Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trucktreidas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-289-372/2020 (ankstesnis Nr. eB2-727-372/2019) pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trucktreidas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Trucktreidas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. gruodžio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; turto sąrašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys byloje dalyvaujantiems asmenims žinomas, pareiškėjo pozicija naujų įrodymų priėmimo klausimu išreikšta atsiliepime į atskirąjį skundą, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės ir galimybės inicijuoti bankroto bylą

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimo stadijoje pakanka duomenų teigti, jog pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į atsakovę kildinama iš sumokėto ir negrąžinto avanso, prie pareiškimo pridėti tai pagrindžiantys mokėjimo pavedimai. Apeliantė neneigia sutartinių santykių su pareiškėju egzistavimo, neteikia nei argumentų, nei įrodymų, kad nėra skolinga pareiškėjui, t. y. iš esmės neginčija pareiškėjo reikalavimo teisės. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovė nėra skolinga pareiškėjui, ir jis neturėjo teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Taip pat priešingai nei nurodo apeliantė, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nukrypo nuo teismų praktikos.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai; CPK 5, 13 straipsniai), be to ir ĮBĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

19. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą nustatęs įmonės nemokumą. Apeliantės teigimu, įmonė turi turto ir nėra pagrindo konstatuoti, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

20. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, kt.).

22. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).

23. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius duomenis įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti teismui: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Bylos duomenimis, atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir pateikė tik nepasirašytą mokestinių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą, pagal kurį VMI turėtų grąžinti apeliantei 97 842,53 Eur. Pastebėtina, kad pateiktame dokumente nurodyta tik informacija apie jo patalpinimą VMI portale, tačiau jokie duomenys apie VMI priimtą sprendimą šiuo klausimu nėra teikiami. Atsakovės vadovui už įpareigojimo pateikti duomenis apie įmonę nevykdymą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskirta bauda, atkreiptas dėmesys, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo įpareigojimų vykdymo, tačiau atsakovės vadovas pirmosios instancijos teismui daugiau jokių duomenų neteikė.

24. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovės 2018 m. spalio 18d.–gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo 514 590 Eur turto, iš kurio 3 000 Eur ilgalaikis materialus turtas; trumpalaikį 511 590 Eur vertės turtą iš esmės sudarė atsargos – 397 252 Eur (aiškinamajame rašte nurodyta, jog tai prekės skirtos perparduoti), per vienerius metus gautinos sumos – 95 319 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 19 019 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 470 386 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 269 886 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 200 500 Eur. Iš 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto nustatyta, kad 269 886 Eur įsiskolinimo sumą sudaro: skolos tiekėjams (106 146 Eur); gauti avansai (140 268 Eur); skolos valstybės institucijoms (20 789 Eur); su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (2 683 Eur).

25. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad spręsdamas atsakovės nemokumo klausimą teismas vertino pareiškėjo, trečiojo asmens pateiktus bei teismo surinktus duomenis. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas visą atsakovės 2018 m. spalio 18 d.–gruodžio 31 d. balanse nurodytą per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus (269 886 Eur) laikė pradelstais. Minėta, įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių šiuo atveju balansas neatspindi. Atsakovė neteikdama bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimui aktualių duomenų nepateikė ir kreditorių sąrašo, kuriame atsispindėtų įsipareigojimų kreditoriams sumos, atsiskaitymo terminai. Patikrinus antstolių informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad antstoliai vykdo piniginius išieškojimus iš atsakovės septynių asmenų naudai bendrai 40 726,46 Eur sumai, visų išieškojimų teisinis pagrindas (teismo įsakymai, Darbo ginčų komisijos sprendimai, kt.) atsiradęs 2019 m. Priverstinai išieškoma net 121,25 Eur suma, kas rodo, jog atsakovė nėra pajėgi vykdyti net santykinai nedidelių įsipareigojimų kreditoriams, todėl kritiškai vertintini kartu su skundu pateikti 2019 m. gruodžio 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys apie įmonės generuojamą pelną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad visa 2018 m. spalio 18 d.–gruodžio 31 d. balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (269 886 Eur) laikytini pradelstais bei prie jų pridėtina antstolių išieškoma bendra 40 726,46 Eur suma, 98 653,77 Eur įsiskolinimas trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui (apeliantės teiginiai dėl trečiajam asmeniui grąžintų transporto priemonių už 47 000 Eur nepagrįsti jokiais įrodymais) ir iš esmės neginčijama 60 000 Eur skola pareiškėjui. Taigi bendra pradelstų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma laikytina 469 266,23 Eur suma (269 886+40 726,46+98 653,77+60 000). Apeliaciniam teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis, 2020 m. sausio 27 d. suformuotais duomenimis, įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė nebeturi.

26. Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo H. K. k.-h. ieškinį atsakovei UAB „Trucktreidas“ dėl lėšų atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 51 000 Eur bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovės įsipareigojimų suma dar padidėtų.

27. Iš 2018 m. spalio 18 d.– gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovė turėjo 514 590 Eur turto, iš kurio 3 000 Eur ilgalaikis materialus turtas; trumpalaikį 511 590 Eur vertės turtą iš esmės sudarė atsargos – 397 252 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 95 319 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 19 019 Eur. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujesnius duomenis apie turimą turtą, pateikto turto sąraše nurodyta jo vertė – 184 117,66 Eur, iš kurios 178 743 Eur sudaro AB Šiaulių bankui įkeisti vilkikai. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015; 2018 m sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-391-381/2018). Taigi pagal atsakovės pateiktus naujesnius duomenis ji turi turto už 5 374,66 Eur, o 2018 m. spalio 18 d.– gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas eliminuotinas vertinant realų atsakovės turimą turtą.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės apibrėžimą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti jos įsipareigojimai sudaro 469 266,23 Eur ir viršija apeliantės turimą turtą (5 374,66 Eur), bei viršija net ir pusę 2018 m. spalio 18 d.–gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto vertės.

29. Atsižvelgiant į didelę pradelstų skolų sumą, sistemingą įsiskolinimų kreditoriams nemokėjimą (net mažų sumų), aplinkybė, kad įmonė neturi įsiskolinimų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio ir ji bus pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgtina ir į tai, kad įmonėje dirba tik 3 darbuotojai, nėra pateikta duomenų apie vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.