Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, baigęs 8 klases, nedirbantis, turinti neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - mamai A. Š., o būtent: 2026 m. vasario 13 d. apie 10.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai A. Š. į krūtinės sritį, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia abejomis rankomis suėmė nukentėjusiajai A. Š. už kaklo srities ir jį spaudė, po to ranka vieną kartą smogė į krūtinės sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

2. A. Š. posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad sudavė, rankas į „apyvartą“ paleido. Kiek kartų sudavė tiksliai neatsimena, bet, kad padarė, tai padarė. Neatsimena, nes buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime pripažįsta. Supranta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, neginčija, labai negerai padarė. Mama atleido jam, dabar pas draugą gyvena, laikosi nustatytos kardomosios priemonės. Prieš mamą nebuvo anksčiau smurtavęs, su broliu buvo konfliktas, gyvena su broliu tuo pačiu adresu. Savo veiksmus vertina blogai, daugiau tokių atvejų nebus. Alkoholį vartoja ne kasdien. Nedažnai kyla konfliktai su kartu gyvenančiais šeimos nariais. Orderiai buvo išduoti dėl neblaivumo ir konfliktų, ir prieš mamą ir prieš brolį kėlė konfliktus, buvo nesutarimų. Buvo išsikraustęs iš namų, savaime aišku, kad orderiai buvo išduoti dėl jo netinkamų veiksmų. Būna, kad būdamas neblaivus yra piktesnis. Dėl alkoholio neturi problemų, gali vartoti, gali nevartoti. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jo mama paprašė nebevartoti alkoholio. Padeda mamai malkas parnešti, šiukšles išmeta, patvarko, išplauna, iššluosto kambarius, mama sveikatos neturi. Pas mamą atvažiuoja „socialinė“, lanko, kada reikia kur važiuoti, ji be palydos niekur nevažiuoja, kur reikia ten palydi mamą. Brolis mažai kur eina mamai padėti, šis ne taip senai yra, jis su mama gyvena senai. Pažada teismui daugiau nebegerti.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. A. Š., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad gyvena su mama A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir broliu V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mamai priklausančiame name. Kartais apsipyksta su mama ir broliu dėl buitinių dalykų ir nesusipratimų. Pats dažnai vartoja alkoholį. 2026 m. vasario 13 d., tikslaus laiko nepasakys, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gėrė degtinę savo kambaryje, kai mama pradėjo jam priekaištauti, kad konfliktuoja su V. Š.. Tuo metu jis sėdėjo savo kambaryje ant lovos, kai A. Š. atsisėdo šalia jo ant jo lovos, jam iš dešinės pusės. A. pradėjo priekaištauti kažką dėl brolio ir jis, nesusivaldęs, nepasakys kurios rankos kumščiu, trenkė mamai A. Š. vieną kartą į krūtinės sritį. Nepasakys koks stiprus buvo smūgis, tiesiog užsimojo ranka suspaudęs kumštį ir vieną kartą trenkė. Matė kaip po suduoto smūgio A. Š. išėjo iš jo kambario, jai nieko nesakė, ji jam irgi lygtais nieko nesakė. Paskui nepamena ar ėjo į virtuvę, kas ten vyko negali pasakyti dėl girtumo, buvo tuo metu labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau neneigia, kad būdamas virtuvėje galėjo abejomis rankomis spausti A. Š. kaklą ir dar kartą ranka suduoti A. Š. į krūtinės sritį. Sutinka su tuo kas parašyta įteiktame pranešime apie įtarimą. Kaip jau sakė, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau nieko neneigia. Smogdamas A. Š. suvokė, jog galėjo sukelti fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo netinkamiems veiksmams. Net nepamena dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kad pats skambino 112. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, laikinai gyvens pas draugą M. B., adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi, kaip jau sakė, labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, mamos jau atsiprašė. Ankščiau buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo išrašyti orderiai dėl smurto artimoje aplinkoje, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti (b. l. 152–155);

4.8. apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios A. Š. kūno apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrint A. Š. krūtinės sritį iš arčiau sužalojimų nematyti, apžiūrint moters kaklo sritį akivaizdžiai matoma kraujosruva. Daugiau akivaizdžių, matomų sužalojimų neužfiksuota (b. l. 56–65);

4.9. asmens apžiūros protokole užfiksuota 2026 m. vasario 19 d. atlikta papildoma nukentėjusiosios A. Š. kūno apžiūra. Apžiūros metu A. Š. priekinėje krūtinės dalies pusėje matoma 1 cm ilgio ir 1 cm pločio blankiai rausvos - gelsvos spalvos žymė, netaisyklingos formos, odos paviršius krūtinės srityje nepažeistas. Ant kaklo kairės pusės matoma blankiai rausvos spalvos žymė, kuri yra netaisyklingos pailgos formos, žymės ilgis 5 cm, odos paviršius kaklo srityje nepažeistas. Ant matomų kūno vietų daugiau sužalojimų nestebima (b. l. 66–74).

2. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

3. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai A. Š., o būtent: tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajai A. Š. į krūtinės sritį, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia abejomis rankomis suėmė nukentėjusiajai A. Š. už kaklo srities ir jį spaudė, po to ranka vieną kartą smogė į krūtinės sritį, tyčia sukeldamas nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

4. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

5. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

7. A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. A. Š. nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikytinas neteistu (b. l. 102–104), baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs (b. l. 105–111), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 112–114), turintis neįgalumą, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 116, 117), yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Bausmės terminas kaltinamajam nustatytinas didesnis negu įstatyme numatytas šios bausmės minimalus dydis, neviršijant vidurkio (BK 48 str. 2 d.), be intensyvios priežiūros, uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, paskirta bausmė A. Š. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

8. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta šeimos nariui – mamai, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

9. Kaltinamajam A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu 100 metrų atstumu (b. l. 159–161), bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 162–165) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-02123 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 104,17 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. Š. (b. l. 183–187).

11. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam A. Š. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. Š. nustatytas trisdešimties procentų darbingumas, jis yra nedirbantis, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. Š. turtinę padėtį, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. Š. nepriteistinos.

12. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt., esanti voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Š. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. Š., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.