Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

atsakovui R. Ž., jo atstovei adv. K. Č., institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo o su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo UAB Julianus Inkaso, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2016 m. rugsėjo 12 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. -), dėl atsakovo R. Ž. kaltės.

A. Ž. palikti santuokinę pavardė – Ž..

Nustatyti mažamečio vaiko L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Ž..

Priteisti iš atsakovo R. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį.

Vaikui skirtą išlaikymą paskirti tvarkyti A. Ž. uzufrukto teise.

Tėvas, vieną dieną prieš, gavęs vaiko sutikimą ir informavęs ieškovę, kas antrą savaitgalį paima vaiką šeštadienio rytą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką namo tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis.

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ind. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur.

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ind. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur.

A. Ž. priteisti iš atsakovo 5071,01 Eur pinigų sumą, kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį bendrų šeimos santaupų iš banko sąskaitoje atsakovo vardu buvusių šeimos sutaupytų 10142,02 Eur pinigų sumos.

A. Ž. priteisti iš atsakovo 1500 Eur žalos atlyginimą dėl padovanotų atsakovo broliui E. Ž. dalintinų 3000 Eur šeimos santaupų.

Priteisti A. Ž. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Prievolę trečiajam asmeniui UAB Julianus Inkaso pripažinti atsakovo asmenine prievole.

Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2019-05-03, tačiau dar iki 2019-07-20 artimai bendravo. Bet po to, kai po 2019-07-05 A. Ž. gimtadienio šventės atsakovas kelias dienas pradingo, nenakvojo namuose ir prisipažino, kad nakvojo viešbučiuose, ieškovė nutarė nutraukti bet kokius šeimos santykius su atsakovu. Šalių santykiai pablogėjo kai atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, vykdė labai intensyvias sekso partnerių paieškos socialiniuose tinkluose. Jis translyčių asmenų pažinčių išimtinai seksui ir galimybės ištvirkauti ieškojo jau nuo 2017 metų vasario mėnesio, tai yra jau po keturių mėnesių nuo santuokos sudarymo. Taip pat atsakovas ieškojo translyčių asmenų lytinių santykių vaizdų, duomenų ir vaizdų apie nuogus translyčius asmenis translyčių ir gėjų lytinius santykius, informacijos apie hormonų terapiją lyties keitimui. Kadangi tokia situacija yra nenormali, ji dar bandė aiškintis su atsakovu, bet šis buvo kategoriškas ir savo translytinių bei vyriškos lyties seksualinių partnerių paieškų nenutraukė. Atsakovas yra neištikimas ieškovei. Socialiniuose tinkluose ieško artimų pažinčių, ieško vyrų seksui, domisi ir klausia moterų kiek kainuotų susitikimas su jomis, socialinėje interneto paskyroje įkėlė savo nuotrauką ir anketą, kurioje nurodo, kad ieško moters nuolatiniam bendravimui, nurodo, kad neturi vaikų. Šie faktai rodo, kad atsakovas yra linkęs lytiškai santykiauti su vyrais, yra neištikimas ieškovei. Be to atsakovas tyčiojasi iš ieškovės, ją įžeidinėja, piktnaudžiauja alumi, važinėja automobiliu girtas. 2016 m., gyvendamas Anglijoje, žinodamas, kad turi skolų, pasiėmė paskolą ir nusipirko prabangų automobilį.

Atsakovas, mokėdamas priteistą išlaikymą dukrai, nuolat palieka įsiskolinimą motyvuodamas tuo, kad tai jo kerštas ieškovei. Taip pat keršydamas ieškovei, atsakovas užregistravo ieškovės asmeninius duomenis, kaip (duomenys neskelbtini), tarptautiniuose pažinčių puslapiuose www.BasicLower.com, po ko ieškovei į elektroninį paštą pradėjo eiti nepadorūs pasiūlymai.

Šalys turi nepilnametę dukrą L. Ž., gim. 2015-11-28. Preziumuojama, kad po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su ieškove. Vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Ji vaiką augina viena. Vaiko išlaikymui reikia ne mažiau 500 eurų per mėnesį. Pusę vaikui reikalingos išlaikymo sumos turi teikti tėvas.

Nurodė, kad šalys 2018 m. gruodžio mėnesį ieškojo nusipirkti garažą, esantį netoli gyvenamosios vietos tam, kad atsakovas galėtų dirbti. Suradus garažą, atsakovas jį turėjo nupirkti jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovei nežinant 2019-01-02 ir 2019-01-03 atsakovas savo broliui E. Ž. padovanojo 3000 Eur padarydamas tris banko pavedimus, o 2019-01-04 E. Ž., kuris nuolat su šeima gyvena Vilniuje nuosavame bute, savo ir savo žmonos vardu nupirko Elektrėnuose garažą, kuriuo nuolat naudojosi ieškovė su atsakovu. Garaže yra laikomi vaiko žaislai bei rogutės. Iškilus šiam dovanojimo faktui ir pareiškus pretenziją E. Ž., E. Ž. žadėjo garažą padovanoti A. Ž. ir R. Ž., bet to nepadarė. Tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė žalą šeimos turtui ir sumažino bendrą sutuoktinių dalintiną turtą 3000 Eur suma, todėl pusė šios sumos priteistina A. Ž. kaip žalos šeimos turtui atlyginimas dėl R. Ž. veiksmų prarandant bendrą turtą CK3.123 str. 3 d. pagrindu.

Šalių dalintiną turtą sudaro lėšos AB SEB banke 10142,02 eurų; automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ind. Nr. (duomenys neskelbtini); 1500 Eur vertės ir automobilis OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ind. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės.

Ieškovė neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo neištikimybės vertina 500 Eur suma.

Nurodė, kad atsakovas 2019-09-07 yra paėmęs kreditą, kurio negrąžinta suma yra 1473,30 Eur. todėl ši skola trečiajam asmeniui Julianus Inkaso pripažintina asmeniniu atsakovo įsipareigojimu.

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Nepilnametės dukros L. Ž. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, su kuria ji faktiškai gyvena, Tam neprieštarauja ir atsakovas.

R. Ž. reikalavo užtikrinti jam teisę nuolat bendrauti su vaiku lygiomis dalimis, tai yra dvi savaites vaikas gyveno su juo, kitas dvi savaites su mama atsakovas tokią teisę turėjo, dėl ko ji net buvo atsisakiusi reikalauti išlaikymo vaikui. Bet atsakovas prarado vaiko pasitikėjimą atiduodamas vaiką svetimų žmonių globai, grasindamas vaikui įvairiomis fizinėmis bausmėmis ir sankcijomis, sukeldamas vaikui fizinį skausmą, taikydamas psichinę prievartą. Vaikas, po ilgesnio bendravimo su atsakovu, kategoriškai atsisako likti vienas su atsakovu, pasakojo, kad buvo tampomas, paliekamas su „moterimi kuri myli tėtį“, pradėjus verkti, buvo grasinama vežti pas daktarus. Matant vaikui atsakovas iš ieškovės rankų išplėšė mobilųjį telefoną ir daužė jį į automobilio variklio dangtį. Vaikas skundėsi, kad tėtis meluoja. Po matymosi su tėvu vaikas ištarė keiksmažodį, o paklaustas kur tai girdėjo, paaiškino, kad tėtis tai ne kartą sakė sėsdamas į mašiną. Atsakovas vaikui sakė, kad jei vaikas su juo nebendraus, tai neturės tėčio, tėtis nepirks dovanų, tai yra atsakovas prieš vaiką nuolat taikė psichinę prievartą. Vaikas atsisako susitikti su tėvu ir prašo ieškovės neatiduoti jos tėčiui. Atsakovas atsisako atsiprašyti vaiko dėl vaikui ir ieškovei padarytų skriaudų, nevykdo vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijų dėl pozityvios tėvystės kursų lankymo aiškindamas, kad neturi laiko jokiems kursams ir socializacijai, nes dirba. Susitikęs su vaiku atsakovas stengiasi nupirkti vaikui žaislą, saldumynų, tokiu būdu bando nusipirkti vaiko meilę. Paėmęs dukrą bendrauti, atsakovas ją nuveža pas brolio vaikus ir palieka Vilniuje pas brolį E. Ž., palieka pas kokią nors savo pažįstamą vaikui svetimą žmogų, vežasi vaiką į garažą, kur jis dirba, nuveža vaiką pas „išdykėlę močiutę“ (vaikas ne kartą matė ją girtą) ir ten palieka. Būdama su atsakovu dukra jaučiasi nesaugi, ji nežino kaip atsakovas su ja pasielgs. Vaiko nepasitikėjimą juo atsakovas išugdė žadėdamas vaiką pasiimti ir neatvažiuodamas. Vaikas jo laukdavo valandų valandas, kol padarė išvadą, kad tėtis meluoja.

Ieškovė lankė psichologų konsultacijas, bet nepasisekė įkalbėti vaiką artimiau bendrauti su tėvu. Vėliau vaiko akivaizdoje atsakovas sudaužė ieškovės mobilų telefoną, apie ką vaikas iki šiol pasakoja visiems aplinkiniams. Atsakovas savivaliauja, nesilaiko jam nustatyto grafiko matytis su vaiku. Atsakovas visiškai nebando suartėti su vaiku, atsiprašyti vaiko. Jis tik dėl akių pabendrauja su vaiku telefonu ir skundžiasi, kad ieškovė galimai nuteikinėja vaiką prieš jį. Ji palaiko ir skatina tėvo bendravimą su vaiku, tačiau dėl savo netinkamą elgesio atsakovas prarado vaiko pasitikėjimą ir nenori bendrauti su tėvu. Vaikas noriai bendrauja su tėvu telefonu ir atsakovas tai gali daryti neribotai, jei atsakovas susitars su ja pačia. Atsakovas negerbia vaiko nuomonės ir tai yra pasakęs pačiam vaikui. Dukra negali būti verčiama būti su tėvu prieš jos valią, todėl atsakovas gali bendrauti su vaiku tik tada jeigu vykti su juo vaikas sutinka.

Atsakovas R. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį ginčo dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir prašė nustatyti tokią jo bendravimo su dukra L. Ž. tvarką:

- Šv. Kalėdų , Naujų metų ir Šv. Velykų metu atvykstant gruodžio 26 d. nuo 11 iki 14.00 val. sausio 1d nuo 14 val. iki 17 val., Velykų antrą dieną nuo 11val.iki 15 val. paimant prie dukros gyvenamos vietos gyvenamojo namo ar šalių kitą sutartą vietą ir parvežant atgal;

- tėvo gimtadienio, Tėvo dienos proga, dukros gimtadienio proga tėvas bendrauja su dukra nuo 15val. iki 18 val., paimant dukrą prie gyvenamos vietos gyvenamojo namo ar šalių sutartos kitos vietos ir parvežant atgal;

- tėvas nuo bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. dukrą pasiimant iš ugdymo, mokymo įstaigos ir parvežant į gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą;

- tėvas vasaros metu bendrauja su dukra papildomai prie aukščiau paminėto bendravimo, dar po 4 dienas kas mėnesį susitariant tėvams dėl konkrečių dienų susirašinėjimo būdu iš anksto;

- tėvas bendrauja su dukra ryšio priemonėmis per dukros mobilaus ryšio telefoną kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 iki 19 val. su vaizdu Wiber, Masager, Whatsap programomis;

- nustatyti, kad susirgus L. Ž. ar išvykus iš gyvenamos vietos daugiau nei 3 dienoms, mama A. Ž. privalo informuoti SMS žinute R. Ž. apie dukros ligą, gydymo įstaigą, kelionę.

Atsakovas sutiko, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Nurodė, kad ieškovė siekia dukrą nutolinti nuo tėvo konfliktuodama, aiškindamasi santykius, reikšdama nepasitenkinimą, įžeidinėdama ir žemindama R. Ž. dukros akivaizdoje, siekia parodyti jį kaip blogą žmogų, tėvą, vyrą. Jis pageidauja bendrauti su dukra maksimaliai, nes dukrą labai myli, ji yra vienintelis jo vaikas. Ieškovė ir jos tėvai daro neigiamą taką tėvo ir dukters santykiams, siekia, kad jie kuo mažiau bendrautų, kad vaikas nutoltų nuo jo. Vaikui suformuota baimė pasilikti su tėvu dukra vieniems, dukra yra nuteikta prieš tėvą, įbauginta blogomis žiniomis apie jį. Jo ir vaiko santykiai yra geri ir vaikui išvažiavus kartu su tėvu ir abiem laiką leidžiant kartu, ji džiaugiasi, yra laiminga, patenkinta. Gyvenant skyrium, kai jis stengėsi susitikti su dukra, pamatyti ją nors trumpai, sutuoktinė dukrą tempė nuo tėvo jį koneveikdama, įžeidinėdama, filmuodama arba stovint prie jos tėvų automobilio, kuriame sėdėjo dukra, kėlė konfliktą tuo išgąsdindama vaiką. A. E. prie vandens telkinio, kur buvo tėvas su dukra, vėl sukėlė konfliktą, šaukė, koneveikė, žemino, įžeidinėjo tėvą ir dukrą išsivežė namo. Net dukros gimtadienio proga jam nuvykus į darželį, jis neturėjo galimybės nors trumpai pabendrauti, nes ieškovės mama atėjo anksčiau pasiimti vaiko ir neleido jiems pabendrauti. Kitą kartą jam atvykus į darželį pasimatyti su dukra, ieškovė vėl pradėjo konfliktą, pardėjo jį filmuoti, iškvietė policiją, nepagrįstai apkaltino jį telefono vagyste. Kai tik jis stengiasi susitikti su dukra, vaikas mato konfliktus, neigiamas emocijas, kas ją veikia neigiamai, gąsdina. Atsakovė ir jos tėvai nemandagiai, grubiai liepia iš kart pasiimti dukrą ir išeiti, o pasilikti namuose nors trumpam pabendrauti su vaiku, kad ji apsiprastų, neleidžia, varo jį iš namų, grasina, jog bus kviečiama policija ir pan. Sudaroma įtampa, neigiama atmosfera, kuri dukrą išsigąsta. Jis dukrai yra nupirkęs mobilaus ryšio telefoną Samsung, kurio nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų su ja bendrauti, moka už jį mokesčius, tačiau jam nesudaroma galimybė bendrauti arba trukdoma bendrauti, nes kalbant su vaiku girdimi pašaliniai balsai, pasakinėjimai ką pasakyti, kaip atsakyti. Ieškovė atsisakė į vaiko telefoną instaliuoti kokią nors vaizdo ryšio programą ir tik priėmus teismui nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių, programa buvo instaliuota ir kartais pasikalba su dukra.

Ieškovė prašo nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką ir dar su sąlygomis. Dukra mažametė ir tėvai savo valdžią įgyvendina tarpusavio sutarimu, o ne vaikai apsprendžia tėvų elgesį ir sprendimus. Jis siekia, kad ieškovė tai suprastų ir prašo specialistų pagalbos, kad būtų galimybė šalims susitikti su dukra kartu, kad būtų išklausyta specialisto nuomonė, kas padėtų normalizuoti tėvo ir dukros bendravimą nesikišant kitiems asmenims.

Dėl kitų byloje nagrinėjamų klausimų, atsakovas nurodė, kad šalys jau seniai gyvena atskirai. Ieškovė nenorėjo ir nebandė susitaikyti, nors ji siekė išsaugoti šeimą. Po to, kai ieškovė jį išvarė iš namų, jis nuo 2019 gegužės pradžios buvo išsinuomojęs butą Elektrėnuose, kad būtų arčiau šeimos ir galėtų susitaikyti, tačiau ieškovė taikytis atsisakė. Pripažįsta, kad santuokos išsaugoti nebeįmanoma, tačiau dėl santuokos iširimo yra kaltas ne jis vienas, bet abu sutuoktiniai. Ieškovė bendravimą grindžia nepasitenkinimu, priekaištais, jai neįmanoma įtikti visose gyvenimo srityse. Kadangi jų šeima gyveno ieškovės tėvų namuose, bendru šeimos sutarimu buvo nuspręsta, kad jis vyks uždarbiauti į užsienį, kad uždirbtų pinigų savo būsto pirkimui ir jis 2016 m išvyko. Jis stengėsi dėl šeimos, parveždavo pinigų arba siųsdavo į ieškovės sąskaitą. Po kiek laiko pas jį atvyko ieškovė su dukra. Po 6 mėnesių ji pareiškė, kad negyvens kartu užsienyje ir parvyko į Lietuvą. 2018 m pabaigoje jis metė gerą darbą užsienyje ir dėl šeimos grįžo į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą sutuoktinė buvo labai pasikeitusi - dar grubesnė, dar labiau negalima buvo jai įtikti. Jis pasiūlė gyventi atskirai nuo tėvų, kurie darė neigiamą įtaką jų bendram gyvenimui ir tarpusavio santykiams, tačiau ieškovė atsisakė gyventi atskirai nuo savo tėvų, o 2019-05-03 pareikalavo, kad jis išeitų.

Sutuoktinė siekė viską apie jį žinoti. Jis jai buvo patikėjęs visus savo prisijungimų kodus, slaptažodžius, todėl ji galėjo rašyti, skaityti jo elektroninį paštą, galėjo disponuoti jo banko sąskaita. Pradžioje ji išsireikalavo jo įgaliojimą, pasiėmė banko kodų generatorių. Ji ne tik stebėjo, žiūrėjo, sekė, bet atliko ir realius veiksmus, pervedinėjo pinigus.

Jis ieškovės nurodytas aplinkybes apie santuokos metu buvusius jo amoralius poelgius neigia kaip ieškovės svaičiojimus, nepagrįstus jokiais įrodymais. Jokių smerktinų, neleistinų artimų ryšių santuokos metu jis niekada neturėjo ir nesiekė turėti. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kadangi šalių dukra dar maža, jos išlaikymui turėtų pakakti valstybės teikiamų pinigų 60 Eur. ir abiejų tėvų skiriamų 400 Eur, todėl sutinka mokėti kas mėnesį po 200 Eur iki kol dukra pradės lankyti pradinę mokyklą.

Atsakovas nesutiko, kad šalys turi dalintinų piniginių lėšų nurodė, kad ieškovė turėdama galimybę disponuoti atsakovo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis taip ir darė, o jam pareiškus ieškovei pretenzijas dėl pasisavintų lėšų, ji 2019 m. gegužės mėnesį šias lėšas pervedė atgal, todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos yra sukauptos ir dalintinos. Sutiko su ieškinio reikalavimu, dėl automobilių padalinimo natūra.

Dėl broliui dovanotų pinigų kompensavimo nesutiko ir nurodė, kad šis pervedimas buvo jų abiejų sprendimas. Pati ieškovė, turėdama atsakovo sąskaitos SEB banke generatorių, atliko šiuos pavedimus, todėl jos reikalavimas kompensuoti šią sumą yra nepagrįstas.

Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka nurodė, kad pasiūlytas bendravimas per šventes yra neapibrėžtas ir vaiko paėmimas nurodytu laiko intervalu reikalauja, kad nurodytu laiku ieškovė su vaiku budėtų ir lauktų atvykstančio atsakovo, o kadangi tuo atveju, kai šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, atsakovas ketina vadovautis savaitgalio bendravimų grafiku, tai išeitų, kad ieškovė kelerius metus iš eilės negalės vaiko matyti per šventes, juo labiau, kad ateinančius porą metų tėvo ir vaiko gimtadieniai sutampa su savaitgaliais. Ieškovės netenkina atsakovo numatytas vaiko paėmimo laiko ir vietos derinimas tarpusavyje, nes ji su atsakovu dėl nieko nesitars. Nesutinka, kad tėvas vaiką paimtų iš ugdymo ar mokymo įstaigos, nes tokiu atveju dukra neturės galimybės pasirinkti ir turės prievarta važiuoti su tėvu. Nesutinka, kad vaikas nakvotų pas tėvą dėl atsakovo bendravimo su neaiškiais asmenimis. Be to vaikui nustatyti ilgalaikiai specialieji poreikiai dėl skrandžio patologijos. Vaikui nustatyta speciali mityba, specialus vaiko maitinimas ir specialių tiesiosios žarnos procedūrų rėžimas. Ji pati dėl to lankė paskaitas apie specialią sveiką mitybą, kas privalomai yra reikalinga užtikrinti dukrai bei specialius vaistų sudavimus bei ištisą stebėjimą užrašant duomenis į vedamą žurnalą. R. Ž. nesugebės užtikrinti dukrai šio gydymo rėžimo ir maitinimo 3 dienas iš eilės. Jis šiuo metu dar nėra praėjęs ne tik jam vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomenduotų pozityvios tėvystės kursų, tačiau ir sveikos mitybos mokymų.

Atsakovas, siekdamas bendrauti papildomas dienas vasaros metu, siekia sau patogaus bendravimo, nes vasarą nevyksta užsiėmimai būreliuose, į kuriuos kitais metų laikais reikėtų vežioti vaiką. Be to nenurodyta kokiu būdu ir prieš kiek laiko turi būti susitarta dėl vaiko paėmimo šioms papildomoms dienoms, tokiu būdu siekiant sudaryti galimybę atsakovui manipuliuoti ir neleisti ieškovei ramiai gyventi. Nurodo, kad bendravimas su vaiku telefonu ir vaizdo programėlėmis yra negalimas nes tuo metu būna būreliai, po būrelių dar nebūna grįžusi, o grįžusi apie 18.30-19.00 val. turi pavalgyti.

Valstybės vaito teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba palaikė šalių susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio. Nurodė, kad nėra nustatyta jog tėvas pažeistų vaiko teises ar bendravimas su juo darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalų jo bendravimą su vaiku. Pritarė atsakovo pasiūlytai tėvo bendravimo su vaiku tvarkai ir nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka siejam su sąlyga - vaiko sutikimu- negali būti nustatoma.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka sudaryta 2016 m. rugsėjo 12 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnametį vaiką L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą.

Teismo posėdyje šalys prašė teismo sprendime nenurodyti aplinkybių, patvirtinančių sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Nors ieškovė sutuoktinį kaltino neištikimybe, įrodymų, iš kurių galima būtų daryti tokią išvadą, nepateikė. Jos pateikti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Ieškovės pateikti išrašai iš internetinių svetainių su pornografinio pobūdžio vaizdais, kaip netinkamo elgesio santuokoje, o kartu ir kaip atsakovo santuokinės neištikimybės įrodymai, niekaip nesusieti su atsakovu, todėl nepatvirtina jokių ieškovės nurodytų aplinkybių. Ieškovė savo teiginį dėl atsakovo neištikimybės grindžia savo samprotavimais ir išvadomis, bet ne įrodymais, todėl ši aplinkybė, leidžianti preziumuoti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, atmetama kaip neįrodyta.

Įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str.

Vertinant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Sutuoktinių prašymu aplinkybės, patvirtinančios jų kaltę dėl santuokos iširimo, teismo sprendime nenurodomos (CK 3.63 str.)

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinės žalo atlyginimas nepriteisiamas ( CK 3. 70 str. 2 d. )

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo palikti jai santuokinė pavardę – Ž.. CK 3.69 str. 2 d. nustato, kad kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė turėtų santuokinę pavardę.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinus tai, kad šalys turi bendrą vaiką, ieškovė nori pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė- Ž..

Dėl sutuoktinių išlaikymo

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo tarp šalių nėra. Šalys sutarė, kad vaiko – L. Ž. - gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su motina. Vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su motina. Duomenų, kad gyvenimas su motina pažeistų jos teises ar teisėtus interesus, nėra, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo vaikui

CK 3.192 str. įpareigoja tėvus savo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą proporcingą vaikų poreikiams ir savo turtinei padėčiai, bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Šią pareigą atsakovas pripažįsta, tačiau teigia, kad jo turtinė padėtis šiuo metu neleidžia teikti ieškovės prašomo išlaikymo. Teismo posėdyje šalys sutarė, kad atsakovas vaiko išlaikymui teiks išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalims sutarus dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, iš atsakovo L. Ž. priteistina 225 Eur suma kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

Atsakovas siekia, kad būtų nustatytas jo bendravimo su vaiku tvarka, užtikrinanti maksimalų bendravimą. Ieškovė siekia siauresnio tėvo bendravimo su vaiku – po vieną dieną kas antrą savaitgalį - tėvo galimybę bendrauti su vaiku siejant su paties vaiko sutikimu.

CK 3.156 str. nustato, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, kai tėvai gyvena skyrium. CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Sprendžiant ginčą tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Jei tai neprieštarauja vaiko interesams, skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai paprastai nustatoma galimybė maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis Nr. 3K-3-242/2005). Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Taip pat tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta ne formaliai, bet taip, kad užtikrintų realias galimybės atskirai gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme ir auklėjime.

Šiuo metu šalių dukrai L. Ž. yra penkeri metai. Nors atsakovas teigia, kad myli dukrą ir siekia maksimaliai dalyvauti jos gyvenime, o atsakovė teigia skatinanti vaiko bendravimą su tėvu, abu pripažįsta, kad tėvo bendravimas su vaiku nebūna sėkmingas ir to priežastimi kiekvienas nurodo kito elgesį: atsakovas teigdamas, kad motina vaiką nuteikinėja prieš jį, - ieškovė – kaltindama atsakovą vaiko nepriežiūra, agresyviu elgesiu prieš vaiką. Iš šalių pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad iki šiol šalys savo bendravimą nukreipia į tarpusavio santykius, o ne į vaiko interesų geriausią tenkinimą. Savo argumentams pagrįsti šalys nepateikė jokių įrodymų. Visi įrodymai- susirašinėjimas SMS žinutėmis, vaizdo įrašai iš ieškovės tėvų bute įrengtos vaizdo kameros, skundų tyrimų policijoje medžiaga ir pan., rodo ne tiesiogiai pažeidžiamas vaiko teises, bet tėvų tarpusavio konfliktus, kurie neabejotinai daro poveikį vaikui. Mergaitė, gyvendama su priešiškai tėvo atžvilgiu nusiteikusiais motina ir seneliais, galimai girdėdama jų neigiamus tėvo vertinimus, girdėdama tėvo konfliktus su motina ir seneliais, mokosi suvokti tėvą kaip pavojingą asmenį, o būdama dar maža negali išreikšti savarankiškos nuomonės ir priimti sprendimo dėl bendravimo su tėvu. Todėl jos nenoras bendrauti su tėvu vertintinas, kaip jos gyvenamosios aplinkos suformuota pozicija, bet ne vaiko savarankiška nuomonė.

Nors ieškovė teigė, kad lanko psichologo konsultacijas dėl vaiko bendravimo su tėvu, teismui pasiūlius šalims skirti vaikui (o kartu ir tėvams) psichologinę ekspertizę siekiant nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, jos atsisakė.

Byloje negauta duomenų, kaip tėvas bendrauja su dukra, kai šalia nėra ieškovės, išskyrus atsakovo pateiktas jo pasimatymo su dukra nuotraukas, kuriose matyti laiminga, besišypsanti mergaitė. Nenustatyta, kad atsakovo asmeninės savybės ir gyvenimo būdas rodytų neigiamą pavyzdį vaikui, kad jis pažeidinėtų vaiko teises, todėl nustatyti minimalų tėvo bendravimą su vaiku nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo tvarka reiškia ne tik minimalų tėvo bendravimą su vaiku, bet ir reikalauja iš teismo, kad būtų priimtas sąlyginis sprendimas, jo vykdymą siejant su vaiko noru, tokiu būdu pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. draudimą priimti sąlyginius sprendimus.

Vertinant šalių prašomą nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus - joje įvertinti esminiai momentai, turintys įtakos tėvo ir vaiko bendravimo turiniui ir kokybei (galimybė pabūti kartu ilgesnį laiką, šventės), tuo pačiu paliekant šalims susitarimo galimybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Nors įstatymas numato atskirai gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku, ši tiesė negali būti įgyvendinamą per prievartą. Jeigu vaikas nenori bendrauti su tėvu, jis negali būti verčiamas tai daryti. Tačiau tokiu atveju tėvai privalo vadovautis ne savo asmeninėmis ambicijomis ir nuoskaudomis, bet kooperuotis ir dėti bendras pastangas, kad būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl atsakovas turėtų kantriai, nereikalaudamas ir nekeldamas kategoriškų reikalavimų, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas į vaiko emocijas megzti ryšį su vaiku.

Vertinant ieškovės argumentus dėl nesutikimo su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, pažymėtina, kad juose iš esmės reiškiamas ne susirūpinimas vaiko interesais, bet pačios ieškovės siekis visapusiškai riboti tėvo galimybes bendrauti su vaiku atmetant bet kokį bendradarbiavimą su vaiko tėvu ieškant labiausiai vaiko interesus atitinkančių sprendimų. Pvz. ieškovės teiginys, kad tėvas nesugebės pasirūpinti specialiais vaiko poreikiais, todėl vaikas negali pasilikti pas tėvą savaitgaliui, grindžiamas kategoriška nuomone, bet neieškoma sprendimų kaip suteikti tėvui reikalingą informaciją dėl vaiko specialių poreikių tenkinimo. Tačiau teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovo pasiūlytoje bendravimo su vaiku tvarkoje yra palikta galimybė interpretacijoms. Todėl ši tvarka tikslintina nustatant konkretų tėvo bendravimo su vaiku laiką prašymo dalyje dėl bendravimo švenčių dienomis. Atsakovo pasiūlytoje bendravimo tvarkoje numatyta atskira bendravimo tvarka per metų šventes, todėl joms sutapus su savaitgaliais, tėvo bendravimas su vaiku turi vykti pagal „šventinę“ tvarką. Vaiko gimtadienis paprastai yra vaiko šventė, todėl nei vienas iš tėvų negali savintis šios vaiko šventės organizavimo ir šventimo. Vaiko gimtadieniui sutapus su savaitgaliu, su vaiku bendrauja tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitgalį būna vaikas.

Tarp tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku nustatoma atskirai gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Su vaiku gyvenančio vieno iš tėvų pareigos gali būti nustatomos tiek, kiek to reikia nustatytai bendravimo tvarkai įgyvendinti. Atsakovo reikalavimas kad teismas nustatytų ieškovės pareigą informuoti jį apie vaiko ligas, keliones ir išvykimus iš namų ilgesniam negu trijų dienų laikui, greičiau vertintinas kaip siekis kontroliuoti ieškovę, bet nesietinas su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, todėl šis punktas netvirtinamas.

Nurodytų argumentų pagrindu šioje bylos dalyje tenkinamas priešieškinis su atitinkamai pataisymais, o ieškinys atmetamas.

Dėl turto padalinimo

automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ind. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur;

automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ind. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro vertė 1500 Eur; piniginių santaupų 10142,02 Eur.

Ginčo dėl automobilių vertės tarp šalių nėra.

Atsakovas nesutinka, kad 10142,02 Eur pinigų suma jo banko sąskaitoje yra dalintinas turtas.

CK 3.127 str. nustato, kad teismo sprendimu dalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Šalys pripažino, kad pradėjo gyventi atskirai nuo 2019-05-03, kaip nurodo atsakovas – nuo tada, kai ieškovė jį išvarė iš namų. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalinimo, ieškovė nurodo turtą, kuris buvo 2019-05-03, nors reikalavimo padalinti turtą buvusį iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai nereiškia. CK 3.127 str. 2 d. numato išimtį iš bendros taisyklės, numatytos CK 3.127 str. 1 d., todėl toks prašymas turi būti ne tik pareikštas, bet ir motyvuotas. Ieškovė tokio savo noro pagrindo nenurodė. Nesant pagrįsto prašymo dalinti bendrą turtą buvusį iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai ir taip taikyti išimtį iš bendros taisyklės, nėra pagrindo. Todėl dalinamas šalių turtas, buvęs ieškinio padavimo teismui dieną. Ieškinys paduotas 2019-08-23.

Teismo posėdyje šalys pripažino, kad ieškinio padavimo dieną nebebuvo nei pinigų, nei automobilio Opel Vectra, todėl šis turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Ieškovė nurodė, kad 2019-07-25 sąskaitoje buvo likę tik 6 Eur. A. O. Vectra sudegė ir buvo išregistruotas.

Taigi, šalių dalintiną turtą sudaro tik automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės.

Šalys sutiko, kad bendras turtas būtų dalinamas lygiomis dalimis. Kiekvienai šaliai tenka 750 Eur.

Šalys sutiko, kad šis automobilis natūra būtų priteistas atsakovui, todėl šis ieškovės prašymas tenkinamas ir jai iš atsakovo priteistina 750 Eur piniginė kompensacija už natūra negautą turto dalį.

CK 3.123 str. 3 d, nustato, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Ieškovė prašo iš atsakovo jai priteisti 1500 Eur iš atsakovo savo broliui E. Ž. padovanotų 3000 Eur. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo E. Ž. trimis pervedimais 2019-01-02 ir 2019-01-03 buvo pervesta 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai dovana.

Pagal CK 3.92 str. 3 d. peziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. 3000 Eur dovanojimas nėra priskiriamas sandoriams, kuriems reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Taigi, pareigą įrodyti, kad sandoris sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo ar prieš jo valią, turi įstatyme įtvirtintą prezumpciją ginčijantis sutuoktinis. Ieškovė, be savo pačios tvirtinimo, kad ji apie atsakovo broliui padovanotus pinigus nieko nežinojo, jokių įrodymų nepateikia. Be to, 2019 m. sausio mėnesį šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovė turėjo prisijungimo prie atsakovo sąskaitos kodus ir pati turėjo galimybę naudoti joje esančias lėšas bei matyti operacijas atliekamas su sąskaitoje esančiai pinigais. Todėl mažai tikėtina, kada atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo dovanojo pinigus savo broliui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis ieškinio reikalavimas atmetamas.

Ieškovė atsisakė reikalavimo prievolę trečiajam asmeniui UAB Julianus Inkaso pripažinti atsakovo asmenine prievole, kadangi atsakovas skolą šiam kreditoriui sumokėjo. Kad skola sumokėta patvirtino ir UAB Julianus Inkaso 2020-07-24 pranešimu. Ieškovei atsisakius ieškinio, šioje dalyje byla nuraukiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bei įvertinus šalių procesinį elgesį (CPK 93 str. 2 d., 4 d).

Ieškovė šioje byloje patyrė 198 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2280 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsakovas šioje byloje patyrė 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 900 Eur advokatės pagalbai apmokėti.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė žyminio už šį reikalavimą – 37,50 Eur. Ieškovės turtinį reikalavimą patenkinus 750 Eur sumai, kas sudaro 8,75 procentus, iš atsakovo ieškovei priteistina 8,44 Eur žyminio mokesčio dalis tenkanti šiai patenkinto reikalavimo daliai.

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė reiškė iš esmės penkis savarankiškus reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir turtinius reikalavimus 8571,01 Eur sumai. Todėl advokatui sumokėta suma dalinama į 5 dalis, ir kiekvienam iš šių reikalavimų tenkanti advokatui sumokėtų išlaidų dalis sudaro 456 Eur. Patenkinus 8,75 proc. turtinio reikalavimo, priteisiama 39,9 Eur išlaidų (456x8,75 proc.). Patenkinus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, priteisiama 912 Eur išlaidų (456x2). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisiama 228 Eur išlaidų (456:2). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma -1225,84 Eur.

Iš esmės patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1013 Eur.

Padarius mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 212,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugo priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019-09-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-23000-452/2019 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-07-16 nutartimi Nr. e2-184-424/2020 paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti A. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2016 m. rugsėjo 12 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. -), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Ž. palikti santuokinę pavardę Ž..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Ž., gim. , gyvenamąją vietą su motina A. Ž..

1. Šv. Kalėdų, Naujų metų ir Šv. Velykų metu R. Ž. gruodžio 26 d. bendrauja su vaiku nuo 11.00 val. iki 14.00 val.; sausio 1d. R. Ž. bendrauja su vaiku nuo 14 val. iki 17 val., Velykų antrą dieną R. Ž. bendrauja su vaiku nuo 11val.iki 15 val. paimant dukrą prie jos gyvenamos vietos gyvenamojo namo ar šalių kitoje sutartoje vietoje ir parvežant atgal.

2. R. Ž. gimtadienio, Tėvo dienos proga, dukros gimtadienio proga tėvas bendrauja su dukra nuo 15val. iki 18 val., paimant dukrą prie jos gyvenamos vietos gyvenamojo namo ar šalių sutartos kitos vietos ir parvežant atgal.

3. Tėvas bendrauja su dukra antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. dukrą pasiimant iš ugdymo, mokymo įstaigos ir parvežant į gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

4. Kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgaliu, su vaiku bendrauja tas iš tėvų, pas kurį, tą savaitgalį turi būti vaikas pagal šios tvarkos 3 punktą.

5. Tėvas vasaros metu bendrauja su dukra papildomai prie aukščiau paminėto bendravimo, dar po 4 dienas kas mėnesį dėl konkrečių dienų tėvams susitariant ne vėliau kaip prieš dieną.

6. tėvas bendrauja su dukra ryšio priemonėmis per dukros mobilaus ryšio telefoną kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 iki 19 val. su vaizdu Wiber, Masager, Whatsap programomis.

Priteisti iš R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Ž., gim.-, po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 rugpjūčio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti A. Ž. vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis: A. Ž. ir R. Ž. priteisti po 750 Eur vertės turo.

R. Ž. natūra priteisti automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ind. Nr. -, 1500 Eur vertės.

Iš R. Ž. A. Ž. priteisti 750 Eur kompensaciją už natūra negautą turto dalį.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo prievolę UAB Julianus Inkaso pripažint atsakovo asmenine prievole, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. Ž. A. Ž. 212,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2019-09-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-23000-451/20019 ir 2020-07-16 Vilniau regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi Nr. e2-184-424/2020 palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Pagal 2019-09-10 Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. e2-23000-451/20019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių R. Ž. sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas įskaityti į L. Ž. priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu