- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- I-822-21-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos administracinio teismo
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio, Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtintos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formos atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti administracinėje byloje taikytino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtintos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formos atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Šalies argumentai
Nurodė, kad nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjas individualioje byloje A. U. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008-09-16 sprendimą Nr.08-19-8619 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. A. U. nurodė, kad mokesčių administravimas yra sudėtinė viešojo administravimo dalis, mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamas sprendimas išdėstytas LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr.V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ patvirtinta Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma. Pagal šią formą priimtame skundžiamame sprendime nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, sprendimo motyvai, nepakanka teisinio pagrindo. Dėl nurodytų sprendimo trūkumų pareiškėjas negali tinkamai pasinaudoti LR Konstitucijos 33 str. 2 d. įtvirtinta asmens teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, apsunkintas asmens pasirinkimas skųsti sprendimą, suvaržyta jo teisė dėl sprendimo paduoti motyvuotą skundą. Be to, pareiškėjas individualioje byloje mano, kad priimdamas sprendimą, atsakovas vadovavosi dokumentų vertimais, kurie neatitinka įstatymo leidėjo keliamų reikalavimų.
Pareiškėjas norminėje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodė, kad byloje skundžiamas sprendimas išdėstytas LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymo Nr.V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtinta forma FR0497 (toliau – forma FR0497). LR mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus
įformina sprendimais ir kitais procesiniais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Pareiškėjas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą kaip individualų administracinį aktą jį išdėstyti galėjo tik forma FR0497.
LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Formoje FR0497 nėra numatytų grafų objektyviems duomenims išdėstyti, taip pat joje nurodyti tik du teisės aktai (LR mokesčių administravimo įstatymas bei LR civilinio proceso kodeksas), nors atsakovas savo sprendimą grindžia ir LR pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymu bei Europos Sąjungos Tarybos 1976-03-15 direktyva 76/308/EEB, 2002-12-09 Komisijos direktyva 2002/94/EB. Formoje FR0497 iš viso nėra nustatytos grafos bei vietos sprendimo motyvams išdėstyti. Mokesčių administratoriaus sprendimas, išdėstytas privaloma forma FR0497, neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Todėl pareiškėjui kilo abejonė, ar LR valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymo Nr.V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtinta forma FR0497 neprieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
II.
Rengiant bylą nagrinėti teisme, gautas atsakovo – ginčijamą norminį administracinį aktą priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) – rašytinis atsiliepimas. Atsakovas nurodo, kad ginčijama forma FR0497 neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. VMI prie FM viršininkas 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 5-223) 1.17 punktu patvirtino Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formą. Nuo 2004 m. gegužės 6 d. galioja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. VA-81 (Žin., 2004, Nr. 75-2617) patvirtinta Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formos redakcija. Minėta forma patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525, toliau – 1995 m. MAĮ) 18 straipsnio bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 43-2243, toliau – 2004 m. MAĮ) 34 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad mokesčio administratorius (jo pareigūnas), įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Pagal 1995 m. MAĮ bei 2004 m. MAĮ nuostatas, mokesčių administratorius mokestinę nepriemoką gali išieškoti priimdamas sprendimą dėl išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (1995 m. MAĮ 37 str. 1 d. 2 punktas, 2004 m. MAĮ 106 str. 1 d. 4 punktas). Pagal CPK 587 straipsnio 4 punkto nuostatas, vykdomaisiais dokumentais laikomi institucijų sprendimai, kurių vykdymą CPK nustatyta tvarka numato įstatymai. Taigi, Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma yra vykdomojo dokumento, kurio pagrindu CPK nustatyta tvarka turi būti išieškomos mokestinės nepriemokos, forma.
2. CPK 648 straipsnio 5 dalis nustato, kad kitų, nei teismo išduodamų, vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodomi šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai (t. y. išieškotojo bei skolininko duomenys) bei nurodyta, kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka. Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formoje šie duomenys yra numatyti. 1995 m. MAĮ ir 2004 m. MAĮ konkrečių reikalavimų mokesčių administratoriaus sprendimui išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nenustato.
3. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis (LR 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 (Žin., 2006, Nr. 77- 2975) redakcija) numato, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis“. Pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį „individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei“. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoka iš mokesčių mokėto turto, skirtas pateikti vykdyti antstoliui, skolininkui šis sprendimas neprivalo (jeigu skolininkas to neprašo, taip pat žiūr. atsiliepimo 5 punktą) būti pateikiamas. Jokių teisių, nei pareigų asmeniui (skolininkui) šis sprendimas nenustato. Šis sprendimas priimamas siekiant realizuoti mokesčių administratoriaus teisę išieškoti mokestinę nepriemoką priverstinai CPK nustatyta tvarka. Todėl atsakovas mano, kad mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, apie kurį kalbama VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma neatitinka (prieštarauja) VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Paaiškina, kad mokesčių administratorius Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto gali priimti (2004 m. MAĮ 106 str. 1 d. 4 punktas), jeigu mokesčių mokėtojas turi mokestinę nepriemoką, kuri pagal MAĮ nuostatas gali būti išieškoma priverstinai (2004 m. MAĮ 105 straipsnis). Todėl šio sprendimo priėmimo faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurioms esant MAĮ nustato mokesčių administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką priverstine tvarka atsiradimą ir šios teisės įgyvendinimą priimant bei pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti.
4. Nagrinėjamu konkrečiu atveju iš A. U. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) kompetentingos institucijos prašymą turi būti išieškota mokestinė skola VFR naudai. Šios mokestinės skolos išieškojimo Lietuvos Respublikoje teisiniu pagrindu yra Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (Žin., 2003, Nr. 104-4650, toliau – Įstatymas) 7 straipsnio nuostatos, kad „pareiškėjo prašymu Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išieško šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pinigų sumas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pareiškėjo prašyme nurodytas pinigų sumas išieško pagal tokias pat jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti“. Pagal 2004 m. MAĮ 29 straipsnio 3 dalį, sumos, už kurių išieškojimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija, išieškomos MAĮ nustatyta tvarka kaip mokestinė nepriemoka. Todėl mokestinė skola kitos valstybės naudai išieškoma pagal tokias pat procedūras, kurios taikomos išieškant Lietuvos Respublikos mokesčius ir kitas privalomas įmokas. Faktinis pagrindas išieškoti mokestinę skolą kitos valstybės naudai yra kitos valstybės prašymas išieškoti (imtis išieškojimo veiksmų) bei kiti Įstatymu bei juo įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti dokumentai bei informacija. Atsižvelgiant į Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę skolą kitos valstybės naudai CPK nustatyta tvarka, turi priimti VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 1.17 punktu nustatytos formos Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
5. Mokestinės skolos atsiradimo teisiniu pagrindu yra VFR teisės normos. Apie mokestinės skolos atsiradimą ir su tuo susijusius klausimus skolininkas turi būti informuojamas VFR teisės aktų pagrindu. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato mokesčių administratoriaus pareigos apie pagal kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą išieškoti (imtis atsargumo priemonių) mokestinės skolos priverstinį vykdymą informuoti skolininką. Tačiau skolininkas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti susipažinti su informacija, susijusia su išieškotina mokestine skola kitos valstybės naudai, ar tokią informaciją gauti. Pagal Įstatymo 11 str. 1 dalį, sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija negali kelti klausimo dėl šio dokumento priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo. Vadovaujantis Įstatymo 14 str. 1 dalimi, visus VFR institucijų veiksmus skolininkas turi ginčyti VFR šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad pagal 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB „Dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių bei kitų priemonių“ 18 straipsnio 4 dalies bei Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, užsienio valstybės kompetentinga institucija atsako už visas išlaidas bei nuostolius, patirtus vykdant nepagrįstą reikalavimą.
6. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio bei 2004 m. MAĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatomis, užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašyme nurodytos skolos išieškomos MAĮ nustatyta tvarka kaip mokestinė nepriemoka. Todėl mokesčių administratorius privalo sprendimą dėl išieškojimo iš užsienio valstybei skolingo asmens turto priimti pagal VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtintą formą FR0497. Išieškant iš mokesčių mokėtojų Lietuvos Respublikos mokesčius, mokesčių mokėtojams nekyla klausimų dėl išieškomos skolos atsiradimo pagrindo, kadangi mokesčiai yra deklaruojami paties mokesčių mokėtojo arba apskaičiuojami mokestinio patikrinimo metu ir tvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Šie dokumentai yra įteikiami mokesčių mokėtojui ir gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Išieškant kitos valstybės naudai, mokesčių mokėtojams gali būti neaišku, kad priverstinai yra išieškomos užsienio valstybėje susidariusios mokestinės skolos. Tačiau apie mokestines prievoles kitai valstybei asmuo turi būti informuojamas šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, užsienio valstybei skolingas asmuo gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vietos mokesčių administratorių su prašymu paaiškinti išieškomų sumų kilmę.
7. Pagal VFR kompetentingos institucijos pateiktus duomenis, pareiškėjo mokestinė skola VFR nėra užginčyta ir pareiškėjas turi prievolę ją sumokėti. Taigi, pareiškėjas nevykdo savo prievolės geranoriškai. Jeigu Panevėžio apygardos administracinis teismas panaikintų Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimtą sprendimą ieškoti mokestinę skolą iš A. U. turto, pareiškėjas turėtų galimybę išvengti išieškojimo, paslėpdamas ar kitaip netekdamas turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinė byla nutrauktina.
Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi, prašydamas ištirti administracinėje byloje taikytinos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtintos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 formos atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Panevėžio apygardos administraciniam teismui kilo abejonių dėl formos FR0497 atitikimo LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, nes formoje FR0497 nėra numatytų grafų objektyviems duomenims išdėstyti, taip pat joje nurodyti tik du teisės aktai (LR mokesčių administravimo įstatymas bei LR civilinio proceso kodeksas), nors atsakovas savo sprendimą grindžia ir LR pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymu bei 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB, 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyva 2002/94/EB, o taip pat formoje FR0497 iš viso nėra nustatytos grafos bei vietos sprendimo motyvams išdėstyti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Šio įstatymo 8 straipsnyje numatyti reikalavimai individualiam administraciniam aktui – individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 str. 1 d.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.), individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 str. 3 d.).
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtinta sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma nelaikytina individualiu administraciniu aktu ir dėl šios priežasties jai netaikyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Tik konkrečiu atveju priimtas sprendimas išieškoti nepriemoką iš turto pagal FR0497 formą laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.
Panevėžio apygardos administracinis teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje paaiškinta, kad FR0497 formos pagrindu priimami mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šis teiginys gali būti suprantamas, kad mokesčių administratoriaus sprendimų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams sąlygoja ta aplinkybė, kad sprendimas priimtas FR0497 formos pagrindu.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Analizuojant nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad ši teisės norma nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Pažymėtina, kad panašią išvadą yra padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A3–750/2004, 2008 m. birželio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63–994/2008.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą, daro išvadą, kad individualaus administracinio akto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai nebūtinai sąlygoja objektyvių duomenų (faktų) išdėstymas tame pačiame akte, nes institucijos valia (sprendimas) nebūtinai turi būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad FR0497 formos panaudojimas konkrečiam sprendimui įforminti neturi būti besąlygiškai siejamas su tuo, kad individualus aktas neatitiks Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o Panevėžio apygardos administracinis teismo argumentas, kad mokesčių administratoriaus sprendimų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams sąlygoja ta aplinkybė, kad sprendimas priimtas FR0497 formos pagrindu, yra nepagrįstas.
Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 punktą bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pažymi, kad teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis), taikytinas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, gali kreiptis dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties tik tokiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, kuris tiesiogiai sietinas su ginčijamu norminiu administraciniu aktu.
Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ 1.17 punktu patvirtinta sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto FR0497 forma nėra individualus administracinis aktas ir jai netaikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, negali spręsti dėl šios FR0497 formos atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, t. y. negali pripažinti šią FR0497 formą prieštaraujančia ar atitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje dėl norminio administracinio akto ištyrimo nėra tinkamai suformuluotas nei prašymo pagrindas, nei prašymo dalykas, todėl, nesant tyrimo dalyko, toks prašymas nenagrinėtinas administraciniame teisme, o tai yra pagrindas šią bylą nutraukti kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 114 str. 1 d., 101 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.