Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovės O. B. atstovams advokatui Tomui Šedbarui, atstovui pagal įgaliojimą K. P., atsakovo atstovui Rimgaudui Kvikliui, trečiojo asmens Utenos regiono aplinkos apsaugos departmento Utenos rajono agentūros atstovui Vytautui Jasiūnui, nedalyvaujant Utenos rajono savivaldybės administracijai, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, bei atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei O. B., tretiesiems asmenims - Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

ieškovė prašo panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymą Nr. 3-324 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ bei pripažinti ieškovės teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančių dokumentų poilsio namelio, tualeto, liepto ir laiptų statyboms jai priklausančiame žemės sklype, esančiame Levizarų kaime Utenos rajono savivaldybėje išdavimo. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2003-09-18 Utenos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,22 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui buvo nustatyta žemės ūkio tikslinė naudojimo paskirtis, 1,06 ha jame sudarė miško žemė. Sklypui buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos – 0,9 ha (¾ dalys) sklypo patenka į vandens telkinio (Daglėjo ežero) apsaugos zoną. 2009-08-12 Utenos RAAD pareigūnai patikrino O. B. privačią miško valdą ir nustatė, kad miško žemėje vykdomi statybos darbai. Duomenys apie tai buvo perduoti Utenos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistams, kurie 2009-09-07 nustatė, kad O. B. sklype, esančiame Daglėjo ežero apsaugos zonoje statomi poilsio namelis (2,50x3,00), lieptas ir laiptai. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2009-09-09 savavališkos statybos aktu Nr.115U-14 ir statybos sustabdymo aktu Nr.115U-15. Utenos apskrities viršininko 2009-10-23 įsakymu Nr. 3-324 buvo įpareigota nugriauti poilsio namelį, tualetą, lieptą ir laiptus.

Atsiliepime į priešieškinį (1 t. 129-133 b.l.) nurodė, kad su atsakovo pateiktu priešieškiniu nesutinka, nes statiniai negali būti pripažinti savavališkais, be to nepažeidžiamos vandens telkinių zonos ir juostos.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t., 65-75 b.l.) nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo įpareigoti ieškovė O. B. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius esančius (duomenys neskelbtini) Ieškovei nenugriovus minėtų statinių, įpareigoti statybos priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti ieškovei priklausančius statinius esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusias ir patirtas išlaidas iš ieškovės. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (1 t., 125, 126 b.l.). Nurodė, kad O. B., neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto statinio projekto, Daglėjo ežero pakrantėje apsaugos zonoje pastatė statinius, be to statiniai yra miško žemejė, kur tokių statinių statyba negalima išvis. Pažeidimo faktas konstatuotas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-03-20 nutartimi, todėl prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,2200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.4400-0126-5738, esantis (duomenys neskelbtini) Pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės ūkio naudmenų plotas 0,1400 ha, miško žemės plotas 1,0600 ha, kelių plotas 0,0200 ha. Nuosavybės teisės įgytos Utenos apskrities viršininko 2003-09-18 sprendimu Nr.13-5182, kuriuo žemės sklypui nustatytos ir specialios naudojimo sąlygos: dirvožemio apsauga, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai (1 t., 94, 95 b.l.).

2009-09-07 statybos patikrinimo aktu Nr.09-14 (1 t., 29 b.l.), užfiksuota, jog žemės sklype statomas medinis poilsio namelis 2,5 x 3 m dydžio, lieptas 1 x 12 m, laiptai (1 t., 29 b.l.). 2009-09-09 surašytas surašytas savavališkos statybos aktas Nr.115U-14 ir 2009-09-09 statybos sustabdymo aktu Nr.115U-15 medinio namelio, liepto ir laiptų statyba sustabdyta (1 t., 30-32 b.l.). 2009-10-14 statybos patikrinimo aktu Nr.09-16 nustatyta, kad statybos darbai tęsiami (1 t., 90 b.l.) ir 2009-10-26 O. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.8.18-10, o 2009-11-10 nutarimu Nr.8.18-13 ieškovė nubausta 5000 Lt bauda pagal ATPK 159² str. 1 d. (1 t., 92, 93 b.l.). Priimtas nutarimas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-03-20 nutartimi (administracinė byla Nr.II-4-552-2010), paliktas galioti, pašalinant aplinkybę, kad O. B. 2009 m. liepos mėnesį savališkai pastatė lieptą (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje (1 t., 100, 101 b.l.).

2009-10-23 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 3-324 O. B. įpareigota iki 2009-11-30 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą poilsio namelį, tualetą, lieptą ir laiptus, esančius (duomenys neskelbtini)., Daglėjo ežero apsaugos zonoje, žemės sklype kadastrinis Nr.8243/005:119 Norvaišių k.v. bei sutvarkyti statybvietę (1 t., 91 b.l.). Įpareigojimas iki šio neįvykdytas.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2009-11-19 redakcija, Žin., 2009, Nr. 144-6352) 2 str. 71 d. savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto straipsnio 92 d. nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Ginčo tarp šalių, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype pastatyti nesudėtingi statiniai, nėra. Nesudėtingų statinių statybą ir reikalingų dokumentų atskiroms statinių rūšims statyti sąrašą apibrėžia 2002 m. balandžio 16 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau tekste – Reglamentas). Pagal Reglamento 12.2 punktą, nesudėtingiems statiniams, statomiems saugojamoje teritorijoje, būtinas supaprastintas projektas, kurį patikrina ir jam raštiškai pritaria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.

Iš byloje esančių duomenų, t.y. fotonuotraukų kopijų (1 t., 14, 15, 33 - 35 b.l.), 2009-08-12 privačios miško valdos patikrinimo akto (1 t., 18 b.l.), 2009-08-13 Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros rašto (1 t., 82 b.l.), Valstybinės miškų tarnybos GIS duomenų bazės schemos ištraukos (1 t., 97 b.l.), kadastro žemėlapio ištraukų (1 t., 36 – 38, 110 -112 b.l.), kartografinės medžiagos(1 t., 175, 176 b.l.), matyti, kad pastatyti statiniai patenka ne tik į Daglėjo ežero apsaugos zoną (dabartinis ežero pavadinimas Paštys, 1 t. 174 b.l.)), bet ir yra pastatyti sklypo dalyje, kuri yra miško žemė bei patenka į II ir III kategorijos mišką (1 t., 97 b.l.). Asakovės argumentai, kad nėra aiškios ribos tarp miško žemės ir kitų žemės naudmenų atmestini, nes iš nurodytų dokumentų duomenų matyti, kad statiniai yra būtent toje sklypo dalyje, kurioje tęsiasi vientisas miškas (1 t., 112, 175 b.l.).

Pagal LR Miškų įstatymo 2 str. 3 d. miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai dar gali būti ant miško žemėje. Taigi darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių neleidžiama.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas O. B. buvo informuota dar 2003 metais, kai jai buvo atkurta nuosavybės teisė ir sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Taigi ji kaip turto savininkė turėjo pareigą laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų, kartu jai teko ir pareiga išsiaiškinti, kokioms sklypo dalims, kokie apribojimai taikomi.

Pagal Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, apibrėžiančių, kokie dar kiti statiniai gali būti ant miškų ūkio paskirties žemės. Vadinasi, ir pagal šį teisės aktą miškų ūkio paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Teisė į kitokių statinių statymą miškų ūkio paskirties žemėje pagal Žemės įstatymą nėra įtvirtinta.

Dėl statybos teisės miškų ūkio paskirties žemėje papildomai pastebėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, - ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taip pat nėra pakankamai teisinių argumentų, kad sąvoka „miško žemė“ suponuoja švelnesnių ribojimų statybai taikymą, ar kad tarp sąvokų „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ yra esminiai skirtumai.

Įrodymų, kad pastatyti statiniai galėtų būti priskiriami miške galimų statyti statinių kategorijai, byloje nėra pateikta.

CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, o priešieškinys tenkintinas visiškai. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo taikyti LR statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustatytas priemones dėl savališkos statybos padarinių šalinimo, nes statiniai pastatyti ne tik saugomoje teritorijoje, kur statyba teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka galima, tačiau ir miško žemėje kur tokio pobūdžio statinių statyba negalima.

Teismo sprendimą, kuriuo ieškovė įpareigojama nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, gali įvykdyti ne vien tik asmeniškai ieškovė, todėl nustatytina, kad jai teismo sprendimo neįvykdžius iki nustatyto termino, sprendime nurodytus veiksmus turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išieškant iš ieškovės reikiamas išlaidas (LR CPK 273 str. 1 d., LR statybos įstatymo 28 str. 9 d.).

Ieškinį atmetant, priešieškinį tenkinant iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263 – 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

priešieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti ieškovę O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti poilsio namelį (2,5x3 m), tualetą su įrankių sandėliu, lieptą ir laiptus (1x12 m), pastatytus žemės sklype, unikalus Nr.4400-0126-5738 (kadasrinis Nr.8243/0005:119, Norvaišių k.v.), esančiame (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad jeigu O. B. per nurodytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, nurodytus veiksmus (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) turi teisę atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kodas juridinių asmenų registre 288600210, ieškovės O. B. lėšomis, išieškant iš ieškovės O. B. reikiamas išlaidas.

Priteisti iš O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 132 Lt žyminio mokesčio ir 36,06 Lt išlaidų, susijusių su su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.