Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ ir jos atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė, neįvykdydama pilnai savo piniginės prievolės, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalį bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Kadangi tarp šalių sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, jos vykdymą, atsiskaitymo tvarką ir terminus bei teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo priteisti palūkanas, kurias skaičiuoja nuo nesumokėtos sumos - 25 000 Eur. Mokėjimas pradelstas 223 d. Palūkanos skaičiuojamos tokiu būdu:

nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (105 dienos) vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 2,50 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 10,5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, t.y. 754 Eur (25 000 Eur / 100 proc. x 10,5 proc. / 365 d. x 105 d.);

nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. (118 dienos) vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 4,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 12,5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, t.y. 969,96 Eur (25 000 Eur / 100 proc. x 12proc. / 365 d. x 118 d.);

viso prašoma priteisti 1 724,91 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų.

Ieškovė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalį prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytunių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2022/05/30-KR-01. Pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti atsakovei sutartos rūšies ir sutartą kiekį 2022 metų derliaus žemės ūkio produkcijos, o atsakovė įsipareigojo šią produkciją priimti ir už ją atsiskaityti Sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. 2023 m. vasario 15 d. tarp šalių sudarytas Sutarties Priedas Nr. 1, kuriuo šalys susitarė, kad A. G. parduos 193 t miežių. Ieškovei pristačius produkciją, 2023 m. vasario 15 d. išrašyta PVM Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 27 672 Eur sumai, mokėjimo terminas 2023 m. kovo 17 d. 2023 m. gegužės 16 d. atsakovė padarė pavedimą ieškovei 2 672 Eur sumai. Šiuo metu likusi neapmokėta suma pagal Sąskaitą - 25 000 Eur.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Remiantis CK 6.205 straipsnio nuostata, reglamentuojančia sutarties nevykdymą ir netinkamą vykdymą, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Atsakovė, nesumokėdama ieškovei 25 000 Eur įsiskolinimo už parduotas grūdines kultūras, pažeidė sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), todėl atsakovė laikoma pažeidusi savo sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis) ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 25 000 Eur skola, pažymint, kad atsakovė 2024 m. sausio 23 d. raštu pripažino skolą ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio produkcijos pardavėjas, pagal šio įstatymo 11 straipsnį turintis teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pristatė atsakovei 193 t miežių (žemės ūkio produkciją), jos prašymas dėl 40 Eur priteisimo išlaidoms kompensuoti, pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 724,91 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų. Palūkanas skaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Nagrinėjamu atveju palūkanos skaičiuojamos tokiu būdu:

nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (105 dienos) vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 2,50 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 10,5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, t.y. 754,95 Eur (25 000 Eur / 100 proc. x 10,5 proc. / 365 d. x 105 d.);

nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. (118 dienos) vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 4,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 12,5 proc. dydžio kompensacines metines palūkanas, t.y. 969,96 Eur (25 000 Eur / 100 proc. x 12 proc. / 365 d. x 118 d.).

Šalys 2022 m. rugsėjo 29 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2022/05/30-KR-01 4.4. punktu susitarė, jog pirkėjas, neįvykdęs apmokėjimo per 30 dienų̨ po produkcijos perdavimo, moka pardavėjui pavėluoto mokėjimo palūkanas, apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už̌ žemės ūkio produkciją įstatymo nustatytą tvarką. CK 6.261 straipsnis nurodo, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymint, kad atsakovė prieštaravimų dėl paskaičiuotų palūkanų dydžio nepareiškė, prašymas dėl 1 724,91 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

Ieškovė vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už̌ žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatomis prašo priteisti iš atsakovės 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė su tokiu ieškovės prašymu nesutiko, prašė palūkanų dydį mažinti iki 4 proc., nesutikimą motyvuodama sunkia savo finansine padėtimi ir tuo, kad neginčija skolos fakto.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 straipsnyje nurodoma, jog palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus teisės aktuose ar žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą terminą atsiskaityti už gautą žemės ūkio produkciją, kai šios produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą susimokėti (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma palūkanų norma (Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę. Minėtą aplinkybę pripažino ir pati atsakovė. Teismas atsižvelgia į tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovė turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų kreditoriams (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dalį įsipareigojimų ieškovei atsakovė įvykdžiusi. Pareiga mokėti procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Dėl nurodyto spręstina, kad nebus pažeista šalių tarpusavio interesų pusiausvyra, ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų tenkinus iš dalies ir nustatant, kad praleidusi terminą piniginei prievolei įvykdyti atsakovė ieškovei privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Byloje ieškovė patyrė 1 402 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 602 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 141 Eur sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 461 Eur primokėta žyminio mokesčio dalis teikiant ieškinį; 800 Eur išlaidos advokato teisinėmis paslaugoms apmokėti, kurias sudaro: 600 Eur už procesinių dokumentų rengimą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrobosas“, įmonės kodas 303764928, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) skolą, 1724,91 Eur palūkanų (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 91 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovės atstovui (CPK 118 str.)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.