- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-681-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59273-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. A. nuteistas 2017 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 11 d.Komisija 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 81/04-431 vienbalsiai nutarė A. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog A. A. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti Komisijos nutarimą Nr. 81/04-431 ir Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; išreikalauti informaciją apie naudojamą „OASys“ metodiką ir nustatyti, kokios yra realios galimybės jam sumažinti kintamus rizikos balus, nustačius, kad jų nėra, spręsti klausimą, ar tikslinga toliau naudoti tokią metodiką, kuri nesudaro galimybių nuteistajam sumažinti rizikos balų iki nekintamų.Skunde nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 68 balai. Atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Nuteistasis teigia, kad savo elgesiu įrodė, jog deda pastangas gyventi laisvėje ir padarė teigiamas išvadas, seniai neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas, todėl nesupranta, kodėl jam netaikomas lygtinis paleidimas, juolab, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymo sąlygos siejamos išimtinai tik su asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nurodo, kad yra nuolat lankomas, bendrauja su artimaisiais, jų ryšiai tvirti ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Jam nesuprantama, ką dar turi padaryti, kad būti lygtinai paleistas. Skundo autorius mano, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra neteisingas, kadangi sumažinti rizikos balų iki minimalių nėra galimybės. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose rizikos balų nemažina, tad lieka neaišku, kaip juos išties reikia sumažinti.A. A. nurodo, kad resocializacijos ir probacijos prasmė yra padėti integruotis į visuomenę, o kai žmogus atlieka visą bausmę šios priemonės neturi prasmės, nes žmogus nebeturi jokių įsipareigojimų. Be to, įstatymas nedraudžia lygtinio paleidimo taikyti asmeniui, kuris jau buvo pažeidęs ankstesnio lygtinio paleidimo taisykles ar padarė nesunkų nusikaltimą. Mano, kad pats lygtinis paleidimas savo esme leidžia tikėtis, kad nuteistasis pasitaisys ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Tai yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nusikaltusį asmenį į visuomenę. Skunde teigiama, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią atliekama bausmė, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi jos buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu netaikant lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistojo A. A. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, priešingai nei kad mano skundo autorius, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (68 balai). Nors skunde „OASys“ metodika yra kritikuojama, teigiama, kad nėra galimybių sumažinti rizikos balus, teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teisingumu ar manyti, kad balų neįmanoma sumažinti, kadangi aptariama metodika yra patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu, yra galiojanti ir naudojama vertinant visų nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. A. A. atžvilgiu nuo paskutinio vertinimo ji išliko nepakitusi. Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais laikomi gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kriminalinė istorija, manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo. Tokį manymą ypatingai sustiprina ne tik tai, kad skundo autorius jau anksčiau ne kartą teistas, bet ir ta aplinkybė, kad pastarojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo metu A. A. ne tik, kad nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, darė administracinius teisės pažeidimus, tačiau ir vėl nusikalto, dėl ko buvo pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies. Ir nors įstatymas nedraudžia pakartotinai taikyti lygtinį paleidimą, tačiau faktas, kad asmuo naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas, visgi pagrįstai leidžia abejoti šio instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu. Skundo autorius teisus, kad aplinkybės, susijusios su jo ankstesniais teistumais, nusikalstama veika, už kurią atlieka bausmę, jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos, ir aukštesniojo teismo vertinimu, A. A. charakterizuoja neigiamai ir leidžia abejoti tuo, kad jis sugebės dorai gyventi visuomenėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, ypač įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis žino ryšį tarp jo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina ar mano, jog neturi kito pasirinkimo, nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, linkęs teisintis, minimalizuoti savo elgesį. Priimdamas sprendimus, jis neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Dėl paskutinio nusikaltimo, kurį įvykdė lygtinio paleidimo metu, atsakomybę prisiima, tačiau mano, kad nieko blogo nepadarė. Dėl ankstesnių nusikaltimų atsakomybės neprisiima, mano, kad daugeliu atvejų buvo nuteistas nekaltai, sumažina savo vaidmenį, kaltina kitus. Pataisos namuose linkęs bendrauti tik su tais nuteistaisiais, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas. Būrio drausmės komisijos sprendimu už neigiamos įtakos darymą kitiems nuteistiesiems buvo pervestas į kitą būrį. Savęs vertinimo lygis aukštas, mano, kad yra pranašesnis už kitus. Pats pripažįsta, kad yra linkęs bendrauti su bloga kompanija. Pataisos namuose skundo autorius nedirba, net ir visuomeniniais pagrindais. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina A. A. asmenybę, rodo, kad pataisos procesas jo atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog A. A. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai A. A. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad A. A. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo elgesyje matomos tam tikros elgesio korekcijos užuomazgos, tačiau A. A. nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo metu nėra pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl A. A. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.