Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Bieliauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, gynejui adv. Bogdan Charanovskij, nukentejusiajai Z. K. , jos atstovui adv. Romualdui Mikliušui, nukentejusiajai L. R. , nukentejusiajam A. K. , jo atstovei pagal istatyma T. K. , vertejai Oksanai Jakšto, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje M. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970 05 19, Vilniaus rajone, LR piliete, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ji, 2010 m. vasario 1 d., laikotarpyje nuo 16.15 val. iki 17.33 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuveje, konflikto su A. K. metu, pastarajam panaudojus prieš ja smurta, t. y. sudavus smugius i veida, spyrus i kojas, patempiant už plauku, staiga, labai susijaudinus del tokiu A. K. veiksmu, peiliu sudave pastarajam du smugius, viena smugi i kairi peti, padarydama nukentejusiajam durtine – pjautine žaizda kairio peties nugariniame paviršiuje su minkštuju audiniu sužalojimu ir antra smugi i krutines lastos kaire puse, padarydama durtine – pjautine žaizda krutines lastos kaireje su širdapleves ir širdies kairio skilvelio sužalojimu, del ko ivykus vidiniam nukraujavimui A. K. nuo patirtu sužalojimu ivykio vietoje mire, t. y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 130 str.

Motyvuojamoji dalis

2010-03-29 LP KTC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateiktos grindu plyteles Nr. l esantys avalynes pedsaku fragmentai Nr. 1-3 paimti ivykio vietos apžiuros metu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galejo buti palikti tirti pateiktos avalynes, paimtos iš itariamosios M. S. , dešines kojos bato pado puspadžio dalimi, arba kitos avalynes dešines kojos bato padu, kurio puspadžio dalies rašto elementu forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidestymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynes dešines kojos bato pado puspadžio dalies. Ant tirti pateiktos grindu plyteles Nr. 2 esantys avalynes pedsaku fragmentai, paimti ivykio vietos apžiuros metu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galejo buti palikti tirti pateikta avalyne, paimta iš itariamosios M. S. , arba kitos avalynes batu padais, kuriu rašto elementu forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidestymas, yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynes (t. 1, b.l. 66-72).

Po apžiuros - peilis ir po DNR - serologinio tyrimo itariamosios M. S. striuke, kojinaites, rankine, seiliu lyginamasis pavyzdys, ranku pirštu nagai bei nuoplovos priduoti saugoti i Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 96-97).

Daiktu apžiuros protokolu apžiureti itariamosios M. S. rankine, bridžai, megztinis, striuke, puskojines, apatines kelnaites, raktas. Nustatyta, kad rankines viduje ant pamušalo, ant striukes, kojinaiciu matosi rausvos (galimai kraujo) demes (t. 1, b.l., 76-82).

Liudytojas E. S. parode, kad kaltinamaja M. S. mate sulaikymo metu. Vasario men. 1 d. dirbo su G. J. , apie 17³⁰ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra peiliu sužalotas žmogus. Atvyke nurodytu adresu, bute rado medikus, kurie konstatavo to žmogaus mirti. Bute ir koridoriuje buvo pedsakai. Jie emesi priemoniu apsaugoti ivykio vieta, radijo ryšiu per savo budetoja iškviete operatyvinius darbuotojus, rinko duomenis, kas tai galejo padaryti, t.y. nužudyti ta žmogu. Veliau atvyko tyrejas M. S. . Kažkas iš kaimynu parode, kad mate iš laiptines išbegancia moteri, kuri rankoje laike palta, kad tai galejo buti to piliecio sugyventine M. S. . Sužinojo jos adresa Laisves prospekte, namo ir buto dabar tiksliai pasakyti negali, su tyreju nuvažiavo tuo adresu, užejo i buta. Tyrejas ja apklause, kaltinamoji M. S. pasake, kad kažka baisaus padare, dar paklause ar jis gyvas, ar negyvas. Ji buvo sulaikyta. Jie paklause, kur yra tas peilis, t.y. nusikaltimo irankis. Kaltinamoji M. S. parode, kad peili išmete i sniega Erfurto gatveje prie parduotuves „Iki“, netoli kiosko. M. S. paaiškino, kad sugyventinis lygtai ja smauge, ji lygtai gynesi. Kaltinamoji M. S. atrode pasimetusi, iš burnos sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas A. K. parode, kad dirba Vilniaus miesto VšI GMP stotyje, gydytoju. Iškvietima 2010-02-01 17²³ val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsimena. Buvo gautas iškvietimas, kad vyrui perpjautas kaklas, su brigada nuvažiavo nurodytu adresu. Duru niekas neatidare, užejo ir pamate vyra gulinti ant grindu, apžiurejo ir nustate biologine mirti, kad tai smurtine mirtis. Apvertus lavona, pamate durtine žaizda širdies srityje. Daugiau sužalojimu nesimate. Dispecere jiems praneše, kad skambino tas žmogus, kuris nužude. Kad vyriškis sužalotas peiliu i kakla, taip buvo parašyta ant iškvietimo, taciau iš tikruju sužalojimas buvo širdies srityje. Kraujo buvo daug, lavonas gulejo su chalatu. Buvo nustatyta, kad vyras mire, buvo iškviesta policija. Buto durys buvo atrakintos, raktai buvo duryse iš vidaus.

Liudytojas G. J. parode, kad yra Vilniaus apskrities VPK patruliu rinktines vyriausias patrulis. 2010-02-01 gavo iškvietima i (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatsimena laiko, kažkur pavakaryje, kad bute yra peiliu sužalotas vyras. Atvykus i vieta, rado atvykusia mediku brigada. Medikai paaiškino, kad atvyke rado buto duris atidarytas, o virtuveje ant grindu gulinti vyra, kuris jau buvo mires, nudurtas peiliu i krutine. Laiptineje buvo kraujo pedsaku nuo avalynes. Koridoriuje taip pat buvo kraujo pedsaku, jie daug nevaikšciojo, medikai taip pat, lauke operatyvines grupes, pradejo saugoti ivykio vieta. Bendravo su kaimynais. Viena kaimyne pasake, kad griždama pastebejo laiptais begancia moteri, rankoje nešancia striuke ar palta, kuri buvo panaši i nužudytojo sugyventine. Dabar tiksliai neprisimena, gal kažkas iš kaimynu paskambino kaltinamosios dukrai, dukra su drauge atvyko. Dukra pasake, kur gyvena, kad motina grižo labai susijaudinusi. Jis su tyreju ir dukra nuvyko nurodytu adresu, rado labai susijaudinusia kaltinamaja M. S. , nebuvo logiško mastymo, rišlios kalbos. Matesi, kad kaltinamoji M. S. labai pergyveno, bute policijos pareigunai stengesi buti prie langu, kad ji neiššoktu. Ji geranoriškai parode ta vieta, kur išmete peili. Paskui ji buvo pristatyta i Vilniaus miesto 7 policijos komisariata.

Nukentejusioji Z. K. parode, kad nužudytas A. K. yra jos sunus. Su kaltinamaja M. S. iš pradžiu santykiai buvo normalus, bendravo, viskas buvo gerai, taciau kaltinamoji M. S. tiesiog provokuodavo jos sunu, kad jis nevykes, kad nemoka uždirbti daug pinigu. Del to tarp ju kildavo konfliktai. Tie konfliktai budavo žodiniai. Muštyniu tarp ju nemate. Jos sunus ir kaltinamoji turi bendra dukra V. K. . Kad kaltinamoji M. S. kreipesi del ikiteisminio tyrimo pradejimo del to, kad ji buvo sumušta ir kitu ivykiu, sunus jai neminejo. Pati kaltinamoji M. S. jai del to nesiskunde. Sunu gali charakterizuoti kaip karšta ir greita, nenusedinti vietoje. Civilinio ieškinio nereiškia, nes taip nuskriaustu anuke. Kad kaltinamoji M. S. butu buvusi kada nors sužalota, ji niekada nepastebejo.

Nukentejusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodymai teisme pagarsinti vad. LR BPK 276 str. 4 d., parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su mama T. K. . Jo tevai išsituoke. Po tevu skyrybu nuolat bendravo su tevu A. K. . Tetis mamai duodavo pinigu jo išlaikymui. Per visus jo gimtadienius tetis taip pat duodavo pinigu. Apie tai, kad tetis nužudytas pasake mama. Tetis buvo jam kaip draugas, del jo nužudymo labai išgyvena (I t., b.l. 127-128).

Nukentejusiojo A. K. istatymine atstove T. K. parode, kad su vyru A. K. išsiskyre prieš 11-a metu, turi bendra sunu. Buves vyras padedavo išlaikyti sunu. Del konkrecios menesines sumos nebuvo susitare, duodavo kiek galedavo, maždaug 200 Lt i menesi. Jos sunus su tevu bendravo. Buves vyras nei jos, nei vaiko niekada nemuše. Ikiteisminiame tyrime buvo pareiškusi civilini ieškini 2600 Lt turtines žalos ir 100000 Lt neturtines žalos. Teisme nuo civilinio ieškinio atsisako, aptare tai su sunum.

Nukentejusioji L. R. parode, kad yra nužudytojo sesuo, pažinojo jo sugyventine, t. y. kaltinamaja. Labai mažai žino apie ju santykius, nes retai matydavosi. Viena karta mate, kai jie pykosi. Nieko blogo pasakyti apie broli negali. Paskutiniu metu brolis buvo nervingas, pergyveno del kaltinamosios M. S. , del dukros, nes negalejo su ja matytis. M. S. nesiskunde jai, kad brolis prieš ja vartojo smurta.

Liudytoja R. D. parode, kad pažista kaltinamaja M. S. , dirba pas ja kirpykloje. Pažinojo ir A. K. . Kaip jie gyveno, nieko negali pasakyti, tik viena karta, kai buvo kartu vienos bendradarbes gimtadienyje, važiuojant namo, A. K. be jokios priežasties pradejo mušti kaltinamaja M. S. . Tai buvo 2009-07-21. Ta vakara, gimtadienio proga visi vartojo alkoholi, A. K. taip pat. Ji (R. D. ) sedejo automobilio priekyje šalia vairuotojo, kaltinamoji M. S. su A. K. sedejo automobilio gale. Besikalbant, be jokios priežasties A. K. sudave M. S. per veida. Kai vairuotojas sustabde automobili, jie išlipo iš automobilio, A. K. pradejo spardyti kojomis jai i pilva, ji (liudytoja) A. K. atstume.

Liudytoja R. M. parode, kad pažista kaltinamaja M. S. iš matymo, kaip kaimyne. A. K. taip pat pažinojo iš matymo, su juo nebendravo. Ji gyvena bute, esanciame virš A. K. buto, 5-ame aukšte. Šiame bute girdedavosi triukšmas, girdedavosi balsai, kažkokie dundesiai, kad kažkas griuna, virsta, dužta. Triukšma suprasdavo, kaip šeimyninius konfliktus. Kaimyno charakterizuoti negali, su juo tik pasisveikindavo susitike laiptineje. Kaltinamoji M. S. i ja niekada nesikreipe, jokios pagalbos nepraše. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o butent, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, penktame aukšte. Po jos butu gyvena šeima, vyras su žmona ir maža mergaite, kuriu duomenu nežino, nes neteko bendrauti. Ši šeima dažnai konfliktuodavo. Dažniausiai girdedavo vyriškio balsa, del to mano, kad agresija budavo iš pastarojo puses. 2010-02-01 apie 17.35 val. ji ejo namo, iejusi i laiptine, pirmame aukšte, sutiko greitu žingsniu besileidžiancia kaimyne iš 27 buto. Pastaroji vilkejo tamsiu megztiniu, o rankose nešesi šviesios spalvos palta (I t., b.l. 145-147).

Liudytoja N. G. S. C. parode, kad yra kaltinamosios M. S. artima drauge. Pažinojo A. K. , nes kartu mokesi. Žino, kad kaltinamoji M. S. labai mylejo A. K. . Kaltinamoji M. S. nelabai pasakojo apie santykius, nesiskunde. Apie smurta pirma pasake jos, t. y. M. S. , mama. Sužinojo, kad eilini karta A. K. Marina sumuše ir ji išejo iš namu. A. K. pažinojo nuo jaunystes laiku, jis buvo adekvatus, mandagus, išsilavines žmogus, todel liudytojai sunku patiketi, kad namuose jis galejo naudoti prievarta, taciau ji (liudytoja) buvo vieno ivykio liudininke. Jie su šeimomis buvo nuvažiave pas kaltinamaja M. S. i soda, ten buvo išgerinejama. Konfliktas kilo be jokios priežasties, A. K. tiesiog puole kaltinamaja M. S. , sudave jai.

Liudytoja K. V. parode, kad pažista kaltinamaja M. S. ir pažinojo A. K. . A. K. – tai jos sesers sunus. Kaip sunenas gyveno, kokie buvo jo ir M. S. santykiai, nežino. A. K. ir M. S. buvo viena karta pas ja sveciuose, ta karta jokiu konfliktu nebuvo.

Liudytoja Z. C. parode, kad kaltinamaja M. S. pažista iš matymo. A. K. buvo jos pusbrolis. Kaip gyveno jos pusbrolis ir jo sugyventine, nežino. Tik viena karta, maždaug prieš penkis metus, kai buvo jos jubiliejus, teko matyti konflikta ivykusi tarp pusbrolio ir M. S. . Visi sedejo už stalo, bendravo, staiga pusbrolis stvere kaltinamaja M. S. už krutines, ištrauke nuo stalo ir pradejo ja mušti. Ta diena pusbrolis vartojo alkoholi.

Liudytoja I. O. parode, kad yra A. K. teta, krikšto mama. Kaltinamosios M. S. nepažista, mate ja tik viena karta. Jubiliejaus metu ivykusio konflikto nemate, tik girdejo, kad A. K. kažka garsiau sureke.

Liudytoja N. Ž. parode, kad yra M. S. mama. M. S. turi dvi dukras. Ji gyvena su dukra ir dviem anukemis. Su A. K. dukra kartu gyveno apie 9 metus, jis mušdavo ja, dukra ateidavo su melynemis, paskutiniu metu taip budavo dažnai. Jos nuomone, šiu konfliktu priežastis buvo alkoholis, paskutiniu metu A. K. pradejo gerti, anksciau jis taip negerdavo. Ne karta del šeimyniniu konfliktu buvo iškviesta policija, bet paskui dukra pareiškima atsiimdavo, ji labai mylejo A. K. . Ivykio diena M. S. grižo apie 19⁰⁰ val. Buvo šoke, drebejo, verke, sake, kad žuvo vyras. Ji atidare brendžio buteli, padrikai kalbejo, kad tai ne ji padare, sake, kad tik Andrej nemirtu, daugiau nieko neaiškino. Ji išgere visa puoduka brendžio, paskui atvažiavo policija.

Liudytoja V. S. parode, kad A. K. mušdavo mama. Mama, t. y. kaltinamoji M. S. , tai išeidavo, tai vel griždavo pas A. K. . Po vieno konflikto mama buvo atsidurusi ligonineje. Dažniausiai konfliktai prasidedavo tada, kai patevis budavo išgeres. Prieš ja patevis smurto niekada nenaudojo. Ivykio diena buvo namuose, o vakare norejo išeiti i lauka, bet jai paskambino klasiokas ir pasake, kad kažkas nužude patevi. Ji paskambino draugei, iškviete taksi ir norejo važiuoti i Lazdynus. Išejo i koridoriu ir ten pamate mama, ji visa drebejo. Kai ji (V. S. ) nuvyko i Lazdynus, ten buves pareigunas liepe važiuoti su juo namo. Kai atvažiavo namo, mama buvo laiptineje, sedejo kampe prie šiukšliadežiu, drebejo.

Teismo ekspertas psichiatras R. A. paaiškino, kad prieš duodamas išvada, buvo susipažines su kaltinamosios M. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Jis dave ir pasiraše išvada, kad M. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo busenos, ši išvada nesikeicia. Skirti ekspertize byloje netikslinga. Išvadoje yra išdestyta, kad buvo remiamasi pateikta bylos medžiaga ir medicininiais dokumentais. Medicinineje dokumentacijoje nebuvo jokiu duomenu, kad kaltinamoji M. S. sirgtu kažkokiu letiniu psichikos sutrikimu.

Teismas, ivertines byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad kaltinamosios M. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 130 str., t. y. kaip nužudymas labai susijaudinus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentejusiajam gyvybe atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji elgesys. Ši busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Neteisetas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininka nukreiptas priešingas teisei nukentejusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kesinimusi i asmens gyvybe, sveikata, smugiu sudavimu ir pan. Nužudymas pripažistamas padarytas staiga labai susijaudinus, kai jis ivyko tuoj pat po nukentejusiojo neteiseto poelgio ar kaip greitas atsakas i tai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino del netiketo, nelaukto nukentejusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesniu nevienkartiniu panašaus pobudžio nukentejusiojo poelgiu. Jei esant staigaus didelio susijaudinimo busenai peržengiamos butinosios ginties ribos, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 str.

Nors kaip buvo nurodoma kaltinamajame akte, M. S. žodinio konflikto su A. K. metu sudave jam du smugius peiliu ir tokiu budu A. K. nužude, visgi iš byloje teisminio nagrinejimo metu nustatytu aplinkybiu matyti, kad prieš suduodant smugius peiliu, A. K. naudojo prieš M. S. smurta. O butent, kaip nustatyta iš kaltinamosios parodymu bei byloje atlikto medicininio tyrimo išvados, A. K. sudave jai per veida, sparde i kojas. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), darytos 2010 02 01, t. y. ivykio diena, matyti, kad M. S. buvo apžiureta 2010 02 01 20.45 val. Kaip nurodoma išvados tiriamojoje dalyje, M. S. nurode, kad A. K. 2010 02 01 ivykusio konflikto metu sudave jai 5 smugius delnu i veida ir viena karta spyre i kaire koja. Objektyviai pas M. S. buvo nustatyta dešinio skruosto srityje 2,5/5 cm dydžio kraujosruva, tiriamoji taip pat nurode skausminguma kairiame skruoste. Dešinio kelio priekiniame paviršiuje nustatyta 10/7 cm poodine rausvai violetine skausmingu paviršium poodine kraujosruva. Kairio kelio priekinio – vidinio paviršiaus riboje analogiška 5/3 cm poodine kraujosruva. Išvadoje nurodoma, kad šie sužalojimai padaryti keliu valandu laikotarpyje iki apžiuros. Sprendžiant iš sužalojimu lokalizacijos, tiketina, kad kraujosruva dešinio skruosto srityje galejo buti padaryta suduodant smugi, pvz. ranka, poodines kraujosruvos keliu srityje galejo gautis tiek suduodant smugius, pvz. spiriant, tiek atsitrenkiant i kietus bukus paviršius. Kaltinamoji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurode, kad konflikto metu A. K. pagriebe ja už plauku, del to, praejus šoko busenai, ji pajaute skausminguma galvos plaukuotoje dalyje. Kad toks sužalojimas buvo padarytas, byloje nustatyta ne tik iš kaltinamosios parodymu, bet objektyviai patvirtinta ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l.97-99).

Tokiu budu, byloje surinktu duomenu pakanka konstatuoti, kad netrukus iki ivykstant nužudymui, M. S. atžvilgiu nukentejusysis atliko priešingus teisei veiksmus, kas pasireiške kesinimusi i jos sveikata, t. y. kaltinamajai buvo suduoti smugiai. Nužudymas, t. y. duriai peiliu ivyko tuoj pat po šiu suduotu smugiu, kaip greitas atsakas i tai, o M. S. buvo staiga ir labai susijaudinus. Šia busena teismas konstatuoja atsižvelgdamas i kaltinamosios elgesio analize. Kaip nustatyta iš liudytoju parodymu, M. S. iš karto po ivykio buvo labai susijaudinusi, šoko busenoje. Šia aplinkybe patvirtino iš karto po ivykio su kaltinamaja bendrave policijos pareigunai. Kaip parode pareigunas M. S. , kaltinamoji buvo šoko busenoje. Pareigunas G. J. nurode, jog bendraujant su kaltinamaja nebuvo matyti logiško mastymo požymiu, kalba buvo nerišli. Policijos pareigunai baiminosi, kad kaltinamoji gali kesintis atimti sau gyvybe. Šoko busena ivardijo po ivykio su kaltinamaja bendravusios jos mama ir dukra. Apie didelio staigaus susijaudinimo busena galima spresti ir iš pacios kaltinamosios parodymu. Jau paciame pirmame savo paaiškinime esanciame byloje, kaltinamoji nurode apie patirta šoko busena. Apklausta itariamaja ikiteisminio tyrimo metu parode, jog, kai ji griebe už peilio rankenos ir ateme ji iš Andrej, Andrej sugriebe ja už rubu, laike ja abiem rankom, o ji dešineje rankoje laike peili, nukreipta i Andreju. Po to ji neprisimena, kas buvo, mate tik tai, kaip Andrej griuna ant žemes. Jau pirmos apklausos metu kaltinamoji nurode, kad labai bijojusi del savo gyvybes ir sveikatos, kai Andrej laike jai prie kaklo pridejes peili. Taip pat nurode, kad tos dienos ivykius atsimena dalinai. Iš teisme duotu kaltinamosios parodymu taip pat konstatuotina, kad nukentejusysis vartojo prieš ja smurta, del ko ji buvo didelio, staigaus susijaudinimo busenoje, kuomet dure nukentejusiajam peiliu. Kaip parode teisme M. S. , virtuveje, prasidejus konfliktui, A. K. sudave jai per veida. Virtuveje buvo peilis, jis paeme peili ir pridejo jai prie gerkles. Ji Andrej pastume, tuomet jis pradejo spardyti jai i kojas, ji bande ji atstumti. Ateme iš jo peili, A. K. prispaude ja prie sienos. Ji nesiruoše suduoti jam jokiu smugiu. Kai buvo prispausta prie sienos, Andrej paeme ja už plauku ir patrauke i save, daugiau ji nieko negali pasakyti.

Konstatuodamas didelio susijaudinimo busena teismas taip pat pažymi, kad staigus didelis susijaudinimas – tai busena, kai emocinis stresas stabdo intelektualine veikla, smarkiai susilpneja asmens gebejimas suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Butent tokioje, t. y. ne patologinio, o fiziologinio afekto busenoje buvo kaltinamoji. Nors, kaip nurode ekspertas psichiatras, fiziologinio afekto busena iliminuoja alkoholinis apsvaigimas, ištyrus bylos irodymus teisme, darytina išvada, kad prieš ivyki kaltinamoji vartojo nedaug alkoholio, taigi ivykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Kaip matyti iš bylos aplinkybiu, alkoholini apsvaigima, nustatyta kaltinamajai po ivykio, salygojo tai, jog grižusi namo, jau po ivykio, ji išgere nemaža kieki brendžio. Butent 19 val. 58 min., kaip matyti iš alkotesterio pažymos (t. 2, b.l. 160), o ne iškart po ivykio, M. S. buvo nustatytas 2,73 promiliu girtumas. Atsižvelgiant i tai, iš kaltinimo šalintina kaltinamosios atsakomybe sunkinanti aplinkybe, kad ji nusikaltima padare budama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Konstatuotina, kad nusikaltimas padarytas tycia, kuri kilo staiga, kaip reakcija i neteisetus nukentejusiojo veiksmus ir buvo neatideliotinai realizuota. Sumanymo nužudyti A. K. anksciau, kaltinamoji neturejo. Kad buve sugyventiniai gyveno pakankamai audringa ju asmenini gyvenima, t. y. tai pykdavosi, tai taikydavosi, parode byloje apklausti liudytojai. Todel pilnai tiketina, jog ir 2010 02 01 tarp A. K. , kuris ivykio metu buvo neblaivus, ir kaltinamosios M. S. ivyko konfliktas, perauges i situacija, kai nukentejusysis panaudojo M. S. atžvilgiu neteisetus veiksmus, t. y. smurta, o del to budama didelio susijaudinimo busenoje, M. S. ivykde nužudyma. Butent del to, kaip jau mineta, M. S. veika atimant gyvybe A. K. , kvalifikuojama kaip nužudymas labai susijaudinus, t. y. pagal LR BK 130 str.

Skiriant bausme, teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininkes asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios atsakomybe lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera.

Padarytas tycinis apysunkis nusikaltimas, kurio pasekoje atimta žmogaus gyvybe, t. y. kilo sunkios ir nepataisomos pasekmes. Kaltinamoji neturejo išankstinio sumanymo kaltinamaji nužudyti, nužudymas padarytas labai susijaudinus. Iš kaltinamosios elgesio matyti, kad ji del padaryto labai išgyvena, teismo posedžio metu ji atsipraše nukentejusiojo motinos. Kaltinamoji anksciau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, augina dvi dukras, viena iš ju – V. K. yra nepilnamete, gim. 2002 08 26. Charakteristikoje iš Vilniaus gimnazijos, kur mokesi vyresnioji dukra, nurodoma, kad M. S. daug demesio skiria dukros auklejimui, rupinasi dukros ateitimi. Charakteristikoje iš darbovietes nurodoma, kad M. S. nuo 2002 01 07 dirba direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra kruopšti ir pareiginga vadove. Kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, taciau jos vykdymas, atsižvelgiant i visas aukšciau paminetas aplinkybes, atidedamas. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Civilinio ieškinio byloje nera.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

M. S. pripažinti kalta padarius nusikalstama veika, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 130 str. ir nuteisti ja 3 (trejiems) metams laisves atemimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmes vykdyma atideti dvejiems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

I bausmes laika, vadovaujantis BK 66 str., iskaityti sulaikymo laika nuo 2010 02 01 iki 2010 02 03.

Kardomasias priemones – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje ir rašytini pasižadejima neišvykti iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeistas.

Daiktus, turincius reikšmes bylai: peili, cigareciu nuorukas, nuopjovas, lyginamuosius seiliu pvz., ranku pirštu nagus, nuoplovas – sunaikinti; nukentejusiojo A. K. chalata, grindu plyteles, indus (stikliukas, stikline, puodelis) nesant nukentejusiuju prašymu gražinti, - sunaikinti; nuteistosios daiktus (batai, rubai, rankine) gražinti nuteistajai M. S. . Šie daiktai saugomi Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus patalpose (t. 1, b.l.74, 91, 97).

Nuosprendis per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.