Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo nustatymo (tretieji asmenys I. A. ir A. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra tėvai nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).

Ieškovas (duomenys neskelbtini) gavo Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštą, jog mirus nepilnametės A. S. motinai į juos kreipėsi I. A. pageidaudama tapti nepilnametės globėja. 2019 m. kovo 25 d. užpildyta grėsmės vaikui lygio anketa, vadovaujantis kuria nepilnametei A. S. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, nes jos motina yra mirusi, o tėvas yra nežinia kur esantis. 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civilinėje byloje Nr. S2-10918-527/2019 ieškovo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo patenkino. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu nepilnametei nustatyta laikinoji rūpyba, skiriant I. A. laikinąja rūpintoja, rūpybos vieta nustatyta kartu su rūpintoja. Ieškovui A. S. šeima nėra žinoma. Atsakovas nei su ieškovo, nei su Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistais nebendravo, susisiekęs nebuvo. Atvykusi į ieškovo skyrių I. A. paaiškino, kad A. S., A. S. mama, yra jos sesuo, kuri su atsakovu iki santuokos gyveno 3 metus. Sesers šeima, ji pati, tėvai gyveno visi kartu name adresu (duomenys neskelbtini). Gimus A., sesers A. šeima iširo, atsakovas išėjo iš namų ir visiškai nesirūpino savo dukra. Sesuo santuokos su atsakovu nutraukusi nebuvo, materialinis išlaikymas vaikui priteistas nebuvo. Sesuo su dukra visuomet gyveno kartu su I. A. ir tėvais. I. A. padėjo seseriai auginti dukrą, ji yra A. krikšto mama. Atsakovas dukra visiškai nesidomėjo, materialinio išlaikymo jai neteikė, po dukters gimimo dukrą aplankė gal 2 kartus, paskutinį kartą, kuomet A. buvo vieneri metukai. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po sesers mirties ji su A. gyvena dviese nuosavame name (duomenys neskelbtini). A. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Dukterėčia mokosi (duomenys neskelbtini), po to planuoja mokytis (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai yra geri, viena kitą labai myli, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys, mergaitė padeda namų ruošoje. I. A. teigė, jog nežinanti, kur tiksliai šiuo metu gyvena atsakovas, žino, jog jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), turi daug įsiskolinimų, nes jų adresu buvo atėjusi jam skirta korespondencija, žino, jog A. gyveno pas savo seserį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. I. A. sutinka nuolatinai rūpintis A., sutinka, kad atsakovui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės A. S. atžvilgiu. Atvykusi į ieškovo skyrių A. S. paaiškino, kad ji gyvena su savo teta, krikšto mama, mirusios mamos seserimi. Ji pati savo tėčio nepažįsta, jo visiškai neprisimena, jį yra mačiusi nuotraukose. Tėtis ja visiškai nesirūpino, su ja visiškai nebendravo. Tetos namuose ji jaučiasi labai mylima, jos gyvena dviese, ji pati padeda namų ruošoje. Ji turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Ji mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, po to nori mokytis (duomenys neskelbtini), jai patinka (duomenys neskelbtini). Taip pat domisi japonų kultūra ir kalba, pabaigus (duomenys neskelbtini) planuoja lankyti japonų kalbos kursus, ateityje norėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Pas tetą jai gyventi gera, jai nieko netrūksta ir toliau sutinka ir nori gyventi kartu su ja. Taip pat neprieštarauja, kad tėčiui būtų neterminuotai apribota valdžia jos atžvilgiu, nes ji tėčio visiškai nepažįsta, su juo nebendrauja, jų niekas nesieja. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis atsakovas A. S. administracine tvarka nebaustas. Iš ieškinyje pateiktų duomenų bei pabendravus su I. A. ir A. S. galima teigti, kad atsakovas nesirūpina vaiku, nusišalino nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečio vaiko, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, vadovaudamasis vaiko interesais neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnametės A. atžvilgiu, nustatant nepilnametei dukrai nuolatinę rūpybą bei gyvenamąją vietą ir skiriant nuolatinį rūpintoją – I. A., kuri atitinka reikalavimus, keliamus rūpintojui, yra išreiškusi pageidavimą ir sutikimą būti vaiko rūpintoju.

Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas pajamų negauna, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovui nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Darytina išvada, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Sunki atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti dukrą. Be to, nustatant tėvo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovas negali pateikti įrodymų, detalizuojančių išlaidas vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, todėl ieškovas įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, ir nepilnametės A. S. interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinį rūpintoją.

Teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi ieškinį priėmė, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, atsakovui papildomai nustatant 7 dienų terminą advokatui pasirinkti.

Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 18 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3. Teismas nurodė atsakovui procesinius dokumentus (šią nutartį, teismo šaukimą ir 2020 m. birželio 4 d. pranešimą dėl įgalioto asmens paskyrimo) siųsti tiek tiesiogiai, tiek per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (duomenys neskelbtini) bei taip pat per Facebook esančią (duomenys neskelbtini) paskyrą, be to, apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešti ir viešo paskelbimo būdu.

Kadangi, procesinius dokumentus atsakovui įteikus per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (duomenys neskelbtini), atsakovui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje dalyvavę ieškovo atstovė, atsakovo advokatas ir tretieji asmenys ieškinį prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Iš byloje pateiktos gimimo liudijimo kopijos (b. l. 7) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) mirė (mirties priežastis – (duomenys neskelbtini)).

Ieškovo pateiktais įrodymais ir ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas gavo Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštą, jog mirus nepilnametės A. S. motinai į juos kreipėsi I. A. pageidaudama tapti nepilnametės globėja. 2019 m. kovo 25 d. užpildyta grėsmės vaikui lygio anketa, vadovaujantis kuria nepilnametei A. S. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, nes jos motina yra mirusi, o tėvas yra nežinia kur esantis. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai civilinėje byloje Nr. S2-10918-527/2019 priimta 2019 m. kovo 28 d. nutartimi (b. l. 10–12) ieškovo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo patenkino. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu (b. l. 9) nepilnametei nustatyta laikinoji rūpyba, skiriant I. A. laikinąja rūpintoja, rūpybos vieta nustatyta kartu su rūpintoja. Ieškovui atsakovo šeima nėra žinoma. Atsakovas nei su ieškovo, nei su Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistais nebendravo, susisiekęs nebuvo. Atvykusi į ieškovo skyrių I. A. paaiškino, kad A. S., A. S. mama, yra jos sesuo, kuri su atsakovu iki santuokos gyveno 3 metus. Sesers šeima, ji pati, tėvai gyveno visi kartu name adresu (duomenys neskelbtini). Gimus A., sesers A. šeima iširo, atsakovas išėjo iš namų ir visiškai nesirūpino savo dukra. Sesuo santuokos su atsakovu nutraukusi nebuvo, materialinis išlaikymas vaikui priteistas nebuvo. Sesuo su dukra visuomet gyveno kartu su I. A. ir tėvais. I. A. padėjo seseriai auginti dukrą, ji yra A. krikšto mama. Atsakovas dukra visiškai nesidomėjo, materialinio išlaikymo jai neteikė, po dukters gimimo dukrą aplankė gal 2 kartus, paskutinį kartą, kuomet A. buvo vieneri metukai. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Po sesers mirties ji su A. gyvena dviese nuosavame name (duomenys neskelbtini). A. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Dukterėčia mokosi (duomenys neskelbtini), po to planuoja mokytis (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai yra geri, viena kitą labai myli, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys, mergaitė padeda namų ruošoje. I. A. teigė, jog nežinanti, kur tiksliai šiuo metu gyvena atsakovas, žino, jog jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), turi daug įsiskolinimų, nes jų adresu buvo atėjusi jam skirta korespondencija, žino, jog A. gyveno pas savo seserį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. I. A. sutinka nuolatinai rūpintis A., sutinka, kad atsakovui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės A. S. atžvilgiu. Atvykusi į ieškovo skyrių A. S. paaiškino, kad ji gyvena su savo teta, krikšto mama, mirusios mamos seserimi. Ji pati savo tėčio nepažįsta, jo visiškai neprisimena, jį yra mačiusi nuotraukose. Tėtis ja visiškai nesirūpino, su ja visiškai nebendravo. Tetos namuose ji jaučiasi labai mylima, jos gyvena dviese, ji pati padeda namų ruošoje. Ji turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, kompiuteris. Ji mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, po to nori mokytis (duomenys neskelbtini), jai patinka (duomenys neskelbtini). Taip pat domisi japonų kultūra ir kalba, pabaigus (duomenys neskelbtini) planuoja lankyti japonų kalbos kursus, ateityje norėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Pas tetą jai gyventi gera, jai nieko netrūksta ir toliau sutinka ir nori gyventi kartu su ja. Taip pat neprieštarauja, kad tėčiui būtų neterminuotai apribota valdžia jos atžvilgiu, nes ji tėčio visiškai nepažįsta, su juo nebendrauja, jų niekas nesieja.

Trečiųjų asmenų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog A., pabaigusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau savaitgaliais grįžta pas tetą A. A., kuri po mamos mirties vienintelė ja rūpinasi ir nori rūpintis toliau, o tėvo dukra net neprisimena ir su juo net nėra bendravusi, tėvas savo dukra visiškai nesirūpina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.179, 3.180 straipsniai).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus ir tėvų galimybes juos tenkinti. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Tėvų pareiga: 1) vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi; 2) tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikais, rūpintis jų sveikata; 3) materialiai išlaikyti; 4) sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei.

Ištyrus į bylą pateiktų įrodymų visumą, išklausius ieškovės ir atsakovo atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje konstatuotina, jog atsakovas neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, visiškai nesirūpina nepilnamete dukra, visiškai yra nusišalinęs nuo jos priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, ją išlaikyti, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad ji būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, vadovaudamasis vaiko interesais neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnametės A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, o vaiko motinai esant mirusiai, nebėra šeimos, į kurią nepilnametė galėtų grįžti. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Nustačius vaiko nuolatinę globą (rūpybą), teismas skiria vaiko globėją (rūpintoją) (CK 3.264 straipsnio 3 dalis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Kadangi atsakovui neterminuotai apribojama tėvo valdžia į jo nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. jau turinčią daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, jai skirtina nuolatinė rūpyba ir nuolatinis rūpintojas (CPK 504 straipsnis).

Iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 13B-358 dėl laikinosios rūpybos nustatymo A. S. (b. l. 9) nustatyta, kad I. A. jau yra A. S. laikinoji rūpintoja. Kitų asmenų, galinčių ir pageidaujančių rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra nustatyta.

Iš 2019 m. lapkričio 21 d. Prašymo dėl pageidavimo tapti vaiko globėju (rūpintoju) (b. l. 16–19) nustatyta, kad I. A. prašo būti paskirta nepilnametės A. S. nuolatine globėja (rūpintoja). Iš 2019 m. kovo 6 d. medicininio pažymėjimo Nr. 1-33 (b. l. 20) nustatyta, kad I. A. nėra nustatyta susirgimų, dėl kurių ji negalėtų rūpintis vaiku.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad I. A. yra tinkama būti nepilnamečio vaiko rūpintoja (CPK 500 straipsnio 1 dalis, 502 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatytina I. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.261 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio 3 punktas).

Rūpintojai išaiškintina, kad rūpintojas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintoja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintoja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, nors Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nedirba (b. l. 26–29).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo priteisti tik 150 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamais periodiniais mokėjimais. Nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 607 Eur. Toks orientacinis kriterijus nustatytas CK 6.641 straipsnyje. Pažymėtina, kad ieškovas iš atsakovo prašo tik ketvirtadalio sumos, kuri tiek įstatymų leidėjo, tiek teismų praktikos yra pripažįstama kaip būtina vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovo priteisia 150 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nuolatinė rūpintoja I. A. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo.

Atsakovas pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš jo nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl paieškos nutraukimo

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo informuotas įteikus jam šaukimą per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, konstatuoja, kad išnyko priežastys, dėl kurių Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, dėl ko yra tikslinga atsakovo paiešką nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietas adresas (duomenys neskelbtini), pas nuolatinę rūpintoją nustatant ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją ir rūpybos vietą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, mokamo periodinio išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nuolatinę rūpintoją I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto administratore paskirti rūpintoją I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nutraukti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paiešką, paskelbtą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4963-527/2020.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.