Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei L. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 14 d. 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. P., itin žiauriai, ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatą, o būtent: 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatytu laiku, minėtame bute kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajai į galvą; 2018 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., sudavė kumščiu ir spyrė nukentėjusiajai L. P. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į galvą, krūtinę, šonkaulius, nugarą, kitas kūno vietas; smurtiniais veiksmais R. P. padarė nukentėjusiajai L. P. kraujosruvą dešinės akies obuolio jungtinėje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, skruostuose, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje ir blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, kairės pusės 3 ir 6 šonkaulių lūžius su oro susikaupimu po oda ir krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, nedidelius kraujo išsiliejimus po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu.

2. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 15 d. 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. P. grasino nužudyti nukentėjusiąją L. P. sakydamas, kad ją reikia papjauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas; užrakino buto duris, pasiėmė raktą, nukentėjusiajai bandant išvengti smurtinių veiksmų ir kviečiant pagalbą, jis sulaikė iš minėto buto į laiptinę išbėgusią nukentėjusiąją, parvedė ją į butą, vėl užrakino buto duris, taip sukeldamas pavojų nukentėjusiosios gyvybei bei sveikatai neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai L. P., kol 2018 m. lapkričio 15 d. 20 val. atvyko policijos pareigūnai.

3.1. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo antradienis, galėjo būti 13 diena, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tądien susitiko draugą, kuris taip pat pažinojo nukentėjusiąją L. P.. Vakare jiedu grįžo pas jį (kaltinamąjį) į namus, atsinešė du butelius degtinės po 0,7 l. talpos. Namuose buvo nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi. Jie trise virtuvėje gėrė degtinę. Matė, kaip geriant degtinę draugas kabinėjasi prie nukentėjusiosios L. P., tačiau jis (kaltinamasis) į tai rimtai nesureagavo. Po to jis nuvedė nukentėjusiąją į kambarį miegoti, o pats nuėjo parūkyti į tualetą, po to vėl grįžo į virtuvę. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad virtuvėje nebėra draugo. Manė, kad draugas išėjo, todėl dar išgėręs degtinės nuėjo į kambarį miegoti. Įėjęs į kambarį pamatė, kaip nukentėjusioji L. P. mylisi su draugu. Jis supyko, išvarė draugą iš namų. Klausė nukentėjusiosios L. P., kodėl ji išdavė jį. Nukentėjusioji neigė, kad mylėjosi, sakė, kad ją „padarė tik su pirštu“. Tuomet jis sudavė nukentėjusiajai L. P. su delnu tris kartus per ausis. Sudavęs smūgius jis nuėjo iki naktinės parduotuvės, nusipirko alkoholio ir toliau gėrė. Grįžęs iš parduotuvės užrakino duris, tačiau raktas buvo ant spintos ir nukentėjusioji žinojo, kur yra raktas. Kitą dieną jis vos nubudęs iškart išėjo iš namų į aludę gerti. Išėjęs buto durų neužrakino. Kada tą dieną grįžo į namus negali pasakyti, nepamena, nes buvo labai girtas. Jam grįžus nukentėjusioji L. P. buvo pagaminusi valgyti, viską sutvarkiusi ir paprašė jo gerti alkoholio. Tą vakarą jiedu gėrė alkoholį, pasigėrė, jis priekaištavo nukentėjusiajai dėl išdavystės, tačiau jos nemušė. Trečią dieną atsikėlęs jis vėl išėjo gerti į aludę. Taip pat tą dieną jis buvo nuvykęs į darbovietę, o grįžęs nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią aludę. Nepamena, ar išeidamas tądien užrakino duris. Kada tądien grįžo į namus jis nežino, tačiau jam sugrįžus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policija ir jį iškart sulaikė. Nepamena, ar per tas dienas skambino nukentėjusiosios sūnui, bet galėjo skambinti. Minėtomis dienomis bute buvo tik jie dviese, niekas kitas nukentėjusiosios L. P. sužaloti negalėjo. Galvoje esančius sužalojimus nukentėjusiajai padarė jis, tačiau šonkaulių lūžių ir kitų sumušimų jis nepadarė. Prieš savaitę iki įvykio nukentėjusioji L. P. prausėsi vonioje ir jis girdėjo, kaip ji nugriuvo, tuomet ji galėjo susižaloti. Tačiau po griuvimo vonioje iki aptariamo įvykio nukentėjusiosios judesiai nebuvo apriboti, ji judėjo gerai, vizualiai nesimatė jos judesių apribojimų. Negali pasakyti, nuo ko tokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai ir kodėl ją tokios būklės išvežė į ligoninę. Anksčiau, prieš įvykį, nukentėjusioji L. P. yra prašiusi ją užrakinti bute, kad ji neitų į aludę gerti. Tačiau kai labai norėdavo gerti, nukentėjusioji iššokdavo per langą, nes butas buvo pirmame aukšte. Buvo trys buto durų raktai – vienas buvo pas jį, vienas buvo bute ir vienas buvo pas jo mamą. Nukentėjusioji L. P. savo rakto nuo buto neturėjo. Prieš įvykį jis labai mylėjo nukentėjusiąją L. P., bet jie nebuvo sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė. Negali paaiškinti, kas sieja jį su nukentėjusiąja. Jis negrasino nukentėjusiajai jos papjauti, tokių intencijų neturėjo ir papjauti jos nenorėjo. Tuo metu kai sudavė smūgius nukentėjusiajai L. P. ir po to dar dvi dienas jis buvo girtas. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Civilinių ieškinį Panevėžio teritorinės ligonės kasų pripažįsta, tačiau žalos neatlygino.

3.2. Nukentėjusioji L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta. Su juo susipažino 2017 m. gruodžio mėn., draugavo su juo. 2018 m. vasario mėnesį R. P. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, šiame bute jie kartu gyveno apie 3 mėnesius, vedė bendrą ūkį, buvo nusivežusi pas jį savo daiktų. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti vasara, jie susipyko, todėl ji grįžo gyventi pas savo mamą. Tuo metu savo daiktus iš R. P. nuomojamo buto išsivežė. Vėliau jie susitaikė, susitikinėjo, bet savo daiktų pas R. P. ji nebenusivežė. Tuo laiku, kai susitikinėdavo, ji nakvodavo pas R. P. vieną arba daugiau naktų. Tuo metu jie viską darydavo bendrai. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ji pradėjo dažniau lankytis pas R. P. ir apsistoti pas jį ilgiau. Tiksliai nepamena kada, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 13 d. apie 19 val. R. P. į namus atsivedė draugą, kurio vardas A.. Tuomet jie visi trys virtuvėje gėrė alkoholį. Apie 21 val. ji pasigėrė ir nuėjo į kambarį miegoti. Po kiek laiko tas draugas atėjo pas ją miegoti ir jie abu mylėjosi. Tuo metu R. P. buvo virtuvėje. Po kiek laiko atėjęs į kambarį R. P. užtiko juos besimylinčius. Tada R. P. supyko, kad ji išdavė jį, pradėjo priekaištauti. Negali atsakyti, ar ji su A. mylėjosi, nes nepamena, tačiau jie buvo be rūbų. Ji atsiprašė R. P., paaiškino, kad buvo visiškai girta. Po to R. P. pradėjo muštis, o A. pabėgo. R. P. ranka daužė jai per ausis. Ji prašė R. P. nemušti, tačiau jis atsakė, kad nemuša, o glosto. Tuo metu ji galėjo išeiti, R. P. raktų nepaslėpė, tačiau ji nenorėjo išeiti, nes buvo visiškai girta. Liko nakvoti. Kitą dieną (2018 m. lapkričio 14 d.) ryte, atsikėlus R. P. išvadino ją išdavike ir mušė. Mušė ranka per ausis, spyrė į šonkaulius, smūgiavo ir spyrė į kitas kūno vietas. Kiek iš viso smūgių buvo nepamena. Tą rytą R. P. parnešė alkoholio ir jie vėl gėrė alkoholį. Ji juto skausmą kairės pusės šonkauliuose, tačiau niekur nesikreipė. Vienu metu, kai R. P. mušėsi, ji bandė pabėgti, išbėgusi iš buto į laiptinę šaukė „gelbėkit“, nes bijojo, kad ją toliau muš. Išbėgęs R. P. pagavo ją už chalato ir partempė į butą. Primušęs ją R. P. paskambino jos sūnui ir pasakė, kad ją primušė. Antrą dieną ji galėjo išeiti, nes durys buvo nerakintos, tačiau ji norėjo gerti ir neišėjo. Antrą dieną ji juto pavojų iš R. P., tačiau noras išgerti buvo didesnis, nei pavojus. Antros dienos vakare R. P. jos nebemušė, jie kartu gėrė alkoholį. Tą vakarą eidama miegoti ji buvo girta. Trečią dieną (2018 m. lapkričio 15 d.) ryte atsikėlė apie 8-9 val. Atsikėlė apsvaigusi. Tą dieną R. P. jos nebemušė. Dieną ji eiti niekur nenorėjo, laukė kol sutems, nes jai buvo gėda. Tačiau vakare išeiti nebespėjo, nes atėjo dukterėčia L. R. ir iškvietė policiją. Ji galėjo laisvai išeiti, nes buto durys nebuvo užrakintos. Visomis dienomis ji galėjo išeiti. Per langą išlipti ji negalėjo, nes jai skaudėjo šonkaulius ir ji buvo su aukštakulniais (butas buvo pirmame aukšte). Tuo metu ji mobiliojo ryšio telefono neturėjo, tačiau R. P. telefonas buvo matomoje vietoje, jis leido jai skambinti ir kviestis pagalbą. Per minėtas dienas R. P. jai negrasino, nepamena, ar jis sakė, kad ją nužudys. Detalių nepamena. Kai R. P. mušėsi ji bijojo, kad naudos fizinį smurtą, tačiau žinojo, jog jis negalėtų jos nužudyti. Kai R. P. paleido iš suėmimo, jis atsiprašė jos, ji atleido R. P.. Civilinio ieškinio nereiškia. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo labai pikta, parodymus davė iš pykčio. Kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jam atleido.

3.3. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios L. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis. Su R. P. susipažino 2017 m. gruodžio mėnesį. Tada R. P. gyveno pas savo mamą. R. P. jai pasiūlė gyventi kartu. R. P. ji buvo sakiusi, kad su jo mama ji kartu negyvens. Kažkur 2018 m. vasario mėnesį R. P. išsinuomojo butą, esantį P(duomenys neskelbtini) ir jie tame bute kartu apsigyveno. Jos sūnus M. P. nenorėjo gyventi pas R. P. bute, todėl jis pasiliko gyventi pas jos tėvus. Prieš tai ji su sūnumi gyveno savo tėvų bute. Už buto nuomą ir komunalinius mokesčius mokėjo R. P.. Ji į R. P. nuomojamą butą buvo nusivežusi savo drabužius, kitus daiktus. Maistą pirkdavo ir ji ir R. P.. Kai R. P. dar dirbdavo, maistą gamindavo ji. Su R. P. gyveno kaip sugyventiniai. Kadangi ji turėjo nepilnametį sūnų, todėl kartais grįždavo į savo tėvų namus, kuriuose jis pasiliko gyventi. 2018 m. vasarą, tikslaus mėnesio nepasakys, ji susipyko su savo sugyventiniu R. P. ir grįžo gyventi atgal į savo tėvų namus. Tada iš R. P. buto ji susirinko visus savo daiktus. Kai ji išsikraustė iš R. P. nuomojamo buto, jis iš karto jos pradėjo atsiprašinėti. Jie susitaikė. Nuo tada ji būdavo tai pas R. P. bute, tai grįždavo į savo tėvų butą, kuriame gyveno jos nepilnametis sūnus. Į R. P. nuomojamą butą tada savo daiktų ji nebesivežė. Galima sakyti kelias dienas būdavo pas R. P. bute, kelias dienas būdavo tėvų bute, pas savo nepilnametį sūnų. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios ji vėl pastoviai gyveno su R. P., jo nuomojamame bute, buvo nusinešusi tik reikalingiausius savo daiktus, drabužius, kosmetiką. Su R. P. buvo sutarę, kad ji savo daiktų daugiau pas jį nesineš, nes jie pastoviai pykdavosi. Kai susipykdavo, ji viską susirinkdavo ir grįždavo į tėvų butą. R. P. jos iš karto atsiprašydavo ir ji vėl grįždavo pas jį. Kartu su jais daugiau niekas negyveno. R. P. vartojant alkoholinius gėrimus užeina psichozė. Jis nei iš šio nei iš to pradeda mėtyti indus ir prieš ją smurtauti. R. P. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Būdavo, kad R. P. ją apžnaibydavo. Nuo to likdavo mėlynės. Tuo viskas ir baigdavosi. Daugiau jis jos nemušdavo. Tas apžnaibymas buvo menkniekis, todėl į policiją ji nesikreipdavo. Jie susitaikydavo. Kada tiksliai tai buvo nepasakys, smulkesnių detalių nepamena. Kai R. P. būdavo blaivus, jie sutardavo. Apie tai, kad R. P. prieš ją smurtauja, ji niekam nesakydavo. Kai grįždavo į mamos butą, ji pamatydavo ant jos kūno mėlynių. Ji jai nieko daugiau neaiškindavo, mama ir pati suprasdavo, kad tas mėlynes įdėjo R. P., nes ji grįždavo iš jo. Mama jai vis sakydavo su juo daugiau nesusidėti, nes jis yra turėjęs galvos traumą, yra neprognozuojamas. Ji mamos neklausė, ir toliau grįždavo pas R. P.. 2018 m. lapkričio 13 d. buvo bute, (duomenys neskelbtini). Tikslios valandos nepamena, tačiau tai galėjo būti apie 19 val. R. P. grįžo į namus su draugu. To draugo nei vardo nei pavardės ji nežino. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Su R. P. draugu nuėjo į lovą. R. P. pasiliko virtuvėje. Po kiek laiko į kambarį, kuriame ji buvo lovoje su jo draugu atėjo R. P.. Lovoje jie buvo nusirengę, tačiau nesimylėjo. R. P. pradėjo šaukti, kad ji jam yra neištikima. Sakė, kad draugas ją padarė pirštu. R. P. iš buto išvarė savo draugą. Bute su R. P. pasiliko dviese. Jis ir toliau jai pradėjo priekaištauti, kad ji jam buvo neištikima. Su R. P. jie susiginčijo. Galėjo būti 21 ar 22 val., R. P. jai būnant kambaryje sudavė kumščiu į galvą ne mažiau kaip keturis kartus. Ji pajuto stiprų skausmą. Butas yra vieno kambario, su virtuve. Ji norėjo išeiti iš namų, tačiau R. P. jos neišleido. Jis užrakino buto duris ir pasiėmė raktą. Ji savo mobilaus ryšio telefoną buvo palikusi savo tėvų namuose, todėl į policiją ji nesikreipė. Jie nuėjo miegoti. 2018 m. lapkričio 14 d., apie 6 val. ryto R. P. išėjo į aludę. Ji tuo metu miegojo ir pasiliko bute. Buto durys buvo užrakintos, ji raktų neturėjo. Ji išsimiegojo, kol namuose nebuvo R. P.. Nuo suduotų smūgių jai labai skaudėjo galvą. Apie 14 val. į namus grįžo R. P.. Jis grįžo neblaivus. Jis jai vėl pradėjo priekaištauti dėl to paties, kad ji yra jam neištikima. R. P. pradėjo ją spardyti. Jis jai spyrė į krūtinę, šonkaulius, nugarą ir kitas kūno vietas. Jis jai spyrė ne mažiau kaip keturis kartus. Nuo suduotų smūgių jai lūžo šonkauliai, visas kūnas nusėtas mėlynėmis. Juto stiprų skausmą. R. P. jai sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę. Ji visa drebėjo iš skausmo. Prašė R. P. jos nebemušti. Jis nustodavo kokiai sekundei ir priėjęs prie jos vėl mušdavo. Jis jai sakė, kad jos nemuša, o ją tik glosto. Ji norėjo pabėgti iš buto, buvo išbėgusi į laiptinę. Bėgo į antrą aukštą, norėjo išsikviesti pagalbą. Ji šaukė ant visos laiptinės, prašė padėti. Tačiau niekas iš kaimynų neišėjo į laiptinę ir neiškvietė policijos. R. P. ją pačiupo už chalato ir ją parsitempė atgal į butą. Jis užrakino buto duris ir jai pasakė, kad ji niekur neišeis. Sakė, kad ją išleis rytoj. R. P. paskambino jos sūnui M. ir pasakė, kad ją sumušė. R. P. jai vis kartojo, kad ją reikia, papjauti, bet jai gaila jos sūnaus M.. Ji R. P. bijojo. Bijojo, kad jis jos dar labiau nesumuštų, norėjo išlipti pro langą, tačiau nebeturėjo jėgų, nes jai skaudėjo visą kūną. Jautėsi blogai, todėl nuėjo miegoti. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 9 val. ji atsibudo. Atsibudo ir R. P.. Jis jai pasakė, kad šiandien jos nebemuš. Jai buvo labai mėlynos abi akys. Po akimis nukrito tokie kaip maišeliai su krauju. R. P. sakė, kad reikia po akimis prapjauti, kad išbėgtų kraujas. Ji iš pradžių nesutiko. Tačiau pradėjo mėlti visas veidas. Tada R. P. su statybiniu peiliuku jai prapjovė po akimis, kad išbėgtų kraujas. Kraujas buvo sukrešėjęs, todėl niekas nebėgo. Ji jam pasakė, kad jam vis tiek bus blogai, jei jos neišleis iš namų. R. P. apie 10 val. išėjo iš namų. Jis užrakino buto duris ir išėjo. Išeidamas pasakė, kad grįš po pusę valandos ir ją išleis. R. P. namo grįžo apie 14 val. Ji iš R. P. mobiliojo ryšio telefono paskambino nepilnamečiui savo sūnui M.. Ji sūnui pasakė, kad R. P. ją sumušė. Sūnui pasakė, kad pas tėvus į namus grįš vakare, nes dabar yra visa mėlyna. Sūnus pasakė, jei ji negrįš, tai atvažiuos jis ir paskambins policijai. Apie 19 val. atvažiavo sesers dukra L. R. su drauge. Jos iškvietė greitąją. R. P. tuo metu namuose nebuvo. Buto durys buvo atrakintos, todėl jos į butą įėjo. Po kiek laiko grįžo R. P.. L. R. iškvietė policiją. Tikslios dienos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2018-11-07, kai ji buvo pagriuvusi prie minėto buto durų. Tada buvo atvykę policijos pareigūnai, medikai. Jie R. P. liepė ją saugoti, kad ji neužspringtų vėmalais. Ji tą dieną buvo neblaivi. R. P. ją nuvedė į vonios kambarį, norėjo ją nuprausti. Ją pakišo po dušu. Ji tada griūdama vonioje kažkur atsitrenkė su galva. Nežino, gal ji paslydo. Jai šiek tiek skaudėjo galvą, plaukuotoje dalyje. Daugiau niekur nesusižalojo. Į medikus ji tada nesikreipė. Civilinio ieškinio ji nereikš. Iš R. P. jai nieko nereikia. Su R. P. ji daugiau niekada kartu nebegyvens, su juo ji daugiau nebeketina bendrauti (1 t., 86–88, 91–93 b. l.).

3.4. Nepilnametis liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, galėjo būti 2018 m. lapkričio vidurys, pirmadienis, apie 20–24 val., jam paskambino kaltinamasis R. P. ir pasakė, kad sumušė jo mamą L. P.. Tąkart jis kalbėjo tik su kaltinamuoju, tačiau išgirdo, kaip mama iš toliau pasakė, kad ji sugrįš kitą dieną. Tuo metu mama L. P. buvo pas R. P.. Jis nepatikėjo kaltinamuoju, kad šis sumušė jo mamą ir į tai nesureagavo, tačiau apie tai pasakė savo seneliams (tuo metu jis (liudytojas) buvo namuose pas senelius). Taip pat apie tai jis pasakė savo pusseserei L. R.. Po dviejų dienų jam paskambino mama L. P. ir pasakė, kad ji negali išeiti iš R. P. namų, nes sumušta, lūžę šonkauliai ir ji negali išeiti iš buto, užrakintos durys. Mama jam skambino iš kaltinamojo R. P. telefono. Jis pasiūlė mamai lipti per langą, bet ji pasakė, kad labai skauda ir ji negali pajudėti. Ji paminėjo, kad jos visas veidas mėlynas, kad šonkauliai skausmingi ir ji negali paeiti. Tuomet jis nuėjo pas pusseserę L. R. ir ši nuvyko pas jo mamą (į kaltinamojo R. P. butą). Nuvykusi pusseserė pasakė jam (liudytojui), kad situacija kraupi ir iškvietė policijos pareigūnus bei medicininę pagalbą. Pusseserė jam sakė, kad buto durys buvo nerakintos ir ji pateko į butą. Ligoninėje mama jam nieko nepasakojo, bet vėliau ji (L. P.) papasakojo jam, kad kaltinamasis R. P. mušė ją per ausis, kad spardė. Mama nesakė jam, kad ji pati susižalojo ar pati griuvo. Prieš išeidama pas R. P., prieš įvykį, mama apie kažkokius skausmus jam nepasakojo. Mama L. P. ir R. P. nuolat pykdavosi, jie bendrų finansų netvarkė, bendro ūkio nevedė. Mama nuolat negyveno pas kaltinamąjį – susipykdavo ir mama grįždavo namo, o jie pykdavosi dažnai. Ilgiausiai jie yra išgyvenę kartu gal 2 savaites, bet tikrai neilgiau. Mamos daiktai visuomet būdavo krepšiuose. Nors mama ir kaltinamasis R. P. savo santykius įvardija kaip meilę, jo manymu, jų niekas nesiejo. Juos labiau siejo alkoholis ir noras išgerti, nei meilė. Jie siūlė jam gyventi kartu su jais, bet jis atsisakė, nes nenorėjo būti su jais.

3.5. Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos dukra L. P. draugavo su R. P., jis pas juos yra buvęs kelis kartus, bet jie nebuvo sugyventiniai. Jos dukra L. P. pas R. P. eidavo dažniau. R. P. gyveno (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, tačiau buto ji nežino. Dukra dalį daiktų buvo išsivežusi pas R. P., nakvodavo pas jį. Kartais L. P. grįždavo namo pas savo vaiką (gyvenantį kartu su liudytoja). L. P. kartais pykdavosi su R. P., o kartais jų santykiai buvo geri. Kai susipykdavo, L. P. grįždavo pas ją, tada R. P. atvykdavo su gėlėmis ir jie vėl susitaikydavo. 2018 m. lapkričio mėnesį, prieš įvykį, ji kvietė L. P. grįžti į namus. Skambino į R. P. telefoną, nes L. P. telefono neturėjo. Tą dieną su L. P. kalbėjo ryte, ji pažadėjo grįžti, nes reikėjo eiti į socialinių paslaugų centrą. Po to skambino L. P. vakare, ji sakė, kad grįš vėliau, nes yra sumušta ir nenori eiti, laukia kol sutems. L. P. jai nesakė, kad jos neišleidžia. Tada L. P. sūnus nuvyko pas pusseserę ir išvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo nuvykusi į gydymo įstaigą. Gydytojai jai (liudytojai) pasakojo, kad L. P. buvo perdurtas plautis ir ji galėjo mirti. Šiuo metu jie su R. P. vėl draugai, vėl susitinka. Iki įvykio, kol draugavo su R. P., akivaizdžių L. P. sumušimo žymių nematydavo, tik žnybimo žymes ant rankų. Dukra jai nesakydavo, kad ją muša R. P..

3.6. Liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2018 m. lapkričio 14 d. Pas ją į namus atvyko pusbrolis (M. P.), jis minėjo, kad jo mama yra sumušta. Kai pusbrolis pasakė tai, ji su drauge tą patį vakarą nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Adreso nepamena, bet butas yra pirmame aukšte. Atvykus skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada jos atidarė buto duris (durys buvo neužrakintos). Bute buvo tik L. P.. Ji buvo lovoje, pusiau sėdomis. Jos veidas buvo mėlynas, kūnas taip pat mėlynas. L. P. nurodė, kad jos sugyventinis išėjęs, ji nenorėjo, kad būtų iškviesta medicininė pagalba. Tačiau ji (liudytoja) vis tiek iškvietė medicininę pagalbą, nurodė, kad L. P. galimai sumušė sugyventinis. Kol jos kalbėjo, grįžo sugyventinis. Kažką kalbėjo su sugyventiniu, tačiau nepamena ką. Sugyventinis elgėsi neutraliai. Sugrįžus sugyventiniui jos išėjo iš buto, laukė medicininės pagalbos ir iškvietė policiją. Pirma atvyko medicininė pagalba, po to policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai užėjo į butą ir išsivedė sugyventinį. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos L. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 20 val., jos pusbrolis nepilnametis M. P. jai telefonu papasakojo, kad jis kalbėjosi su savo motina L. P. ir ji jam dejavusi, kad ją sumušė jos sugyventinis, vardu Rytis. Kadangi L. P. sugyventinis ne pirmą kartą muša ir ji jam jokių pretenzijų neturi, ji dėl šios žinios neinformavo policijos ir nusprendė palaukti kitos dienos. Lapkričio 15 d. ji vėl paskambino M. P., kuris gyvena su savo seneliais kitame bute. M. P. pasakė, kad jis palaiko ryšį su savo motina ir motina jam pasakiusi, kad ji vakarop grįš pas savo tėvus, M. P. senelius. Lapkričio 15 d. vakare M. P. jai telefonu pasakė, kad jo motinos sugyventinis neišleidžia iš namų, o jis pats bijo važiuoti į savo motinos sugyventinio namus, todėl ji su savo drauge nuvažiavo į L. P. ir jos sugyventinio gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus butą rado atrakintą, o įėjusios į šį vieno kambario butą pamatė ant fotelio sėdinčią L. P.. Jos veidas buvo stipriai sumuštas, o ji dejavo, kad skauda viršutinė kūno dalis nuo pilvo aukštyn. L. P. jų prašė nekviesti policijos ir medicininės pagalbos, nes tuoj į butą grįš jos sugyventinis ir ją užmuš, jei jos tą padarys. Ji nekreipė dėmesio į tokias jos kalbas ir paskambino bendrajam pagalbos centrui. Neužilgo į butą grįžo sugyventinis. Ji su drauge išsigandusios išbėgo į laiptinę. Laiptinėje jos sugyventinis joms paaiškino, kad mušė L. P. dėl to, kad ji išdavė jį. Smulkmenų šis girtas asmuo nepasakojo, užėjo į butą ir užsirakino. Atvykus medicininės pagalbos darbuotojams bei policijos pareigūnams ir beldžiantis į buto duris, sugyventinis atrakino butą, todėl L. P. buvo išvežta į Panevėžio ligoninę, o jos sugyventinis sulaikytas (1 t., 105–106 b. l.).

3.8. Liudytojas (policijos pareigūnas) V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo būti 2018 m. lapkričio 15 d., apie 20 val., su kolega S. R. gavo pranešimą, kad yra sumušta moteris ir ji laikoma uždaryta bute. Nuvykus jiems nurodytu adresu laiptinėje rado dvi minėtos moters giminaites ir kaltinamąjį R. P.. Pastarasis nebuvo agresyvus, jis nesipriešino. Su kaltinamuoju R. P. ir medikais įėjo į vidų ir buto kambaryje, ant fotelio, pamatė sėdinčią moterį, kurios veidas buvo labai sumuštas. Mėlynės buvo juodos, pradėjusios geltonuoti. Jis paklausė, kas ją taip sumušė, o moteris pirštu parodė į kaltinamąjį R. P.. Nukentėjusioji atrodė palaužta, įbauginta, sužlugdyta. Taip sprendė iš to, kad ji net nesugebėjo pasakyti nė žodžio, tik sėdėjo susirietusi fotelyje. Mano, kad nukentėjusioji buvo įbauginta, nes jos judesys nurodant skriaudėją buvo nedrąsus. Jis sulaikė kaltinamąjį R. P. ir išvedė jį iš buto, o su nukentėjusiąją pasiliko ir bendravo jo kolega S. R..

3.9. Liudytojas (policijos pareigūnas) S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena įvykį, nes jis buvo neeilinis. Nukentėjusioji buvo labai sumušta, taip sumušto žmogaus jam anksčiau neteko matyti. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2018 m. lapkričio 15 d. Dirbdami su kolega gavo pranešimą apie stipriai sumuštą moterį. Pranešėja buvo moters giminaitė. Iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, adreso tiksliai nepamena. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moters giminaitė ir draugė. Jos buvo laiptinėje, prie buto durų. Butas buvo atrakintas. Nukentėjusioji buvo virtuvėje. Matėsi, jog sumušta moteris buvo neblaivi ir išsigandusi, nes prie kaltinamojo ji nieko nekalbėjo. Paklausus, kas ją sumušė, ji pirštu parodė į kaltinamąjį, žodžiu nepasakė to. Paklausus, kodėl nekvietė pagalbos anksčiau, ji pasakė, kad jai neleido ir atėmė telefoną. Kolega išvedė kaltinamąjį į automobilį, o jis apklausinėjo nukentėjusiąją. Ji paaiškino, kad jos neišleido ir atėmė telefoną.

3.10. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. parodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. dirbo kartu su kolega V. V.. Apie 20.06 val. gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vakar vyko konfliktas ir yra sumušta pranešėjos teta. Nuvykus nurodytu adresu juos laiptinėje pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiškino, kad jos tetą L. P. vakar sumušė jos sugyventinis R. P., kuris šiuo metu yra bute. Taip pat minėjo, kad pati L. P. yra įbauginta, nes jos sugyventinis grasina, yra atėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir šiuo metu nežino, kur yra jos telefonas. Užėjus kartu su atvykusiais greitosios pagalbos medikais į minėtą butą, jame buvo vyras ir moteris. Tuo metu moteris sėdėjo ant fotelio. Abu buvo neblaivūs, jų akys buvo paraudusios, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Ant moters, L. P., veido matėsi kraujosruvos, visas veidas buvo mėlynas. Moters paklausė, kas ją sumušė. Moteris tylėjo ir nieko nesakė. Matėsi, kad ji yra išsigandusi. Ji nedrąsiai pirštu parodė į vyrą. Suprato, kad tai tas vyras, kuris buvo bute, ją sumušė. Jis priėjo arčiau prie L. P. pabendrauti, ji nurodė, kad vakar tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis R. P. pradėjo jai priekaištauti, jog turi kitą vyrą, o po to puolė mušti ją, daužė rankomis į įvairias kūno vietas. Jo kolega V. V. sulaikė minėtą vyrą ir jį išvedė iš buto. Minėtas vyras buvo pristatytas į policijos įstaigą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (1 t., 124–125 b. l.).

3.11. Liudytoja (policijos pareigūnė) L. Š.-V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje kaltinamasis yra R. P.. Tyrimą atliko savo nuožiūra ir derindamasi su prokuroru. Ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiąją L. P. ir kaltinamąjį R. P.. Nukentėjusioji buvo apklausta ligoninėje. Tuo metu ji buvo stipriai sužalota, matėsi stipriai mėlynas veidas, po akimis buvo kraujosruvos, nukentėjusioji sunkiai judėjo. Kaltinamasis ir nukentėjusioji apie įvykį pasakojo laisvai, nukentėjusioji pasakodama graudinosi. Apklausų metu nukentėjusiosios būklė nekėlė abejonių, ji elgėsi adekvačiai. Tai, ką jai pasakojo nukentėjusioji ir kaltinamasis, viskas įrašyta jų apklausų protokoluose. Surašius apklausų protokolus jie abu perskaitė ir pasirašė, kad surašyta teisingai, pageidavimų pakeisti ir pakoreguoti apklausų protokolų nebuvo. Apklausų metu poveikio nukentėjusiajai ir kaltinamajam nedarė, nenurodė jiems, kokie turi būti jų parodymai. Nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Mano, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė kitokius parodymus, nes bijo kaltinamojo, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji minėjo, kad bijo kaltinamojo.

3.12. Specialistas G. S. teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino visiškai. Parodė, kad nukentėjusiąją L. P. apžiūrėjo ligoninės chirurgijos skyriuje ir nustatė jai išvadoje nurodytus sužalojimus. Atsižvelgdamas į duomenis, gautus iš medicininių dokumentų ir apžiūros metu nustatė, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai L. P. galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu. Visi sužalojimai buvo panašios spalvos, išvaizdos, jie atitiko laiką. Senesnių sužalojimų nebuvo. Taip pat nebuvo požymių, jog šonkauliai būtų buvę pradėję gyti. Pagal sužalojimų lokalizaciją, jie galėjo būti padaryti 28 bukais trauminiais smūgiais. Sužalojimai buvo išsidėstę įvairiose kūno vietose. Sužalojimų visuma leido sudaryti nuomonę, kad tai daugybiniai tiesioginiai smūgiai pašaline jėga. Kad rasti sužalojimai galėjo būti padaryti susižalojant pačiai – tokių duomenų nėra. Nukentėjusioji nesakė, jog susižalojo pati. Su nukentėjusiąja bendravo tiesiogiai ir ji nurodė, kad ją dvi dienas mušė jai artimas žmogus. Prieita išvados, kad tai smūgiai padaryti pašaline jėga. Pagal sužalojimų pobūdį, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Nustatyti sužalojimai šiuo konkrečiu atveju pavojaus nukentėjusiosios gyvybei nekėlė. Šiuo atveju dėl tokių sužalojimų skausmas buvo stiprus. Iš pokalbio su tyrėja jis manė, kad nukentėjusiosios būklė bus sunki, tačiau nuvykęs nustebo, kad jos būklė buvo vidutinė. Jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji nekritiškai vertino savo būklę ir ji norėjo kuo greičiau eiti į namus.

3.13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario su virtuve. Kambaryje yra du foteliai. Ant vieno iš jų yra antklodė su baltu užvalkalu, ant kurio matyti rudos spalvos dėmės, o ant kito – žalios spalvos darbinės kelnės su rudomis, raudonomis dėmėmis. Taip pat kambaryje yra sofa-lova, kurios čiužinio užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis. Kambaryje yra 4 plastikiniai 1 litro alaus buteliai ir vienas stiklinis 0,2 litro talpos degtinės butelis „Halboki“. Visi buteliai tušti. Prie kambario durų, ant grindų yra 2 cm skersmens rudos-raudonos spalvos apskritimo formos dėmė (1 t., 9–23 b. l.).

3.14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai L. P. nustatyta kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, skruostuose, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje ir blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje ir dešiniame sėdmenyje, kairės pusės 3, 6 šonkaulių lūžiai su oro susikaupimu po oda ir krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 13–14 dienomis; sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau 28 bukų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai nukentėjusiajai L. P. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; nukentėjusiajai L. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas; kaltinamojo R. P. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą (1 t., 59–60 b. l.).

3.15. Policijos pareigūno S. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. jam dirbant kartu su kolega V. V. apie 20.06 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo nurodymą vykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vakar vyko konfliktas ir yra sumušta pranešėjos teta. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja L. R., kuri paaiškino, kad jos tetą L. P. vakar sumušė sugyventinis R. P., kuris yra bute. Užėjus į minėtą butą rado nukentėjusiąją L. P., ant kurios veido matėsi kraujosruvos. Pastaroji nurodė, kad ją sumušė sugyventinis R. P. ir paaiškino, kad vakar tarp jų įvyko konfliktas. Sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, sakė, kad turi kitą vyrą, po to puolė mušti rankomis, daužė per įvairias kūno vietas. R. P. buvo sulaikytas 20.40 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas tolimesniam įvykių aiškinimusi (1 t., 54 b. l.).

3.16. Iš asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolų matyti, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 20.41 val. nukentėjusiajai L. P. buvo nustatytas 1,82 ‰ girtumas, o 2018 m. lapkričio 15 d. 20.58 val. kaltinamajam R. P. buvo nustatytas 2,81 ‰ girtumas (1 t., 55 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

4. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

4.1. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatytos nusikalstamos veikos.

4.1.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus kyla asmeniui, kuris, be kita ko, itin žiauriai nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.

4.1.2. Nukentėjusioji L. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad ją sumušė būtent kaltinamasis R. P.. Teisiamojo posėdžio metu ji patikslino jai suduotų smūgių lokalizacijas ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. kaltinamasis R. P. ranka sudavė jai į galvą (per ausis); kitą dieną (2018 m. lapkričio 14 d.) taip pat ranka sudavė į galvą (per ausis), spyrė į šonkaulius, smūgiavo kitas kūno vietas; kiek iš viso smūgių buvo nepamena. Dėl kaltinamojo R. P. suduotų smūgių jai lūžo šonkauliai, visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu iš esmės neneigė to, kad nukentėjusiąją L. P. sumušė jis, kad niekas kitas sužaloti nukentėjusiosios L. P. negalėjo, nes minėtomis dienomis namuose jie buvo tik dviese, tačiau tvirtino padaręs jai tik galvoje užfiksuotus sužalojimus ir neigė padaręs kitus sužalojimus. Liudytojai (policijos pareigūnai) V. V., S. R., o taip pat liudytoja L. R. kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 15 d. apie 20 val. surado nukentėjusiąją L. P. stipriai sumuštą bute, kuriame gyveno kaltinamasis R. P.. Nukentėjusioji liudytojams (policijos pareigūnams V. V. ir S. R.) nurodė (parodė pirštu), kad ją sumušė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. P.. Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis R. P. sakė jai sumušęs nukentėjusiąją, nes ši išdavė jį. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis R. P. telefonu jam pats pasakė, jog jis sumušė jo mamą, t. y. nukentėjusiąją L. P.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiajai L. P. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau 28 trauminiais poveikiais; sužalojimai padaryti galimai 2018 m. lapkričio 13–14 dienomis (1 t., 59–60 b. l.). Tokią išvadą specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, visuma paminėtų duomenų patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. P. sumušė nukentėjusiąją L. P. ir padarė jai specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, kurie bendrai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4.1.3. Nors kaltinamasis R. P. tikino, kad jis nesudavė nukentėjusiajai smūgių ir nespyrė jai į kitas kūno dalis, tik į galvą, o nukentėjusioji L. P. galėjo susižaloti pati, dar prieš įvykį griūdama vonioje, laiptinėje, nėra pagrindo tikėti tokia kaltinamojo prielaida. Visų pirmiausiai dėl to, kad nukentėjusioji L. P. prieš įvykį savo artimiesiems (mamai, sūnui) nesiskundė tokiais sužalojimais (šonkaulių lūžiais, daugybiniais sumušimais) ir nukentėjusiosios artimieji prieš įvykį nematė akivaizdžių L. P. sužalojimų, kokius jie pamatė ir apie kuriuos jie sužinojo po įvykio. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. tvirtino, kad po įvykio mama jam papasakojo, jog kaltinamasis R. P. mušė ją per ausis, kad spardė. Mama nesakė jam, kad ji pati susižalojo ar pati griuvo. Be to, pasak paties kaltinamojo R. P., prieš įvykį nukentėjusiosios L. P. judesiai nebuvo apriboti (pavyzdžiui, dėl skausmo lūžus šonkauliams), jis to vizualiai nepastebėjo, nukentėjusioji judėjo gerai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti, nuo ko tokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai ir kodėl ją tokios būklės išvežė į ligoninę, nors, kaip pats minėjo, niekas kitas jos taip sužaloti negalėjo, nes jie namuose buvo tik dviese. Taip pat nukentėjusiosios L. P. susižalojimo tikimybę paneigia jai nustatytų sužalojimų kiekis – neįtikėtina, kad nukentėjusioji L. P. galėjo pati susižaloti save mažiausiai 28 trauminiais poveikiais. Svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, taip pat jis nenustatė senesnių, nei įvykis, nukentėjusiosios sužalojimų, o apžiūros metu nukentėjusioji jam sakė, kad ją dvi dienas mušė jai artimas žmogus ir apie tai, jog kuriuos nors sužalojimus pasidarė pati (vonioje ar laiptinėje), nukentėjusioji jam nesakė. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. parodė, jog nukentėjusioji prieš aptariamą įvykį ne kartą pati buvo išlipusi iš buto per langą, tačiau iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad ji nagrinėjamu laikotarpiu pati iš buto per langą išlipti nebegalėjo dėl jai padarytų sužalojimų, kas tik patvirtina, jog visus sužalojimus nukentėjusiajai įvykio metu padarė tik kaltinamasis R. P..

4.1.4. Iš specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis R. P. sužalojimus nukentėjusiajai L. P. padarė ne mažiau 28 trauminiais poveikiais. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo pradėti 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. ir jie, su pertraukomis, truko iki 2018 m. lapkričio 14 d. popietės. Veiksmai buvo atliekami naudojant įvairius būdus skausmui sukelti – suduodant smūgius rankomis ir spiriant koja į gyvybiškai svarbias kūno dalis, t. y. į galvą, krūtinę, padarant daugybinius kūno sumušimus, dviejų šonkaulių lūžius, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu. Šiuo konkrečiu atveju įvairaus pobūdžio smurtinių veiksmų atlikimas, jų intensyvumas (ne mažiau 28 trauminiai poveikiai), sunkumas, lokalizacija, smurtavimas kelias dienas iš eilės neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai L. P. stiprų fizinį skausmą. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas. Todėl kaltinamasis R. P. sužalojimus nukentėjusiajai L. P. padarė itin žiauriai. Tokia jo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

4.1.5. Kaltinamasis R. P. kaltinamas nesunkiai sužalojęs savo šeimos narį – sugyventinę L. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad po pažinties kaltinamasis R. P. ir nukentėjusioji L. P. apie 3 mėnesius gyveno kartu, bandė kurti bendrą gyvenimą, L. P. buvo nusivežusi pas kaltinamąjį savo asmeninių daiktų, bet jiems nepavyko gyventi kartu, todėl jie susipyko ir išsiskyrė. Nukentėjusioji L. P. grįžo gyventi pas savo mamą ir sūnų. Tuo metu ji savo asmeninius daiktus iš kaltinamojo R. P. nuomojamo buto išsivežė. Vėliau jie susitaikė, tačiau tik susitikinėjo. Savo asmeninių daiktų pas kaltinamąjį R. P. nukentėjusioji nebenusivežė, ji kelias dienas būdavo pas kaltinamąjį, kelias dienas pas savo mamą ir sūnų. Šioje byloje svarbu tai, kad pati nukentėjusioji L. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino apie tokius jos santykius su kaltinamuoju. Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu detaliai apie santykius su nukentėjusiąja nebuvo apklaustas, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su nukentėjusiąja L. P. negyveno kaip sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė, negalėjo paaiškinti, kas jį sieja su nukentėjusiąja. Nors kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad myli nukentėjusiąją, nukentėjusiosios sūnus M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek jo mama savo santykius tik įvardija kaip meilę, bet jų niekas nesiejo – juos labiau siejo alkoholis ir noras išgerti, nei meilė. Taip pat liudytojas M. P. teisme parodė, kad nukentėjusioji L. P. ir R. P. nuolat pykdavosi, jie bendrų finansų netvarkė, bendro ūkio nevedė, ji negyveno nuolat pas kaltinamąjį – susipykdavo ir grįždavo namo, o jie pykdavosi dažnai. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios L. P. ir kaltinamojo R. P. ankstesnis gyvenimas kartu, o vėliau tik susitikinėjimas buvo labiau pašalinių aplinkybių (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo), nesusijusių su įsipareigojimais šeimos santykiams, nulemtas rezultatas. Be to, nukentėjusioji L. P. neturėjo kaltinamojo R. P. nuomoto buto rakto – vienas buvo pas kaltinamąjį, antras – bute, o trečias – pas kaltinamojo mamą. Šios aplinkybės iš esmės atspindi jų buvimo kartu laikinumą, jų santykių nepastovumą, nes esant šeimos santykiams aplinkybės būtų priešingos – kiekvienas suaugęs šeimos narys bute turėtų savo asmeninius daiktus ir naudotųsi savo raktu nuo buto, nes kiekvienas butą traktuotų kaip savą ir bendrą būstą. Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenimo kartu laikas buvo labai trumpas, palyginus su įprastais nuosekliais šeimos santykiais – tik apie 3 mėnesiai, kurie taip pat nepasižymėjo pastovumu ir santaika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bylos duomenis nukentėjusioji L. P. turi sūnų, kuris niekada negyveno kartu su nukentėjusiąja L. P. ir kaltinamuoju R. P. pastarojo nuomojame bute. Visos šios aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinamąjį R. P. ir nukentėjusiąją L. P. siejo tarpusavio atsakomybė ar savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir įsipareigojimus kaip šeimos nariams. Svarbu pažymėti, jog nukentėjusiosios L. P. mama E. P., pasisakydama apie jos dukros santykius su kaltinamuoju, teisiamojo posėdžio metu taip pat kelis kartus pakartojo, kad jie nebuvo sugyventiniai. Apibendrinant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad vien tik jausmų deklaravimas ir formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, pykčių ir nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas, todėl šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. P. veika, kaip padaryta prieš šeimos narį, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota nepagrįstai.

4.1.6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. nurodė, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 21–22 val. jai sudavė kumščiu į galvą ne mažiau kaip 4 kartus; 2018 m. lapkričio 14 d. apie 14 val. ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jai į krūtinę, šonkaulius, nugarą ir kitas kūno vietas, o taip pat ne mažiau kaip 5 kartus sudavė kumščiu į galvą, krūtinę ir įvairias kūno vietas. Būtent taip, pagal tokius nukentėjusiosios parodymus buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė kitokį jos sužalojimo mechanizmą, o taip pat negalėjo prisiminti jai suduotų smūgių lokalizacijos ir skaičiaus. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikslina kaltinimą nurodydamas, kad kaltinamasis R. P. 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiajai kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į galvą, o 2018 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., sudavė kumščiu ir spyrė nukentėjusiajai L. P. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į galvą, krūtinę, šonkaulius, nugarą, kitas kūno vietas.

4.1.7. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus duomenis teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. P. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d., apie 21–22 val., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2018 m. lapkričio 14 d. 14 val., kaltinime nurodytame bute panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. P., itin žiauriai (ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatą. Tokia kaltinamojo R. P. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, todėl ji perkvalifikuojama pagal šią teisės normą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų.

4.2. Dėl kitų veikų.

4.2.1. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – asmuo, kuris sukeldamas pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.

4.2.2. Susipažinus su visais byloje esančiais įrodymais matyti, jog grasinimo nužudyti (papjauti) nukentėjusiąją L. P. ir neteisėto jos laisvės atėmimo faktų tiesiogiai nematė ir negirdėjo nė vienas iš pirmiau paminėtų liudytojų. Šie kaltinimai byloje viso baudžiamojo proceso metu kaltinamajam R. P. buvo grindžiami iš esmės tik nukentėjusiosios L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir su jais susijusiais kitais netiesioginiais įrodymais. Tuo tarpu kaltinamasis R. P. viso proceso metu savo kaltę šioje dalyje iš esmės nuosekliai neigė.

4.2.3. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

4.2.4. Tačiau byloje esantys duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina to, jog kaltinamasis R. P. grasino nužudyti nukentėjusiąją L. P. ir neteisėtai atėmė jos laisvę. Visų pirmiausiai teismas pažymi, jog nukentėjusiosios L. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų – teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jos laisvė nebuvo atimta, ji galėjo išeiti iš buto, kaltinamasis R. P. rakto nuo buto nepaslėpė, tačiau ji nenorėjo išeiti, nes buvo visiškai girta, norėjo dar išgerti, taip pat jai buvo gėda, nes buvo sumušta; kaltinamojo R. P. telefonas buvo matomoje vietoje, jis leido jai skambinti ir kviestis pagalbą; kaltinamasis R. P. jai negrasino, ji bijojo mušimo, tačiau žinojo, jog kaltinamasis negalėtų jos nužudyti; ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo labai pikta, tokius parodymus davė iš pykčio. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios L. P. parodymai apie grasinimą nužudyti ir neteisėtą laisvės atėmimą yra nenuoseklūs, todėl besąlygiškai jais remtis šioje dalyje negalima. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti aptariamoje kaltinimo dalyje nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Priešingai, liudytoja E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ji kalbėjo telefonu su nukentėjusiąja L. P., kalbėjo apie jos grįžimą, tačiau nukentėjusioji L. P. jai pasakė, kad ji grįš vėliau, nes yra sumušta ir nenori eiti, laukia kol sutems; nukentėjusioji L. P. jai nesakė, kad jos kas nors neišleidžia. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad kalbant su kaltinamuoju R. P. girdėjo, kaip mama iš toliau pasakė, kad ji sugrįš kitą dieną. Be to, kitą dieną mama jam paskambino iš kaltinamojo R. P. telefono. Svarbu tai, jog liudytoja L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, o liudytojas S. R. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jiems atvykus buto, kuriame buvo sumušta nukentėjusioji L. P., durys buvo atrakintos, kas tik patvirtina, jog nukentėjusioji L. P. nebuvo laikoma užrakinta bute ir jos laisvė tuo metu nebuvo apribota. Be viso to, kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai L. P. buvo žinoma, kur bute yra padėtas raktas nuo buto durų ir tokie kaltinamojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L. P. ir jos mamos E. P. parodymus, kad nukentėjusioji paprasčiausiai niekur nenorėjo eiti iš buto, nes buvo sumušta.

4.2.5. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojai (policijos pareigūnai) V. V. ir S. R. nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji L. P. buvo įbauginta, o liudytoja (policijos pareigūnė) L. Š.-V. parodė, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, šie liudytojai nepaneigė nukentėjusiosios L. P. parodymų apie tai, kad ji buvo įbauginta ne grasinimo nužudyti ir laisvės atėmimo, o prieš ją panaudoto fizinio smurto (kuris yra įrodytas byloje esančiais duomenimis) ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir apie grasinimą nužudyti bei jos laisvės atėmimą) ji davė iš pykčio kaltinamajam, iš dalies taip apkalbėdama jį.

4.2.6. Įvertinęs visų byloje surinktų ir užfiksuotų įrodymų visumą teismas konstatuoja, šiuo atveju buvo išnaudotos visos galimybės tam, kad būtų surinkti neginčijami kaltinamąjį R. P. aptariamoje dalyje kaltinantys duomenys, tačiau byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai ir neginčijamai išvadai, jog kaltinamasis R. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai atėmė nukentėjusiosios laisvę ir grasino ją nužudyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėlionėmis. Todėl kaltinamasis R. P. išteisinamas iš kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

5. Bausmės skyrimas

5.1. Kaltinamasis R. P. pripažino padaręs nukentėjusiajai tik dalį sužalojimų. Tai, o taip pat ir kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nustatyti kokių nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

5.2. Skirdamas kaltinamajam R. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. P. padarė vieną tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, registruotas psichiatro įskaitoje, šiuo metu jis niekur nedirba (1 t., 173, 175–181, 197 b. l.).

5.3. Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. P. 2 kartus teistas už agresyvų bei smurtinį elgesį (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. baudžiamaisiais įsakymais). Ankstesniais procesiniais sprendimais kaltinamasis R. P. buvo nuteistas už smurtavimą prieš savo mamą. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. P. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė ir laisvė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo R. P. atlikti veiksmai ir ankstesnės nusikalstamos veikos rodo ypač neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš asmenis, tuo labiau prieš fiziškai silpnesnius už jį (moteris) ir dėl to negalinčius tinkamai apsiginti. Šios aplinkybės kaltinamąjį R. P. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, nepakeitė savo gyvenimo būdo, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio smurtinio ir pavojingo nusikaltimo padarymo, jo veikos turi tendenciją sunkėti ir naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų.

5.4. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi ją sunkinančios aplinkybės, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo smurtinių nusikalstamų veikų darymo, teismas mano, kad bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes ar atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam R. P. skiriama vienintelė ir reali BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

5.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos taikymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 8 straipsnio 8 punktu, kaltinamajam R. P. amnestija netaikoma.

6.1. Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1412,96 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 72–77 b. l.).

6.2. Civiliniame ieškinyje nurodyta kaltinamojo R. P. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Turtinę žalą padaręs teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo R. P..

7.1. Kaltinamasis R. P. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. lapkričio 15 d. 20.40 val., o Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kuri 2019 m. vasario 5 d. buvo pakeista į kitą kardomąją priemonę (2 t., 16, 67–68, 78–79, 88–89, 112–113 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (imtinai) – įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

7.2. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 112–113 b. l.), paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

7.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) raudonos spalvos dėmės biologinis ėminys, penki buteliai, rankų nuoplovos ir nagų nuokarpos, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 45, 47 b. l.), sunaikinami; 2) antklodės ir čiužinio užvalkalai, darbinės ir sportinės kelnės, sportiniai batai, striukė ir džemperis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 45, 47 b. l.), grąžinami šių daiktų savininkui – kaltinamajam R. P..

7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. P. į valstybės pajamas išieškomos 19 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (imtinai).

R. P. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Priteisti iš R. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1412,96 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų 96 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

- raudonos spalvos dėmės biologinį ėminį, penkis butelius, rankų nuoplovas ir nagų nuokarpas, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, sunaikinti;

- antklodės ir čiužinio užvalkalus, darbines ir sportines kelnes, sportinius batus, striukę ir džemperį, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, grąžinti šių daiktų savininkui – R. P..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. P. į valstybės pajamas 19 Eur (devyniolika eurų) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti R. P., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.