- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-312-120-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01275
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- I.
- Civilinis ieškovas
- I. P.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiai I. P., civilinio atsakovo atstovui R. T., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J., civilinės ieškovės I. P. ir civilinio atsakovo – UAB „BTA Draudimas“ apeliacinius skundus dėl 2010 m. vasario 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 1 m. 6 mėn. uždraudžiant vairuoti transporto priemonę.
iš UAB „BTA Draudimas“ - 54.777,43 lt padarytai turtinei žalai atlyginti;
iš R. J. – 50.547,20 lt padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 3.000 lt sumokėtus advokatui už pagalbą;
iš UAB „BTA Draudimas“ ir R. J. – nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo 5 (penkių) procentų metinės palūkanos iš kiekvieno nuo priteistos iš jų sumos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustato:
R. J. pagal BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 18 d. apie 23.45 val., Marijampolė-Daukšiai-Šventragis, 3.023 km., būdamas neblaivus ( konstatuota 1,83 promilių koncentracija), pažeidęs KET 14, 133 p. reikalavimus, t.y., vairuodamas V. J. priklausantį automobilį BMW 53OD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į vietovės reljefą, važiavimo bei meteorologines sąlygas, kelio posūkyje nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsirenkė į E. K. sodybos tvorą, ko pasėkoje dėl kartu su juo važiavusiam K. P. plyšusių kepenų, daugybinių šonkaulių lūžimų su pasieninės pleuros pažeidimu ir nukraujavimo į pleuros ir pilvo ertmes, šis mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. jam paskirtą bausmę laiko per griežta bei prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, charakterizuojamas jis teigiamai, dalį žalos nukentėjusiai atlygino, jo padaryta nusikalstama veika priskirta prie neatsargių nusikaltimų ir, būdamas laisvėje, nukentėjusiai padarytą žalą jis atlygintų greičiau. Jis savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tad tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino pagrįstai. Teismas taip pat konstatavo, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo ir rizikingas paties nukentėjusio elgesys, tačiau to atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažino ir BK 61 str. 4 d. nuostatų tinkamai netaikė.
Apeliaciniu skundu civilinė ieškovė I. P. prašo pakeisti nuosprendį civilinių ieškinių dalyse ir iš R. J. bei UAB „BTA Draudimas“ priteisti jai 169.456,81 lt turtinės bei 190.547,16 lt neturtinės žalos atlyginimo, nes teismas tuos josios ieškinius atrmetė ir sumažino nepagrįstai.
169.456,81 lt turtinė žala jai bei josios nepilnametei dukrai susidarė jai bei dukrai autoįvykio metu netekus išlaikymo bei dėl to jai atsiradusių papildomų skolinių banke. Žuvus vyrui, ji priversta buvo prisiimti visus žuvusiojo skolinius įsipareigojimus ir josios „Šiaulių banke“ turėtai įsiskolinimo sumai nuo 114.679,38 lt sumos padidėjus iki 229.358,75 lt sumos, jai padaryta buvo josios nurodyta 114.679,38 lt dydžio turtinė žala. Teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja formuojamai teismų praktikai, atsispindinčiai Aukščiausiojo teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-511/2008.
190.547,16 lt neturtinę žalą nuteistasis jai padarė būdamas itin neatsargus. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus. Žuvus sutuoktiniui, pasikeitė visi josios planai. Likusi be sutuoktinio, ji yra nepajėgi viena toliau ūkininkauti. Ji yra priversta dirbti menkai apmokamą samdomą darbą ir josios gaunamų pinigų nepakanka šeimos poreikių tenkinimui. Dukra neteko konstitucinės teisės į pilnavertę šeimą. Jai sukeltiems dvasiniams pergyvenimams, sveikatos pablogėjimui, negalavimams šalinti reikalingos finansinės lėšos. Teismas, sumažindamas ieškinį šioje dalyje iki 60.000 lt dydžio, įstatymo nustatyta tvarka savo išvadų tinkamai nemotyvavo, formuojama teismų praktika nesirėmė, tad teismo nuosprendis ir neturtinės žalos atlyginimo jai dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „BTA Draudimas“ prašo teismo nuosprendį 54.777,43 lt draudimo išmokos priteisimo dalyje panaikinti, priimti naują sprendimą bei I. P. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas ieškinius šioje dalyje patenkino neturėdamas tam pagrįsti jokių faktinių duomenų. Žuvusiojo iki mirties turėti finansiniai įsipareigojimai bankui buvo žymiai didesni nei kad jo gautos pajamos, tad kitų šeimos narių išlaikyti jis negalėjo.
Nuteistojo R. J., nukentėjusios I. P. ir UAB „BTA Draudimas“ apeliaciniai skundai jų ribose nepagrįsti ir atmestini. Teismo R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Nuosprendis ieškinių dalyse taip pat teisėtas ir pagrįstas.
I. Dėl nuteistojo R. J. skundo:
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o taip pat ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas nukentėjusio elgesys.
Iš teismo nuosprendyje aprašytų apelianto duotų parodymų matyti, kad jis po alaus su žuvusiuoju išgėrimo važiuodamas su juo, vairavo automobilį. Apsvaigusiu nesijautė, ar žuvusysis buvo prisisegęs saugos diržą, neprisimena ir, kad jį vytųsi su įjungtais švyturėliais pareigūnai, nepastebėjo. Važiuodamas, neįvertino metereologinių sąlygų ir neatsižvelgė į tai, kad buvo pašalę, todėl buvo sumėtytas ir įvyko autoįvykis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad 2008 m. lapkričio 18 d. apie 23:45 val., apeliantui nepaisant KET draudimų bei reikalavimų ir įvykio metu vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam (nustatyta 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje) bei tokio vairavimo metu nepasirinkus saugaus greičio, neatsižvelgus į vietovės reljefą, važiavimo bei metereologines sąlygas ir dėl to nesuvaldžius posūkyje automobilio bei nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į sodybos tvorą, buvo mirtinai sužalotas kartu su juo važiavęs K. P.. Iš teismo nuosprendyje padarytos išvados, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas paties žuvusiojo elgesys, neaišku kokie konkretūs žuvusiojo atlikti veiksmai, kokią konkrečią įtaką ir kaip jie padarė teismo konstatuotiems apelianto padarytiems KET pažeidimams, t.y., automobilio vairavimui neblaiviame stovyje, vairuojant jį saugaus greičio nepasirinkimui, neatsižvelgimui į vietovės reljefą, važiavimo bei metereologines sąlygas, automobilio posūkyje nesuvaldymui, nuvažiavimui nuo kelio ir atsitrenkimui į sodybos tvorą. Ši teismo padaryta išvada įstatymo nustatyta tvarka, nemotyvuota, tad konstatavimas, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas paties žuvusiojo elgesys lengvina nuteistojo atsakomybę, yra abejotinas, tačiau, šioje dalyje skundo nėra.
Pagal BK 54 str. 1 d. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia yra numatyta konkretaus straipsnio sankcijoje. Kolegijos nuomone apeliantui paskirta BK 281 str. 6 d. numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė yra teisėta bei pagrįsta ir nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Formuojama teismų praktika tuomet, kai BK 281 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu žmonės žūsta kaltininkams padarius šiurkčius ir sąmoningus KET pažeidimus, taip pat yra suponavusi būtinybę skirti kaltininkams griežtesnes bausmes [Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto eksplotavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str) baudžiamosiose bylose apžvalga].
Valdydamas automobilį, asmuo turi būti itin atidus, apdairus, nesukelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, nevairuoti automobilio apsvaigęs ir atsižvelgti į kelio, eismo ir oro sąlygas, tad, sėsdamas už automobilio vairo apsvaigęs nuo alkoholio, apeliantas sąmoningai nesilaikė minėtų reikalavimų.
Kiekvienas asmuo, vairuodamas automobilį neblaiviame stovyje, suvokia ir gerai žino, kad tokiame stovyje ne tik sumažėja jo dėmesys bei orentacija, bet ir padidėja eismo įvykio kilimo tikimybė. Šiuo konkrečiu atveju, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ne tik akivaizdžiai patvirtino apeliantą buvus itin neatsargų, bet ir parodė jį buvus abejingą ir įstatymo reikalavimams, ir kitiems eismo dalyviams. Asmens, dėl kurio neblaiviame stovyje padarytų KET reikalavimų pažeidimų žūsta žmonės, veika yra žymiai pavojingesnė už tokią pat veiką, padarytą blaivaus asmens, tad šiuo konkrečiu atveju, autoįvykio pasėkoje įvykusi žmogaus mirtis ir nulėmė apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal numatančią griežčiausą baudžiamąją atsakomybę BK 281 str. 6 d.
Apeliantas už greičio viršijimą yra baustas administracine tvarka. Taip pat jis yra tris kartus teistas yra. Įvykio metu automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (1.83 promilės etilo alkoholio, t.2, b.l. 43). Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui.
Skirdamas jam bausmę, teismas reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes ir pilnai vadovavosi BK 54 str. nuostatomis.
Už BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta yra laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė, tad, esant konstatuotoms 2 atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nekonstatavus atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo, apeliantui teismo paskirta žemesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo dydžiu, nei rūšimi. Skirti jam švelnesnę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, sąlygų, numatytų BK 54 str. 3 d., 62 str., 75 str., nėra, todėl skundas atmetamas.
II. Dėl civilinės ieškovės I. P. skundo 114.679,38 lt turtinės žalos atlyginimo dalyje
Apeliantės nurodomoje byloje 2K-511/2008, įvykio situacija yra visiškai skirtinga ir joje atsakovės nurodoma išvada nepadaryta. Atsakovės nurodomoje byloje civilinio ieškinio dalyse priimti sprendimai panaikinti ir byla, 59.442,50 lt turtinės žalos, kurią, nukentėjusios teigimu, sudarė išlaidos, susiję su sunkiai sutrikdytos josios sveikatos atstatymu, gražinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tad ieškovės apeliacinio skundo grindimas minėtos bylos duomenimis, nepagrįstas.
Teismas, konstatavęs, jog CK 6.247 str. civilinę atsakomybę laiko turtine prievole, įpareigojančia skolininką atlyginti tik tuos nuostolius, kurių atsiradimas susijęs būna su skolininko civilinę atsakomybę nulėmusių nusikalstamų veiksmų rezultatu (veikimu, neveikimu), neabejotinai yra teisus.
Pareikšto ieškinio patenkinimas galimas yra tik konstatavus priežastinio ryšio buvimą tarp ieškinio reikalavimo ir skolininko nusikalstamų veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju, tokio priežastinio ryšio nebuvo. K. P. 2007-2008 m. iš AB „Šiaulių bankas“ pagal kredito sutartis per eilę kartų pasiskolinus 216.000 lt sumą, civilinė atsakovė, kaip teisėta jo sutuoktinė, kartu su juo įgijo prievolę K. P. vardu paimtą paskolą bankui gražinti solidariai su K. P.. Iš to akivaizdžiai matyti, kad ji AB „Šiaulių bankas“ bendraskolininke tapo iki autoįvykio, tad josios prievoliniai santykiai su AB „Šiaulių bankas“ akivaizdžiai atsirado anksčiau nei kad įvyko autoįvykis.
Skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str.), tad šiuo konkrečiu atveju, civilinė atsakovė, teigdama, jog iki K. P. žuvimo ji turėjo pareigą atlyginti bankui tik ½ dalį paskolos, o jam žuvus, perėmė pareigą atlyginti ir ½ dalį K. P. paskolos, yra neteisi.
K. P. vardu iš banko paimta paskola panaudota buvo automobilio, žemės sklypo bei žemės ūkio technikos įgijimui (t. 3, b.l. 86). Jam žuvus, jo vardu įgyti automobilis, žemės sklypas bei žemės ūkio technika liko civilinės atsakovės naudojimui. Civilinės atsakovės nurodomam atsiradusiam 114.679,38 lt skolinių įsipareigojimų perėmimui nesant jokiu priežastiniu ryšiu su autoįvykio pasekmėmis susijusiam, nei nuteistasis, nei draudimo bendrovė pareigos atlyginti 114.679,38 lt turtinę žalą, neįgijo, tad teismas šioje dalyje jos 114.679,38 lt civilinį ieškinį atmetė pagrįstai.
III. Dėl civilinės ieškovės I. P. skundo 200.000 lt. neturtinės žalos atlyginimo dalyje
Lietuvos Aukščiausio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika rodo, kad asmens gyvybės atėmimo atveju pilnamečiams asmenims atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą (Aukš. teismo bylos Nr. 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007).
Neturtinės žalos padarymą rodo asmens fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir kito, teismo įvertinto pinigais, buvimas. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau privalu yra siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą.
Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas yra atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Šiuo konkrečiu atveju pasekmės padarytos neatsargiu nusikaltimu ir yra sunkios, nes autoįvykio pasėkoje žuvo žmogus. Nuteistajam vairuojant transporto priemonę neblaiviame stovyje buvo grubiai pažeistos KET bei prisiimta ne tik baudžiamoji, bet ir civilinė atsakomybė už visus jo veiksmų padarinius, tačiau nukentėjusios prašoma priteisti 200.000 lt neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai yra neadekvati. 200.000 lt. suma neturtinei žalai atlyginti, nuo teismų suformuotos praktikos panašiose bylose (2K-228/2007, 2K-114/2008) esminiai nukrypsta ir akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (byla Nr. 3K3-529/2008). Šiuo konkrečiu atveju, byloje aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog esanti žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma neturtinei žalai atlyginti leidžia nukentėjusios nurodomą 200.000 lt sumą pripažinti jai padarytos neturtinės žalos dydžiu, nėra. Nenurodo jų savo apeliaciniame skunde ir civilinė atsakovė, tad pagrindo prašomą 200.000 lt. sumą pripažinti padarytos neturtinės žalos dydžiu, nėra.
Civilinės atsakovės teigimu, jai nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės yra itin sunkios, nes ji, žuvus K. P., neteko vyro, o mažametė dukra tėvo. Iš duomenų byloje matyti, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ji prašė bei prašo priteisti tik jai padarytą neturtinę žalą, o savo mažametės dukters interesams neatstovavo ir ieškinio šioje dalyje mažametės dukters interesais nepareiškė, tad teismo konstatuotas civilineo ieškovei padarytas 60.000 lt neturtinės žalos dydis, yra pagrįstas.
Kiekvienoje konkrečioje šios kategorijos byloje atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia nukentėjusių eismo įvykyje skaičius bei byloje pripažintų nukentėjusiais ir pareiškusiais savarankiškus civilinius ieškinius, skaičius. Skundžiamoje byloje autoįvykio metu žuvo vienas žmogus ir nukentėjusiu, padavusiu civilinį ieškinį savo naudai taip pat yra pripažintas vienas žmogus.
Baudžiamosiose bylose besiformuojanti teismų praktika rodo, kad, paprastai autoįvykio bylose už žmogaus žūtį priteisiamas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80.000 iki 100.000 lt (byla 2K-173/2010).
Šiuo konkrečiu atveju, teismas, nustatydamas mažesnį, t.y., 60.000 lt. neturtinės žalos dydį, motyvavo tai paties žuvusiojo itin dideliu neatsargumu, pasireiškusiu tuo, kad šis, gerai žinodamas, jog nuteistasis yra vartojęs alkoholį, to nepaisydamas, pats įsėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį ir leidosi jo vežamas, tad šiuo konkrečiu atveju, spręsdamas su padarytos neturtinės žalos dydžio vertinimu susijusį teisės taikymo klausimą, teismas įstatymą taikė teisingai. Įsėdęs kartu su neblaiviu nuteistuoju į automobilį ir sutikęs būti jo vežamas, žuvusysis akivaizdžiai numatė galinčias iš to kilti neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir savo šeimai. Jam buvo žinoma, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir, kad dėl tokio grubaus KET pažeidimo yra labai tikėtinas autoįvykio kilimas. Vadinasi, pats būdamas neblaivus ir pats laisvanoriškai važiuodamas neblaivaus nuteistojo vairuojamu automobiliu, žuvusysis tikrai buvo labai neatsargus, tad teismo nustatytas 60.000 lt padarytos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir skundo šioje dalyje tenkinimui pagrindo taip pat nėra.
Pažymėtina, kad kartu su nuteistuoju alkoholinius gėrimus vartojęs K. P., buvo panašiame su nuteistuoju neblaivumo laipsnyje, (jam konstatuota 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujuje, o nuteistajam 1,83 promilės), tad civilinės ieškovės skundo teiginiai, jog K. P., įsėsdamas į nuteistojo automobilį ir sutikdamas būti jo vežamas galėjo sąžiningai klysti, laikydamas R. J. blaiviu, akivaizdžiai yra nepagrįsti ir pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos dydį, neduoda.
IV. Dėl civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ skundo
CK 6.284 str. d. fizinio asmens mirties atveju suteikia teisę į žalos atlyginimą asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą ir nustato, kad tokiems asmenims atlyginama ne tik ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo gauti, bet ir ta dalis, kurią jie turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad K. P. žuvimo metu jo šeimą sudarė nukentėjusi I. P. ir mažametė dukra G. P.. I. P. tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose ir niekur nedirbo. Asmenimis, turinčiais teisę į žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju laikomi nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Šiuo konkrečiu atveju, mažametis vaikas tikrai buvo nedarbingas. Jį auginusi nukentėjusi taip pat niekur nedirbo. Nepilnamečiams vaikams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, o pareigą išlaikyti sutuoktinį, nustato šeimos teisiniai santykiai. Kad, šiuo konkrečiu atveju, mažametės dukros ir ją auginusios niekur nedirbusios sutuoktinės pragyvenimas K. P. esant gyvam galimas buvo tik gaunant iš jo išlaikymą, neginčytinai akivaizdus. Negaudamos iš K. P. išlaikymo, nei viena iš jų neišgyventų. Duomenų, kad joms išlaikymą teikęs būtų kas nors kitas, byloje taip pat nėra, tad skundo teiginiai, jog K. P. išlaikymo joms teikti negalėjo, nepagrįstas.
Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nukentėjusios pateiktos 2008 m. gruodžio 31 d. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pažymos Nr. 1081 neteisėtumo.
Žuvusysis K. P. buvo tik pradėjęs ūkininkauti jaunasis ūkininkas ir dėl žūties deklaracijos už 2008 m. nebuvo pateikęs, tad faktiškai jo gautos pajamos nebuvo žinomos. Nukentėjusios pateikta 2008 m. gruodžio 31 d. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pažyma Nr. 1081 išduota buvo įstatymo nustatyta tvarka, tad buvo teisėta. Joje, greta tų metų Lietuvos Respublikoje buvusio šalies ūkio 2319,9 lt bruto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, nurodytos buvo irbuvęs tų metų 1773,7 lt. dydžio šalies neto vidutinės mėnesinės pajamos (t.2, b.l. 86).
Prie apeliacinio skundo apelianto pateikta 2010 m. vasario 26 d. pažyma taip pat yra išduota to paties Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, tačiau joje yra nurodyti duomenys apie 2008 m. Marijampolės apskrityje gautą minimalų vidutinį atlyginimą, konstatuojant, jog Marijampolės apskrityje 2008 m. gauto vidutinio mėnesinio uždarbio bruto buvo 1738,0 lt, o neto – 1348,9 lt. pagrindo, remiantis šiais duomenimis nei naikinti iš apelianto priteistą išlaikymą vaikui bei sutuoktinei, nei jį mažinti, neduoda.
Nors konkrečios 2008 m. žuvusio jauno ūkininko K. P. tais metais gautos pajamos nebuvo deklaruotos ir yra nežinomos, pagrindo jo tais metais gautomis kas mėnesį pajamomis laikyti apelianto nurodytą 1.348,90 lt sumą, taip pat nėra.
Pats apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog vien žuvusiojo skoliniams įsipareigojimams kas mėnesį padengti reikėjo per 2000 lt, nes kas mėnesį už automobilio įsigijimą jis mokėjo per 700 lt., už žemės sklypą ir traktorių - per 1300 lt, už žemės ūkio techniką apie 700 lt. Duomenys byloje patvirtina, kad kas mėnesį tokius bankinius įsiskolinimus žuvusysis sąžiningai ir mokėjo, o tai rodo, jog jeigu jo kas mėnesį gaunamų pajamų pakako ne tik bankinių įsiskolinimų dengimui, bet ir paties žuvusiojo pragyvenimui bei mažametės dukros ir dėl vaiko auginimo nedirbančios sutuoktinės išlaikymui, tai pradėjusio ūkininkauti žuvusio jauno ūkininko K. P. kas mėnesį gautos pajamos akivaizdžiai turėjo būti ženkliai didesnės, nei kad nukentėjusios I. P. prašyta konstatuoti 1773,70 lt. suma. Patenkindamas tokį nukentėjusios prašymą, teismas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei CK 6.249 str. reikalavimų, nepažeidė ir su išlaikymu siejamus periodinių išmokų dydžius nustatė bei priteisė teisingai, tad, esant sudarytam civilinės atsakomybės draudimui, pagrįstai juos priteisė iš UAB „BTA Draudimas“ ir pagrindo skundo tenkinimui, nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 .
nutaria:
Nuteistojo R. J., nukentėjusios I. P. ir civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ apeliacinius skundus atmesti.
2010 m. vasario 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.