Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. J. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjo mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų (mirties liudijimo, gimimo liudijimų, gyventojų registro išrašo) matyti, kad pareiškėjas K. O. ir suinteresuotas asmuo O. J. yra P. O., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 5, 6, 9, 33, 34). P. O. mirė būdamas našliu (b. l. 13).

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodoma, kad P. O. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Iš pateikto notaro patvirtinto (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad P. O. paliko jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), sūnui K. O. (b. l. 7).

Gyventojų registro pažymose apie asmens duomenis nurodoma, kad pareiškėjo nuo 2024 m., ir jo sutuoktinės N. O. nuo 1996 m. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11, 12).

Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ raštai patvirtina, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų už komunalines paslaugas, elektrą ir dujas nėra (b. l. 15, 17, 19).

Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2025 m. gegužės 28 d. rašte nurodoma, kad po P. O. mirties paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu dėl paveldėjimo bylos užvedimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 10).

Pareiškėjo K. O. pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą, po savo tėvo P. O. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. po tėvo mirties su sutuoktine liko gyventi tėvui priklausiusiame bute, pradėjo naudotis tėvui priklausiusiais daiktais, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Nors byloje nėra mokėjimų kvitų už šešių mėnesių laikotarpį po palikėjo mirties, tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad mokesčiai buvo mokami ir šešių mėnesių laikotarpiu po P. O. mirties (pateikti paslaugų teikėjų raštai patvirtina, kad įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas nėra (b. l. 15, 17, 19). Taigi pareiškėjas su palikėjo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tėvo P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.