- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1948-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21030-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- N. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gegužės 5 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), degalinėje „Stateta“, jis, veikdamas atvirai, t. y. matant nukentėjusiajai N. B., atidaręs automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios N. B. rankinę, 20 Eur vertės, kurioje buvo piniginė, 20 Eur vertės, su 700 Eur grynųjų pinigų, užrašų knygelė, 3 Eur vertės, kosmetinė, 6 Eur vertės, su kosmetikos priemonėmis, bendros 20 Eur vertės, moteriški kvepalai, 100 Eur vertės, telefono įkroviklis, 10 Eur vertės, bei kiti materialios vertės neturintys asmeniniai daiktai ir dokumentai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas aplinkinių asmenų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą – nukentėjusiajai N. B. priklausantį, bendros 879 Eur vertės – turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 18.30 val. jis atvažiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į „Senukus“, esančius (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo darbui detalių ir kažkaip sugalvojo pavogti pinigus. Jis iki kaltinime nurodytos degalinės nuėjo pėsčiomis, negali paaiškinti, kodėl ėjo ten, neturėjo dar minties eidamas kažką vogti. Jam einant, privažiavo automobilis „Hyundai“, pilkos spalvos, tamsus, jam kilo minti pavogti pinigų. Kai jis priėjo prie automobilio ir pamatė jame rankinę, tuo metu automobilio savininkė buvo prie automobilio, pylėsi kurą. Jis atidarė automobilio priekines keleivio duris ir pradėjo rankinėje ieškoti piniginės, bet jos nerado, tada automobilio savininkė jį pamatė, jis išsigando, paėmė rankinę ir nubėgo, automobilio savininkė jį vijosi. Rankinė buvo ant keleivio priekinės sėdynės, neatsimena rankinės spalvos, norėjo rasti pinigų, todėl ieškojo piniginės. Rankinę numetė kažkur bėgdamas, bet tiksliai neatsimena. Jis buvo apsivilkęs striukę, užsidėjęs peruką ir akinius, kad jo neatpažintų, bet tai buvo gal kaip atsitiktinumas, nes jis dažnai peruką užsidėdavo, kadangi yra praplikęs. Jį sulaikė kažkokie žmonės, kurie suprato, kad jį reikia sulaikyti, nes jis bėgo, šeimininkė bėgo iš paskos, ji kažką šaukė. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi. Taip pat nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka. Gyvena su žmona ir dukra, kuri save išlaiko, gyvena nuosavame būste. Jo darbo užmokestis – 600 Eur/mėnesį, žmona nedirba, ji negauna pajamų, dukra dirba, gauna pajamas, prisideda prie namų ūkio išlaikymo. Per mėnesį galėtų skirti 200 Eur žalos atlyginimui. Daugiau jokių pajamų negauna ir kita veikla neužsiima, kito nekilnojamojo turto neturi, automobilis jam priklauso, turi kreditą už butą, už jį išskaičiuoja po 230 Eur per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 5 d. apklausta nukentėjusioji N. B. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „Stateta“ savo juodos spalvos automobiliu HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsipilti dujų. Sustojo ties 9 kolonėle. Išlipo iš savo automobilio, įstatė pistoletą į tam skirtą vietą automobilio kairėje pusėje prie benzino bako. Kol pildėsi dujų bakas, pati pajudėjo link automobilio dešinės pusės priekinių durelių. Išėjusi prie automobilio iš dešinės pusės, pamatė priekines dureles, kurios buvo pridarytos. Nuo jos automobilio už trijų metrų pradėjo bėgti vyras link „Vynotekos“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). A. V. buvo apsirengęs tamsiai su šviesiais plaukais, rankoje nešėsi jos rankinę. Rankinėje buvo pareiškime nurodyti daiktai. Pati iš karto pradėjo šaukti, kad vyras sustotų, tačiau į jos reikalavimus sustoti šis nekreipė dėmesio. Pati pradėjo bėgti jam iš paskos. Visą laiką tarp jų buvo apie 3 metrų atstumas. Bėgant pamatė, kad šalia parduotuvės „Vynoteka“ stovi trys ar keturi vyrai. Pradėjo šaukti, kad jai šie padėtų. Vyrai iš karto bėgančiam vyrui, kuris buvo su jos rankine, užkirto kelią ir neleido niekur pabėgti. Šį asmenį paguldė ant žemės ir sulaikė, atėmė iš jo jos rankinę. Tuo metu vyrui nuo galvos nukrito perukas. Ji iš karto pasiėmė savo rankinę, patikrino ar visi daiktai vietoje. Viskas buvo tvarkoje ir nieko netrūko. Tada paprašė nepažįstamų vyrų, kad jie laikytų vyrą, kuris pasikėsino pavogti jos rankinę. Kažkas iš asmenų, buvusių šalia, iškvietė policijos pareigūnus. Pati tuo metu nuskubėjo į savo automobilį atjungti dujas bei nuėjo į degalinę sumokėti už kurą. Sumokėjusi už kurą, privažiavo prie vietos, kur buvo sulaikytas vyras. Tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie apžiūrėjo sulaikytąjį, o ji laukė savo automobilyje ir rašė pareiškimą. Po to atvyko dar vienas pareigūnas. Tada ji pastatė savo automobilį į tą pačią vietą degalinėje, kaip jis stovėjo tuo metu, kai iš jo buvo pavogta jos rankinė. Dėl įvykio patyrė moralinę žalą (b. l. 24-25).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B., atsakydama į teisėjos klausimus dėl civilinio ieškinio nurodė, kad ji patyrė šoką, vartojo raminamuosius vaistus, visą naktį nemiegojo. Šiuo metu ji nejaučia įvykio pasekmių. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nors pareigūnai jai siūlė, ji atsisakė. Pasitarus su tėvais nusprendė nurodyti 2 000 Eur už jai padarytą moralinę žalą.
2018 m. gegužės 5 d. nukentėjusiosios N. B. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 19.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), degalinėje ji pylėsi dujas; kol pylėsi dujos, ji nusprendė apeiti iš kitos pusės automobilio ir paimti piniginę iš rankinuko. Pamatė, kaip kažkoks vyras bėga nuo jos automobilio su jos rankinuku. Pradėjo bėgti iš paskos ir rėkti: „Padėkite kas nors“, prie parduotuvės „Vynoteka“ stovėjo vyrai, kurie ir sustabdė bei atidavė jai iš jo nukentėjusiosios rankinuką. Kažkas iš vyrų iškvietė policiją. Vyras, kuris pavogė rankinuką, buvo su peruku, kai jis pargriuvo, perukas nukrito nuo galvos (b. l. 1).
2018 m. gegužės 5 d. nukentėjusiosios N. B. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 5 d., 18.50 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras atsidarė neužrakinto jos naudojamo automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles ir nuo priekinės sėdynės pasikėsino pavogti jai priklausančią rankinę, 20 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: 1) piniginę, 20 Eur vertės, su 700 Eur grynųjų pinigų, taip pat jos vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, nuolaidų korteles; 2) užrašų knygelę, 3 Eur vertės; 3) kosmetinę, 6 Eur vertės, su kosmetikos priemonėmis, bendros 20 Eur vertės; 4) moteriškus kvepalus, 100 Eur vertės; 5) telefono įkroviklį, 10 Eur vertės; 6) raktus, automobilio registracijos liudijimą. Vyras su aplinkinių pagalba buvo sulaikytas su nukentėjusiosios nurodytais daiktais prie pastato Vilniuje, Ukmergės g. 246A. visus nurodytus daiktas ji atgavo iš karto. Nieko rankinėje netrūko. Dėl įvykio patyrė moralinę žalą (b. l. 2).
2018 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios degalinėje „Stateta“, (duomenys neskelbtini), apžiūra, pridėta fotolentelė (b. l. 9-18).
2018 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios rankinės ir joje esančių daiktų apžiūra, pridėta fotolentelė (b. l. 29-41).
2018 m. gegužės 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo J. K. automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, pridėta fotolentelė (b. l. 53-83).
2018 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota kaltinamojo J. K. daiktų (peruko, akinių nuo saulės, dujų balionėlio) apžiūra, pridėta fotolentelė (b. l. 46-50).
Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos G. Č. 2018 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 43-45).
UAB „Stateta“ degalinės apsaugos kamerų vaizdo įrašuose, užfiksuota: 1-as vaizdo įrašas (trukmė 38 sekundės) – filmavimo kamera įrengta degalinės „Stateta“ kairiame šone. Vaizdo įraše matyti kaip J. K., užsidėjęs rusvos (rudos) spalvos vidutinio ilgumo plaukų peruką bei akinius nuo saulės, vaikšto degalinės „Stateta“ teritorijoje. Galimai kalba telefonu. Apeina 5 kolonėlę ir prie jos sustoja, kažką stebi. Stebi prie 9 kolonėles stovintį automobilį (nei automobilio modelio, nei automobilio valstybinio numerio vaizdo įraše neįmanoma įžiūrėti). Pro šalį pravažiavus mėlynos spalvos automobiliui, o J. K. praleidus, jis pasuka link 9 kolonėlės stovinčio automobilio. Prieina prie automobilio bei atidaro dešinės pusės priekines dureles, nukentėjusiosios N. B. dėl saulės šviesos nesimato (pagal nukentėjusiosios žodžius, ji tuo metu pylė degalus į automobilio baką). J. K., atsidaręs dureles, pasilenkęs kažką daro, ką daro nesimato, tačiau jis užtrunka apie 8 sekundes, vėliau nukentėjusioji pamačiusi, kad J. K. kažką daro jos automobilio priekinėje sėdynėje, pradeda eiti link jo, pastarasis pamatęs nukentėjusiąją, uždaro automobilio dureles ir rankose turėdamas nukentėjusiosios rankinę, pradeda bėgti, nukentėjusioji N. B. vejasi J. K., kuris nubėga link prekybos centro „Vynoteka“. 2-as vaizdo įrašas (trukmė 41 sekundė) – filmavimo kamera įrengta ant vieno iš stulpų degalinėje „Stateta“. Vaizdo įraše matyti, kaip J. K., užsidėjęs rusvos (rudos) spalvos vidutinio ilgumo plaukų peruką bei akinius nuo saulės, vaikšto degalinės „Stateta“ teritorijoje. Galimai kalba telefonu. Apeina 5 kolonėlę ir prie jos sustoja, kažką stebi. Pro šalį pravažiavus mėlynos spalvos automobiliui, o J. K. praleidus, jis pasuka link 9 kolonėlės stovinčio automobilio. Prieina prie automobilio bei atidaro dešinės pusės priekines dureles, nukentėjusiosios N. B. nesimato (pagal nukentėjusiosios žodžius ji tuo metu pylė degalus į automobilio baką). J. K., atsidaręs dureles, pasilenkęs kažką daro, ką daro nesimato, vėliau nukentėjusioji pamačiusi, kad J. K. kažką daro jos automobilio priekinėje sėdynėje, pradeda eiti link jo, pastarasis pamatęs nukentėjusiąją, uždaro automobilio dureles ir rankose turėdamas nukentėjusiosios rankinę, pradeda bėgti, nukentėjusioji N. B. vejasi J. K., kuris nubėga link prekybos centro „Vynoteka“; pridėtos foto nuotraukos (b. l. 92-105).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones (BK 22 str. 2 d.). Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu (BK 22 str. 3 d.).
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013). Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326/2010). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. K. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą – nukentėjusiajai N. B. priklausantį, 879 Eur vertės, turtą. Kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš kaltinamojo paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, bei nukentėjusiosios parodymų, duotų tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo, pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, tarnybinio pranešimo bei kitų apžiūrų protokolų matyti, kad kaltinamajam J. K., pamačius nukentėjusiosios automobilį degalinėje, kilo mintis pagrobti pinigų. Tuo metu, kai nukentėjusioji pylėsi dujas, kaltinamasis priėjo prie jos automobilio ir pamatęs ant priekinės keleivio sėdynės padėtą nukentėjusiosios rankinę, atidarė tuo metu neužrakintas automobilio dureles bei pradėjo rankinėje ieškoti piniginės, jos kurį laiką nerado, tačiau suprato, kad jį pastebėjo nukentėjusioji, kuri tuo metu nusprendė, kol pilsis dujos, pasiimti piniginę iš automobilyje paliktos rankinės ir paėjo link dešinio automobilio šono, dėl šių nukentėjusiosios veiksmų (jos pastebėjimo) kaltinamasis išsigando ir, matant bei stebint nukentėjusiajai N. B., pagriebęs jos rankinę, bėgo iš įvykio vietos, tačiau pasprukti jam nepavyko, kadangi, nukentėjusiajai šaukiant pagalbos, kaltinamasis buvo sustabdytas ir sulaikytas prie šalia buvusios parduotuvės „Vynoteka“ pašalinių asmenų, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismui abejonių dėl nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių nekilo.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamasis J. K. suvokė, jog imdamas rankinę iš nukentėjusiosios automobilio, tai matant nukentėjusiajai, jis kėsinasi į svetimą turtą ir siekė jį užvaldyti, tuo nukentėjusiajai padarant turtinę žalą, tai yra kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Juolab kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo pasiruošęs taip, kad jį būtų sunku atpažinti (buvo užsidėjęs peruką, akinius nuo saulės), be to, buvo pasirengęs gynybai/puolimui – su savimi turėjo dujų balionėlį, o tai sudaro pagrindo manyti, jog nusikalsti jis planavo iš anksto.
Kadangi rankinę kaltinamasis J. K. atvirai pagrobė iš nukentėjusiosios N. B. automobilio, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (buvo sulaikytas aplinkinių asmenų), jo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis J. K. neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą (b. l. 129, 130), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas, dirba. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turtinė žala nepadaryta. Jis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirbantis.
Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam J. K. bus pasiekti už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį, nustatant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo nuomone, baudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nebūtų tinkama bausmė, o trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. arešto skyrimas, būtų perteklinė priemonė pirmą kartą teisiamam, kaip minėta, dirbančiam, turinčiam nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą kaltinamajam. Įvertinus kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skirtini šie įpareigojimai: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą neturtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 7 d.). Pastebėtina, kad prokuroro baigiamojoje kalboje pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kartu su bausme negali būti skiriama (BK 67 str. 3 d.).
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis J. K. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina.
J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 5 d., 18.53 val. iki 2018 m. gegužės 7 d., 11.36 val. (dvi dienas) (b. l. 110, 122), šis laikotarpis įskaičiuotinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Nukentėjusioji N. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinio ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad neturtinę žalą sudaro po įvykio patirtas šokas, ji vartojo raminamuosius vaistus, medikų pagalbos atsisakė, nors atvykę į įvykio vietą pareigūnai jai siūlė iškviesti medikus. Šiuo metu ji nejaučia įvykio pasekmių. Į gydymo įstaigą nesikreipė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, prašė jo mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, nerimą, rūpestį dėl pasikėsinimo pagrobti jos turtą, dėl to patyrė nepatogumų bei laiko sąnaudų. Akivaizdu, kad jai dėl nusikalstamų J. K. veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala, todėl jis privalo ją atlyginti. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji ambulatoriškai ar stacionariai nesigydė, patyrė neapibrėžtą nepatogumą, kuris ilgalaikių pasekmių neturėjo, bei į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu atgavo rankinę, jai turtinė žala nepadaryta, todėl teismas sprendžia, kad ji nepatyrė itin neigiamų išgyvenimų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jai priteisiant 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas tokį sprendimą priima įvertinęs nukentėjusiosios patirtą diskomfortą, taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį (apysunkis tyčinis nusikaltimas), realią galimybę kaltinamajam atlyginti žalą, kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), nusikaltimo padarymo motyvus bei suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Teismo nuomone, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) įvykio vietos apžiūros metu buvo surasti ir prie bylos prijungti J. K. pasišalinimo iš įvykio vietos metu išmesti daiktai – dujų balionėlis, perukas, akiniai, kurie 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus AVPK Daiktų saugyklą (2018 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001516) (b. l. 51-52), sunaikintini;
2) CD su UAB „Stateta“ degalinės apsaugos kamerų vaizdo įrašais, kuris yra byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigoti jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti J. K.: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, J. K. į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 5 d., 18.53 val. iki 2018 m. gegužės 7 d., 11.36 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Šis nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš J. K. nukentėjusiosios N. B. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
1) dujų balionėlį, peruką, akinius, 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus AVPK Daiktų saugyklą (2018 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001516), sunaikinti;
2) CD su UAB „Stateta“ degalinės apsaugos kamerų vaizdo įrašais, esantį byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.
I. J. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.