenamojo namo rekonstrukciją. Šiai rekonstrukcijai atlikti atsakovas buvo gavęs ieškovės mamos V. S. sutikimą. Rekonstrukciją ieškovas turėjo atlikti laikydamasi VPĮ „Projektas“ parengtame projekte numatytų reikalavimų, tačiau nuo jų nukrypo. Pastatė ilgesnę ir platesnę verandą (priestatą) nei buvo suprojektuota, t. y. vietoje projekte numatyto 2,60 m pločio šiuo metu yra 2,63 m pločio, vietoje 5,27 m ilgio – šiuo metu yra 5,50 m ilgio veranda. Be to, atsakovo pastatyta veranda viršijo priestato aukštingumą, numatytą projekte, t. y. vietoje projekte numatyto 2,90 m aukščio, pastatė 3,18 m aukščio verandą. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės, kadangi atsakovo verandos stogas yra virš ieškovės lango. Be to, tokiu būdu ieškovas užkirto galimybę pačiai atsakovei pasistatyti verandą pagal minėtą VPĮ „Projektas“ parengtą projektą (nes dalį verandai reikalingo ploto užima savavališkai (ne pagal projektą) pastatyta veranda). Atsakovės įsitikinimu, ieškovas privalo pertvarkyti verandą pagal minėtą projektą.
Šalies argumentai
13. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokio UAB ,,Vitlinija“ dokumento, kuris vadintųsi ,,patalpų atidalinimo projektas“, kaip įvardija atsakovė priešieškinio reikalavime. Netgi priešingai, UAB ,,Vitlinija“ pateikti dokumentai yra pavadinti ,,vidinių santykių nustatymo dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto (gyvenamieji vieno buto pastatai) konkrečiomis dalimis (patalpomis) ... tvarkos planas“. Pačiuose sprendiniuose taip pat kalbama ne apie atsidalijimą, o apie naudojimosi tvarką, skiriamas naudoti dalis ir naudotojus. Byloje nėra jokio dokumento, kuris būtų susijęs su gyvenamojo namo atidalijimu, ir yra tik pačios atsakovės užsakymu rengti dokumentai, skirti naudojimosi šiais statiniais tvarkos nustatymui. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia atidalyti nekilnojamąjį daiktą, kuriam numatyta privaloma teisinė registracija. Pažymėjo, jog atsakovės prašomas atidalyti pastatas / patalpos yra tokio ploto, kuris neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Atkreipė dėmesį, jog tarp šalių iki šiol nebuvo ginčo dėl ūkinių pastatų atidalijimo. Prašomi atidalyti ūkiniai pastatai, pažymėti 4I1b, 5I1ž, 7I2p, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jau yra registruoti atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise ir ieškovas nuosavybės teisės į juos neturi. Ieškovas teigė, jog atsakovės siūlomos naudotis žemės sklypo dalys nėra lygiavertės pagal savo vertingąsias savybes. Atsakovė sau iš prašomos skirti naudotis 735 m² ploto žemės sklypo dalies bendro naudojimo ploto prisiskiria tik 121 m² arba 16 proc. iš jai tenkančios sklypo dalies. Tuo tarpu ieškovui atsakovė siūlo priskirti net 95 m² bendro naudojimo teritorijos, tai sudaro net 27 proc. iš ieškovui tenkančios sklypo dalies. Tokia naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principą, pagal kurį skiriamos naudotis dalys turi būti ne tik proporcingos savo plotais, tačiau ir savo vertingosiomis savybėmis. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui siūlomo skirti naudotis žemės sklypo dalis, atsakovės plane pažymėta A (238), vakarų pusėje pagal sklypo ribą yra vos 3,51 m pločio, ties šuliniu ji susiaurinama dar labiau – iki 3,48 m. Tačiau pagal VĮ Registrų centre įregistruotą 1988 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo nutartimi nustatytą naudojimosi sklypu tvarką ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies plotas šioje vietoje yra 5,3 m. Ieškovas, naudodamasis sklypu pagal šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką, pagal naudojimosi ribą nuo šiltnamio iki šulinio yra įsirengęs pėsčiųjų takelį. Šiuo atveju atsakovė siūlo šio takelio pradžią palikti ieškovui priskirtoje sklypo dalyje A (238), o pabaigą – atsakovei priskirtoje sklypo dalyje B (411), tai yra visiškai nelogiška, toks takelis praranda savo funkcionalumą ir tampa nebereikalingas. Taip pat nesutiko su reikalavimu įpareigoti ieškovą pertvarkyti gyvenamojo namo verandą pagal VPĮ ,,Projektas“ parengtą ir patvirtintą planą ir šiam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu patikslinto ieškinio pagrindinius reikalavimus tenkino visiškai, alternatyvius reikalavimus atmetė; priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės B. M. 1 850,50 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovui S. S.. Priteisė iš atsakovės 400 Eur žyminio mokesčio ir 49,03 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
15. Dėl sutikimo atlikti pastato-sandėlio (6I1p) statybą pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo be kito bendraturčio sutikimo. Išanalizavęs Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą nustatė, jog pristatomas papildomas plotas sudaro 12,79 m², taip pat į pristatomą šio statinio plotą įeina 0,99 m² ploto tualeto patalpa; pagal projektą numatoma griauti abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuris projekte pažymėtas ,,2“; Nekilnojamojo turto registro išraše šis statinys pažymėtas indeksu 2I1b. Teismo vertinimu, kadangi šio statinio ¼ nuosavybės teisės dalis priklauso ieškovui, atitinkamai ¼ šio statinio ploto (4 m² nuo 16 m²) prijungiami prie šio naujai pristatyto ieškovo pastato-sandėlio. Todėl bendras šio statinio plotas pagal projektą gaunasi apie 17,78 m². Konstatavo, kad kadastriniais matavimais nustatytas 18 m² pastato-sandėlio plotas yra būtent toks, koks ir buvo numatytas projekte. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovo atlikti statybos darbai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių neigiamų padarinių savo teisėms neįrodė, todėl šį ieškovo reikalavimą vertino kaip pagrįstą.
16. Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato (plane pažymėto 1A1m) rekonstrukciją pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo be kito bendraturčio sutikimo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, jog pagal nusistovėjusią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką ieškovas asmeniškai naudojosi patalpa 1-4. Ši patalpa sudarė pastato priestatą-verandą, kuri buvo pažymėta indeksu ,,2a1m“. Nustatė, kad Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtu projektu, ieškovas rekonstravo šį priestatą. Rekonstruotas priestatas pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje žymimas 2a1ž (jį sudaro patalpa 1-5 (plotas – 11,47 m²) bei rūsio patalpa R-6 (plotas – 10,37 m²)). Kadangi pagal šį projektą statybos darbus buvo leista vykdyti ir pačiai V. S., kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė B. M., teismas laikė, kad V. S., sutikdama su projektu, sutiko ir su ta dalimi, kurioje numatomi ieškovo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai. Išanalizavęs Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą nustatė, kad pagal šį projektą nurodomas V. S. leisto statyti priestato ilgis yra 2,58 m. Palyginęs atsakovės priestatui likusį laisvą plotą pagal pačios V. S. teiktus kadastrinius matavimus nustatė, kad likęs laisvas neužstatytas plotas yra 2,65 m ilgio. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas šį priestatą rekonstravo savo lėšomis pagal patvirtintą projektą bei statybos leidimą, konstatavo, jog jis turi teisę šios rekonstrukcijos metu sukurtą priestatą įsiregistruoti savo vardu, todėl atsakovei atsisakant duoti sutikimą tai atlikti bendru sutarimu teismas nutarė leisti šį priestatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu.
17. Dėl įpareigojimo pertvarkyti gyvenamojo namo verandą. Iš atsakovės pateiktų 2017 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatė, kad šio priestato-verandos (pažymėta 2a1ž) rekonstrukcijos pradžia 1992 m., o pabaiga 1995 m. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl neteisėtos statybos prasidėjo dar galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos CK, kurio 84 straipsnyje buvo nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, konstatavo, kad ieškinio senaties terminas dėl verandos statybos pripažinimo neteisėta pasibaigė dar iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, taigi ir iki ieškinio pareiškimo. Taip pat pažymėjo, jog reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra išvestiniai reikalavimai, kurių tenkinimas negalimas nesant konstatuoto savavališkos statybos fakto. Todėl priešieškinio reikalavimą ieškovą įpareigoti pertvarkyti gyvenamojo namo verandą atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovė nurodė, kad veranda yra 3 cm platesnė, 23 cm ilgesnė ir 28 cm aukštesnė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tokių parametrų statinys toje vietoje pagal teisės aktus yra negalimas ir kad jo pertvarkymas nagrinėjamu atveju yra vienintelis galimas šio klausimo sprendimo būdas. Teismo vertinimu, dėl tokių nežymių netikslumų būtų nelogiška atlikti verandos pertvarkymo darbus, nes tai akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principui.
18. Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją pristatant sanitarinį mazgą pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą be kito bendraturčio sutikimo. Atsakydamas į atsakovės pastebėjimą, kad šio priestato statybai neprieštarautų, jeigu jis būtų pastumtas 1 metro atstumu, nes dabar šis priestatas užstoja langą patalpoje, teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų (insoliacijos skaičiavimų), kurias pagrįstų savo teiginius dėl šviesos sumažėjimo šioje patalpoje. Sutiko su ieškovo argumentais, jog patraukus planuojamą statyti sanitarinį mazgą atsakovės nurodytu 1 metro atstumu link pietinės pusės susidarytų pakankamai nedidelis 40 cm tarpas, kurio nepakaktų namo apėjimui iš pietinės pusės.
19. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovės siūlomos naudotis žemės sklypo dalys nėra lygiavertės pagal savo vertingąsias savybes ir pažymėjo, jog atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principą. Teismo vertinimu, bendraturčiams turint skirtingas nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą ir formuojant bendro naudojimo plotus ne pagal nuosavybės teisės dalių proporcijas, o paimant po ½ žemės ploto bendro naudojimo plotų formavimui iš turimos dalies, neproporcingai pažeidžiamos to bendraturčio nuosavybės teisės, kurio nuosavybės teisės dalis yra mažesnė, šiuo atveju pažeidžiamos ieškovo teisės. Pažymėjo, jog atsakovė ieškovui siūlo skirti naudotis žemės sklypo dalimi, kuri atsakovės plane pažymėta A (238). Ši dalis yra vakarų pusėje pagal sklypo ribą yra 3,51 m pločio, ties šuliniu ji susiaurinama iki 3,48 m. Tačiau pagal VĮ Registrų centre įregistruotą 1988 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo nutartimi nustatytą naudojimosi sklypu tvarką ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies plotis šioje vietoje yra 5,3 m. Šį atsakovės pasiūlymą, t. y. susiaurinti ir taip jau siaurą ir pailgą ieškovo naudojamą žemės sklypo dalį beveik trečdaliu, laikė neracionaliu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas šia žemės sklypo dalimi naudojosi nuo jos įgijimo, o 1988 metais šis naudojimasis buvo įtvirtintas ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. įregistruotas viešame registre. Atkreipė dėmesį ir tai, jog ieškovas, naudodamasis sklypu pagal šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką, pagal naudojimosi ribą nuo šiltnamio iki šulinio yra įsirengęs pėsčiųjų takelį. Šiuo atveju atsakovė siūlo šio takelio pradžią palikti ieškovui priskirtoje sklypo dalyje A (238), o pabaigą – atsakovei priskirtoje sklypo dalyje B (411), tokie sprendimai nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, teismo nuomone, būtų neracionalūs, nes toks takelis praranda savo funkcionalumą ir taptų nebereikalingas. Nurodė, kad teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl vertindamas ieškovo prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2017 m. spalio 3 d. UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą pažymėjo, jog šis ieškovo pateiktas planas proporcingai atitinka bendraturčių nuosavybės teisės dalis, paimant iš bendraturčių žemės plotus bendro naudojimo plotų formavimui. Be to, ieškovo siūlomoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje bendraturčiams sudaromos galimybės statinių eksploatacijos ir priežiūros tikslais prieiti prie pastatų. Šią aplinkybę laikė svaria, nes šalių santykiai yra konfliktiški.
20. Dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą dalių nustatymo. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus 2015 m. liepos 10 d. UAB ,,Georamas“ atliktus šio pastato kadastrinius matavimus matyti, kad pastato patalpų plotai skiriasi nuo tų pačių patalpų plotų, kurie buvo nurodyti 1985 m. gruodžio 12 d. kadastrinių matavimų byloje, ir kurie įregistruoti Turto registre. Nustatė, kad ieškovas asmeniškai naudojasi iki šiol šiomis gyvenamojo namo patalpos, kurios UAB ,,Georamas“ 2015 m. liepos 10 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-5 (plotas – 11,47 m²), 1-6 (plotas – 15,05 m²), 1-7 (plotas – 11,25 m²), 1-8 (plotas – 9,14 m²) ir rūsio patalpomis - R-3 (plotas – 1,65 m²) bei R-6 (plotas – 10,37 m²); iš viso ieškovo asmeniškai naudojama pastato dalis sudaro 58,93 m² pastato ploto. Atsakovė asmeniškai naudojasi iki šiol šiomis gyvenamojo namo patalpomis, 2015 m. liepos 10 d. UAB ,,Gearamas“ kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-3 (plotas – 7,48 m²), 1-4 (plotas - 11,10 m²), 1-9 (plotas – 3,26 m²), 1-10 (plotas – 9,15 m²), 1-11 (plotas – 9,00 m²), 1-12 (plotas – 1,35 m²), 1-13 (plotas – 11,19 m²), 1-14 (plotas – 3,34 m²) ir rūsio patalpomis - R-4 (plotas – 3,51 m²) bei R-5 (plotas – 2,85 m²); iš viso atsakovė asmeniškai naudojasi 62,23 m² pastato ploto. Nurodė, kad pagal V. S. pateiktus UAB ,,Aidila“ 2015 m. lapkričio 3 d. parengtus pastato kadastrinius matavimus matyti, kad bendras pastato plotas - 130,55 m², t. y. skiriasi nuo UAB ,,Georamas“ matavimuose nurodomo ploto tik 1,3 m². Visas ieškovo ir atsakovės atskirai naudojamas pastato plotas pagal UAB ,,Aidila“ matavimus – 119,97 m², o bendras pastato plotas – 130,55 m². Pagal UAB ,,Aidila“ matavimų duomenis šiuo metu pastato bendras plotas nuo įregistruoto ploto skiriasi (yra didesnis) 12,48 m². Pagal UAB ,,Aidila“ matavimus pastate sudarytų ieškovui 0,48 arba 48/100 (62,8456 m²/130,55 m²), vietoje 0,47 arba 47/100 pagal UAB ,,Georamas“ matavimus, o atsakovės – 0,52 arba 52/100 (67,7044 m²/130,55 m²), vietoje 0,53 arba 53/100 pagal UAB ,,Georamas“ matavimus. Teismo vertinimu, nors skirtumai tarp pateiktų matavimų yra nežymūs, tačiau pagal pačios atsakovės teiktus matavimus atlikus nuosavybės dalių perskaičiavimą jos dalis mažesnė nei pagal ieškovo atliktų kadastrinių matavimų duomenis, todėl akivaizdu, kad šio ieškovo reikalavimo tenkinimas nepažeidžia atsakovės interesų. Todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra pagrindas nustatyti, kad ieškovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys, o atsakovei B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys pastato-gyvenamojo namo.
21. Dėl gyvenamojo namo atidalijimo. Nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustas UAB ,,Vitlinija“ atstovas V. K. patvirtino, jog atsakovės B. M. užsakymu parengė ,,vidinių santykių nustatymo dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto (gyvenamieji vieno buto pastatai) konkrečiomis dalimis (patalpomis) ... tvarkos planą“, t. y. patvirtino, jog parengtas planas nėra skirtas statinio atidalijimo klausimams spręsti, o tai tik statinio savininkų naudojimosi tvarkos projektas, paruoštas pagal atsakovės B. M. pageidavimus. Todėl konstatavo, jog atsakovė nepagrindė savo patikslinto priešieškinio reikalavimo, jog teisiškai bei techniškai įmanoma gyvenamąjį namą atidalyti, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, todėl šią priešieškinio dalį atmetė. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės pateikti UAB ,,Vitlinija“ brėžiniai neatitinka ir 2017 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos neva šie brėžiniai parengti.
22. Dėl ūkinių pastatų atidalijimo. Nurodė, kad prašomi atidalyti ūkiniai pastatai, pažymėti 4I1b, 5I1ž, 7I2p, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jau yra registruoti atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise ir ieškovas nuosavybės teisės juose neturi. Teismo vertinimu, reikalavimas juos atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra ne tik kad nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, tačiau ir teisiškai negalimas, todėl atmestinas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė neginčija, kad pastatas, pažymėtas indeksu 6I1p, yra pastatytas išimtinai ieškovo, šioje byloje atsakovė savo teisių į šį statinį neįrodinėja, todėl ir šį reikalavimą atmetė. Nurodė, kad vienintelis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas (be kiemo statinių ir gyvenamojo namo) yra ūkinis pastatas, pažymėtas 2I1b. Dėl šio pastato atsidalijimo šalys jau yra sutarusios ir pasirašiusios 2014 m. liepos 17 d. susitarimą, pagal kurį atsakovė, atstovaudama tuometinę savininkę, sutiko, kad ieškovui priklausanti šio statinio ¼ dalis būtų panaudota greta esančio priestato statybai. Pažymėjo, kad kol nėra įteisinta ieškovo ūkinio pastato statyba, kuriai panaudota dalis 2I1p pastato, negali būti sprendžiamas klausimas dėl 2I1p pastato atidalijimo, nes gautųsi, jog ieškovas atiduoda atsakovei dalį greta esančio jam priklausančio statinio 6I1p. Todėl ir šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmetė.
23. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas neginčijo ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, su šiuo reikalavimu sutiko, todėl ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
24. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės B. M. pateiktą UAB „Geosmart“ 2018 m. gegužės 8 d. planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos; pakeisti skundžiamą sprendimo dalį dėl idealių gyvenamo namo nuosavybės dalių patikslinimo nustatant, kad B. M. priklauso 57/100, o atsakovui S. S. – 43/100 dalys pastato – gyvenamo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, plane pažymėto 1A1m), Duomenys neskelbtini.; iš dalies pakeisti skundžiamą sprendimo dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nustatant, kad B. M. papildomai vienai naudotis paskiriamas gyvenamojo namo koridorius 1-2/4,10 bei 3 rūsio patalpos R1/0,89; R-2/4,10; R-3/1,65. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Pagal teismo patvirtintą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką ieškovas įgyja teisę naudotis 392 kv. m (269 kv. m asmeniškai, 37 kv. m po gyvenamuoju namu ir 86 kv. m iš bendram naudojimui skirtos dalies), tai atitinka 35,86 proc. bendro žemės sklypo ploto, nors nuosavybės teise jam priklauso tik 32,7 proc., t. y. 35 kv. m. didesne žemės sklypo dalimi, nei turi nuosavybės. Pažymėtina, jog nėra jokių objektyvių priežasčių nukrypti nuo šalių turimų idealių žemės sklypo nuosavybės dalių.
24.2. Atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka turimas idealias žemės sklypo dalis bei yra racionalesnė, nes sumažina bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalį ( nuo 172 kv. m iki 138 kv. m) bei neskaido ieškovo naudojamų žemės sklypo dalių.
24.3. Teismas nepagrįstai padidino ieškovui nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Ieškovas 1988 m. lapkričio 30 d. paveldėjo 34/100 gyvenamo namo, turinčio 118,07 kv. m. plotą. Ieškovo turima gyvenamojo namo dalis gali būti padidinta tik atsižvelgiant į jo naujai pastatytą verandą, bet ne į naujais matavimais patikslintą jau seniai pastatytų ir naudojamų pastato patalpų plotą. Norint pakeisti gyvenamo namo bendraturčių turimas idealias nuosavybės dalis būtina nustatyti naujai sukurtų patalpų ir iki to buvusių pastato patalpų plotą.
24.4. Teismas, paskirdamas ieškovui naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas – 58,93 kv. m., atsakovei B – 62,23 kv. m., (bendrai naudojamas plotas – 10,69 kv. m.), nukrypo nuo šalių turimų idealių namo dalių. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti teismo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paskiriant atsakovei naudotis rūsio patalpomis R-1/0,89; R-2/1,86; R-3/1,65 bei koridoriumi 1-2/4,10. Tokiu atveju ieškovas naudotųsi 10,37 kv. m. rūsio patalpomis (R-6/10,37), į kurias jis turi atskirą įėjimą, o atsakovei būtų paskirta naudotis 10,76 kv. m. rūsio patalpų, į kurias ji taip pat turėtų atskirą įėjimą. Pagal šią siūlomą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, ieškovui būtų paskirta naudoti 46/100 namo patalpų, o atsakovei – 54/100 namo dalių. Be viso kito, tokia naudojimosi patalpomis tvarka labiau atitiktų turimas nuosavybės dalis.
Atsiliepimas
25. Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
25.1. Priešingai, nei teigia apeliantė, nėra imperatyvių taisyklių, nustatančių, kad bendro naudojimo plotas būtų dalijamas po lygiai bendraturčiams nepriklausomai nuo nuosavybės dalių dydžių žemės sklype.
25.2. Priešingai, nei teigia apeliantė, esminis kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi nustatant naudojimosi daiktu tvarką, yra tai, kad realiai bendraturčiui tenkančios naudotis dalys savo vertingomis savybėmis būtų lygiavertės, panašios.
25.3. Atsakovei priklauso 736/1093, o ieškovui – 357/1093 dalys žemės sklypo. Ieškovo siūlomoje ir teismo patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje atsakovei numatoma 736, o ieškovui – 357 m² žemės sklypo, nors pagal atsakovės siūlomą tvarką šios dalys buvo atitinkamai 735 ir 356. Taigi atsakovės siūloma tvarka neatitiko nuosavybės teisės dalių. Pagal ieškovo pasiūlytą tvarką asmeniniam naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys yra labai panašaus dydžio savo vertingomis savybėmis – abiem bendraturčiams turima nuosavybės dalis asmeniniam ir bendram naudojimui paskirstoma laikantis panašios proporcijos.
25.4. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis neracionaliai susiaurinama – ieškovui siūlomo skirti naudotis žemės sklypo dalis, atsakovės plane pažymėta A (238), vakarų pusėje pagal sklypo ribą yra vos 3,51 m pločio, ties šuliniu ji susiaurinama dar labiau – iki 3,48 m. Atsakovės siekis nukrypti nuo nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos tokiu mastu yra nepateisinamas ir negalimas.
Šalies argumentai
25.5. Apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl nuosavybės teisės dalių dydžių yra visiškai nauji, pati atsakovė tokiomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl dėl jų nebuvo pasisakoma šalių procesiniuose dokumentuose ir sprendime.
25.6. Argumentai, jog teismas nepagrįstai padidino ieškovo nuosavybės teise priklausančią namo dalį tuo pagrindu, kad jo faktiškai naudojamų patalpų plotas buvo patikslintas jį padidinant 2,89 m², nepagrįsti. Atsakovė nepagrįstai nepripažįsta, kad dėl statybos darbų pasikeitė ir kitų patalpų plotai, todėl šie pokyčiai taip pat turi įtakos nuosavybės dalių pasikeitimui. Nėra duomenų, kad šis padidėjimas būtų atliktas atsakovės naudojamų patalpų sąskaita, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks padidėjimas įvyko jos ar kitų bendraturčių sąskaita, taip pat nepateikta ir argumentų, kad toks patalpų ploto padidėjimas būtų neteisėtas. Todėl yra visos sąlygos šį daikto (patalpų ploto) padidėjimą registruoti būtent ieškovo vardu ir atitinkamai priskirti šį plotą prie ieškovo turimos nuosavybės teise dalies.
25.7. Apeliantė klaidingai teigia, kad teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią buvo nukrypta esmingai nuo šalių turimų idealių namo dalių. Atsakovės skaičiavimai yra nepagrįsti. Atsakovė nepagrįstai siekia bendro naudojimo plotą padalyti šalims lygiomis dalimis. Bylos duomenimis, nukrypimas nuo nuosavybės teisės dalių yra labai nežymus ir nulemtas objektyvaus kriterijaus – tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kokiomis patalpomis šalys naudojasi asmeniškai, taip pat nebuvo ginčo dėl to, kurios patalpos yra naudojamos bendrai.
25.8. Apeliantės reikalavimas nustatyti naudojimosi namu tvarką negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovė siekė namo atidalijimo, o ne naudojimosi tvarkos nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad tokia naudojimosi tvarka, kokią siūlo atsakovė, yra nepriimtina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
28. Kadangi apeliaciniu skundu kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymu, gyvenamo namo nuosavybės dalių pakeitimu bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymu, kolegija pasisakys atskirai dėl kiekvienos minėtos teismo sprendimo dalies.
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
29. Teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka pagal ieškovo pateiktą 2017 m. spalio 3 d. UAB „Georamas“ parengtą žemės sklypo planą: ieškovui priskirta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta B1 (plotas – 212 m²), B2 (plotas – 35 m²), B3 (plotas – 14 m²), B4 (plotas – 8 m²) – iš viso 269 m²; atsakovei priskirta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C1 (plotas – 188 m²), C2 (plotas – 379 m²), C3 (plotas – 7 m²) – iš viso 574 m²; žemės sklypo dalis, plane pažymėta A1 (plotas – 162 m²), A2 (plotas – 6 m²), A3 (plotas – 4 m²), E (plotas – 78 m²) priskirta naudotis bendrai.
30. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog apskaičiuojant bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis, kurios yra užstatytos statiniais, laikomasi taisyklės, kad žemės sklypas, esantis po abiem bendraturčiams priklausančiais pastatais, skaičiuojamas proporcingai turimai pastato nuosavybės daliai, o apskaičiuojant bendraturčiui tenkančią žemės sklypo dalį, skirtą naudotis bendrai, bendraturčiui tenkanti dalis apskaičiuojama pagal bendraturčių skaičių, t. y. po lygiai, nepriklausomai nuo jų turimų nuosavybės į bendrą žemės sklypą dalių. Šį argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi šiam teiginiui pagrįsti apeliantė nenurodė jokių konkrečių teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriuose būtų vadovaujamasi apeliantės nurodyta taisykle. Taip pat nenurodytos ir teisės aktų normos, kurių pagrindu būtų galima sutikti su apeliantės argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėtą argumentą vertina kaip deklaratyvų, dėl to atmeta.
31. Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
32. Išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi šalių argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovės siūlomos naudotis žemės sklypo dalys nėra lygiavertės pagal savo vertingąsias savybes. Kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas, atsakovė sau iš prašomos skirti naudotis 735 m² ploto žemės sklypo dalies bendro naudojimo ploto prisiskiria tik 121 m², arba 16 proc. iš jai tenkančios sklypo dalies. Tuo tarpu ieškovui atsakovė siūlo priskirti 95 m² bendro naudojimo teritorijos, tai sudaro 27 proc. iš ieškovui tenkančios sklypo dalies. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokia atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principą, kadangi bendraturčiams turint skirtingas nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą ir formuojant bendro naudojimo plotus ne pagal nuosavybės teisės dalių proporcijas, o paimant po ½ žemės ploto bendro naudojimo plotų formavimui iš turimos dalies, neproporcingai pažeidžiamos to bendraturčio nuosavybės teisės, kurio nuosavybės teisės dalis yra mažesnė, šiuo atveju pažeidžiamos ieškovo teisės.
33. Kaip nustatyta iš skundžiamu sprendimu patvirtintoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, atsakovei tenkančioje dalyje asmeniniam naudojimui numatyta 77,99 proc., o ieškovui – 75,35 proc. dalys nuo kiekvieno iš bendraturčių turimų nuosavybės dalių dydžio. Pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką asmeniniam naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys yra labai panašaus dydžio savo vertingomis savybėmis – abiem bendraturčiams turima nuosavybės dalis asmeniniam ir bendram naudojimui paskirstoma laikantis panašios proporcijos.
34. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka labiau atitinka 1988 metais bendraturčių patvirtintą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką (išlaikomi žemės sklypo vidinių kraštinių parametrai). Ši teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimą, jog tokiais atvejais būtina siekti faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, reikalaujama atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
35. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisėta ir pagrįsta, pagrindų keisti ar naikinti šią sprendimo dalį nenustatyta.
Dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą dalių nustatymo
36. Skundžiama sprendimo dalimi teismas nustatė turimas gyvenamojo namo dalis ir padidino ieškovo gyvenamo namo nuosavybės dalį nuo 34/100 iki 47/100, o atsakovės dalį atitinkamai sumažino nuo 66/100 iki 53/100. Apeliantė su šia sprendimo dalimi sutinka tik iš dalies ir nurodo, kad dalys turėjo būti patikslintos ir nustatytos taip: ieškovui – 43/100, o atsakovei – 57/100. Akcentuoja, jog teismas nepagrįstai padidino ieškovo S. S. nuosavybės teise priklausančią namo dalį tuo pagrindu, kad jo faktiškai naudojamų patalpų plotas buvo patikslintas jį padidinant 2,89 m². Apeliantės teigimu, ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo padidinti ieškovo turėtą nuosavybės dalį, nes šios patalpos jau egzistavo nustatant buvusių namo bendraturčių, kurių teises ir pareigas perėmė bylos šalys, namo nuosavybės dalis. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
37. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.
38. Visų pirma pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, jog ieškovo turima gyvenamojo namo dalis negalėjo būti padidinta atsižvelgiant į naujais matavimais patikslintą jau seniai pastatytų ir naudojamų pastato patalpų plotą, tačiau pati apeliantė į bylą pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. parengtus kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, jog gyvenamojo namo patalpų dydžiai neatitinka 1989 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų duomenų. Pavyzdžiui, pagal 1989 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų duomenis ieškovui priklausanti patalpa 3-2 buvo 8,38 m² ploto, o 2017 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis jos plotas padidėjo iki 11,21 m² (pažymėta 1-6), t. y. padidėjo 2,83 m²; pagal 1989 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų duomenis ieškovui priklausanti patalpa 3-3 buvo 14,94 m² ploto, nors 2017 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis jos plotas padidėjo iki 15,00 m² (pažymėta 1-5), t. y. padidėjo 0,06 m². Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šios minėtos ieškovo patalpos padidėjo 2,89 m². Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad padidėjimas būtų atliktas atsakovės naudojamų patalpų sąskaita, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks padidėjimas įvyko jos ar kitų bendraturčių sąskaita, taip pat nepateikta ir argumentų, kad toks patalpų ploto padidėjimas būtų neteisėtas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visos sąlygos šį patalpų ploto padidėjimą priskirti prie ieškovo turimos nuosavybės teisės dalies.
39. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovas, apeliantės pozicija, kuriais kadastriniais matavimais turi būti vadovaujamasi šioje byloje, yra nenuosekli. Nurodydama argumentus dėl nesutikimo su skundžiama sprendimo dalimi dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą dalių nustatymo apeliantė vadovaujasi 1989 m. sausio 19 d. kadastriniais matavimais, tačiau nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi gyvenamuoju namo tvarkos nustatymo, apeliantė šiais matavimais jau nesiremia.
40. Nurodytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog gyvenamojo namo plotų pokyčiai yra atsiradę dėl tikslesnių matavimo prietaisų, pasikeitusių patalpų plotų skaičiavimo metodikų ir dėl rekonstruotų ieškovo priestatų.
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo
41. Pirmosios instancijos teismas ieškovui paskyrė asmeniškai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas – 58,93 m², atsakovei – 62,23 m², o bendrai naudotis numatė patalpas, kurių bendras plotas – 10,69 m². Apeliantės teigimu, teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią iš esmės nukrypo nuo šalių turimų idealių namo dalių, nes S. S. skirta naudotis patalpomis, sudarančiomis 49/100 namo, o B. M. – 51/100 namo dalių, todėl siūlo nustatyti kitą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
42. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė vienu iš priešieškinio reikalavimų prašė atidalyti gyvenamąjį namą Duomenys neskelbtini iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Vitlinija“ parengtą patalpų atidalijimo projektą. Reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką neprašė. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas neginčijo ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, su šiuo reikalavimu sutiko.
43. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvendinimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta (CPK 338 straipsnis). Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.
44. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, neįrodinėjo tokio reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje, dėl to apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini.
45. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės skaičiavimai nėra tikslūs. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovės siekis bendro naudojimo patalpų plotą šalims dalyti lygiomis dalimis nėra pagrįstas. Kolegijos vertinimu, gyvenamojo namo bendro naudojimosi patalpos (analogiška situacija su žemės sklypu) šalims turi būti dalijamos ne lygiomis dalimis, o proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai.
46. Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino šalių nuosavybės teisės dalis name: ieškovui – 47/100, atsakovei – 53/100. Naudojamas gyvenamojo namo plotas yra 131,85 m². Pagal patikslintas nuosavybės teisės dalis ieškovui turėtų tekti 61,9695 m², o atsakovei – 69,8805 m². Pagal šią proporciją padalijus 10,69 m² bendro naudojimo plotą ieškovui tenka 5,0243 m², o atsakovei – 5,6657 m² ploto bendro naudojimo patalpose. Pridėjus šias dalis prie asmeninio naudojimo ploto ieškovui atitenka bendram ir asmeniniam naudojimui 63,9543 m², o tai atitinka 48,51 dalis namo. Atsakovei asmeniniam ir bendram naudojimui tenkanti namo dalis yra 51,49. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovas, nukrypimas nuo nuosavybės teisės dalių yra labai nežymus ir nulemtas objektyvaus kriterijaus – tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kokiomis patalpomis šalys naudojasi asmeniškai, taip pat nebuvo ginčo dėl to, kurios patalpos yra naudojamos bendrai.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
49. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
50. Ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.