Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, gynėjams advokatui J. K. ir advokato padėjėjui J. K., nukentėjusiajai S. D., jos atstovui advokatui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2013-11-15 apie 3.25 val. namuose, A. M. g. 8, Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu du kartus spyrė nukentėjusiajai sutuoktinei S. D. į nugaros sritį ir koją, tampė ją už plaukų, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą,

Be to, A. D. 2013-11-15 apie 3.25 val. namuose, A. M. g. 8, Vilniuje, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją sutuoktinę S. D., grasino nukentėjusiąją S. D. nužudyti, sakydamas: „Nori degti? Ir tave, ir jį pakasiu“, taip sudarydamas nukentėjusiajai S. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, A. D. 2015-02-19 apie 9.00 val. name, A. M. g. 8, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.73‰ girtumo laipsnis), konflikto metu metė į nukentėjusiąją sutuoktinę S. D., mobiliojo ryšio telefoną, pataikydamas juo S. D. į kairę blauzdą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai S. D. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos kairės blauzdos priekiniame paviršiuje.

A. D. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013 metais neturėjo kėsinimųsi, nekėlė rankos, nespyrė nukentėjusiajai. 2014 metais telefonui suskambus, šis buvo mestas į sieną. Tuo metu jis kalbėjosi su žmona. Suskambo telefonas. Jis nusprendė, kad nekalbės. Telefoną metė į stalą ar į sieną. Telefonas buvo mestas net ne į tą pusę, kur stovėjo nukentėjusioji. Jis apie įvykį, kad buvo prakirsta žaizda, sužinojo tik kitą dieną. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo, kad jį kuo greičiau paleistų iš areštinės, todėl prisipažino.

Nukentėjusioji S. D. teisme parodė, kad (dėl pirmojo epizodo) naktį, apie 2 valandą nakties, pradėjus loti šuniukui ji suprato, kad kažkas grįžo namo. Pasižiūrėjau pro langą pamatė, kad taksi atvežė vyrą, kuris buvo neblaivus. Ji atsigulė į lovą ir apsimetė, kad miega. Buvo stresas dėl nuolatinių konfliktų. Vyras kažką darė virtuvėje. Atėjus vyrui į miegamą ji matė, kad šis labai piktas, kalbėjo su savimi, prisiminė kažkokius įvykius. Vyras keikėsi, kad ji tokia tai tokia, kad kažkada ją kažkas vežė. Ji pasakė eiti miegoti, bandė šį nuraminti. Kuo toliau, tuo jis garsiau rėkė, keikėsi. Atbėgo vyresnioji dukra. M. puolė filmuoti tam, kad tėčiui parodytų kitą dieną, kaip jis elgiasi. Vyras ją stūmė į vonios pusę. Ji traukėsi, šis rėkė. Buvo baimė, kad jis bet kada gali suduoti. Vyresnioji mergaitė stojo tarp jų. Ji bijojo, kad vyras mergaitei nesuduotų. M. filmavo. Kažkuri dukra iškvietė policiją. Viskas vyko labai greitai. Vyras jai užlaužė ranką. Ją buvo sunku pasiekti, nes tarp jų stovėjo S.. Vyras grasino, kad vairuotojas, kuris ją kažkada parvežė, bus užkastas, kad bus užkasta ji. Buvo spyris koja. Ji su mažesniąja išbėgo iš vonios. S. ramino tėtį. Tą kartą vyras rėkė, stumdė ją, spyrė koja, pešė už plaukų. Spyrė virš sėdmenų į nugaros dalį. Buvo ir ne kartą grasinama padegimu. Vyras norėjo sukelti baimę. Ji mano, kad tokioj emocinėj būsenoj, kurioje buvo, jis galėjo tai padaryti, namus uždegti. Vyras sakydavo, kad jeigu jie išsiskirtų, tai nei jai, nei jam neliktų. Tipo jis sukūrė, jis ir sunaikins.

(Dėl antrojo epizodo) tai buvo ryte. Vyras parėjo iš areštinės, jau stipriai girtas. Įėjus į namus pirmas žodis buvo „Suka, kreipeisi į mentus, dabar tau bus pyzdec“, pradėjo aiškinti, kokia ji bloga, kad ji nusipelnė tokio elgesio. Vyras teisino save kaltindamas, kad ji blogai su juo šneka, blogai auklėja vaikus. Kreipimas į policiją jam buvo pažeminimas. Jis toliau gėrė alkoholį, atsidarė šampano. Suskambo telefonas, ir jis bandė šį pakelti. Pasižiūrėjo į telefoną, tada su neapykanta pasižiūrėjo į ją ir sviedė telefoną į jos koją. Ji paklausė, ką šis daro, ir matė, kad jis išsigando, jog taip atsitiko. Jai iš žaizdos ištryško kraujas. Ji paskambino į ligoninę gydytojai. Jai pasakė, kad reikia suleisti vaistus nuo kažkokios ligos, nes vyras buvo areštinėje, ji gali užsikrėsti. Vėliau jai paskambino iš tarnybos, paklausė, kokia situacija. Ji pasakė, kad buvo konfliktas, kad grasino, kad metė į ją telefoną. Ji nepamena, ar pati, ar moterys iš tarnybos paskambino pareigūnams. Jos manymu, tiesiogiai jai į koją telefonas buvo mestas. Jis metė telefoną į ją. Telefonas buvo aštria briauna ir atsimušė kampu. Jai liko randelis. Po oda prasiveržė kraujas ir pratryško.

Liudytoja S. D. teisme parodė, kad buvo baisi naktis, kupina streso, nerimo. Tėtis grįžo vėlai, kai jos visos miegojo. Tėtis buvo išgėręs, prasidėjo riksmai. Ji labai išsigando, iššoko iš lovos, įbėgo į tėvų miegamąjį. Mama ėjo į vonią, tėtis - iš paskos. Tėtis šaukė, kad mamą kažkoks vyras parvežė. Atbėgo sesė. Tėtis bandė mamą išplėšti iš jos glėbio ir kelis kartus koja spyrė mamai. Jos išbėgo iš vonios, užsirakino jos kambaryje. Tėtis priėjęs prie kambario grasino, kad padegs namus, palaidos mamą gyvą ir dar kažką.

Liudytojas J. L. teisme parodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvažiavę jie kaltinamąjį pristatė į policijos komisariatą. Į namą įleido nukentėjusioji. Jiems atvažiavus namas buvo užrakintas. Jie susisiekė su budėtoju, atvažiavo nukentėjusioji ir juos įleido. Jis nematė smurto požymių, nukentėjusioji buvo apsirengusi, su paltu. Sužalojimų jis nematė. Buvo pasakyta, kad vyras į ją metė telefoną. Vyras miegojo, buvo neblaivus. Pasakius, kad reikia važiuoti su pareigūnais, šis sutiko, apsirengė, parūkė. Parūkęs labai apsvaigo, negalėjo judėti. Jie padėjo šiam nueiti iki mašinos. Paklausus, kas nutiko, šis atsakė, kad buvo konfliktas su žmona.

Liudytoja J. M. teisme parodė, kad teko apklausti A. D. ne vieną kartą. Pirmą kartą jis kaltę pripažino, o vėliau – ji negali tiksliai pasakyti. Pirmas kartas – tai ikiteisminio tyrimo pabaigimas susitaikymu. Vėliau šį tyrimą atnaujino. Kai asmuo yra laikinai sulaikytas, prieš jį apklausiant, yra išaiškinamos teisės ir pareigos. Kartu yra išaiškinama, kaip gali būti pabaigtas ikiteisminis tyrimas. A. D. klausė, kas jam gresia. Jam buvo išaiškinta. Susitaikymo sąlygos taip pat buvo išaiškintos. Ji nesigilino, kodėl A. D. pripažino kaltę.

Specialistas O. P. teisme parodė, kad tvirtina savo specialisto išvadą. Žaizdą aprašė tiksliai. Tai muštinė žaizda. Jis nurašė tai, ką gydytojas parašė. Gydytojas gali rašyti, ką nori, jis rašo, ką mato. Jis nukentėjusiąją apžiūrėjo vasario 20 dieną. Jeigu nerašė apie kraujo krešulį, tai reiškia nebuvo. Plona kraujo juostelė apdžiūvusi galėjo būti. Buvo pažeisti odos sluoksniai. Buvo muštinė žaizda atviro pobūdžio.

Iš S. D. skundo matyti, kad 2013-11-15 apie 3 val. sutuoktinis A. D. į namus grįžo išgėręs, pradėjo pulti ją, grasino nužudyti, tampė už plaukų, daužė indus bei stiklainius su grybais, grasino uždegti namus, labai išgąsdino ją ir vaikus. Tai ne pirmas smurto atvejis, prašo pagalbos (b. l. 9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2013-11-15 atvykus į A. M. g. 8, Vilniuje nustatyta, kad neblaivus sutuoktinis A. D. puolė mušti S. D., spardė kojomis, tampė už plaukų, grasino nužudyti, daužė indus, grasino padegti namus. Konfliktas vyko vaikų akivaizdoje, konfliktą dukros nufilmavo telefonu, įraše matosi kaip A. D. puola žmoną, stumia ją, ji slepiasi už dukros nugaros, įraše girdisi vyro grasinimai. Smurto poveikis pasireiškė smūgiais į įvairias kūno vietas, rankų užlaužimu, tampymu už plaukų, grasinimais susidoroti (b. l. 12-13)

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas A. M. g. 8, Vilnius – kur ant grindų dideliame plote matosi sudaužytų indų šukės (b. l. 15-19).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. D. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 22). Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti pateikto įrašo turinysd, kur užfiksuotas 2013-11-15 apie 3.25 val. tarp S. D. ir A. D. vykęs konfliktas. Konfliktą užfiksavo dukra S.. Įraše girdisi A. D. grasinimai, keiksmai, grumtynių garsai, matosi, kaip A. D. pastumia žmoną (b. l. 23-24). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo įrašas tinkamai nebuvo išsaugotas (b. l. 171).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2014-05-15 buvo nutrauktas tyrimas A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 dd, šiam susitaikius su nukentėjusiąja S. D. (b. l. 49-50).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015-02-19 apie 9 val. A. M. g. 8, Vilniuje, neblaivus vyras A. D. garsiai šaukė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, metė į S. D. savo mobilaus ryšio telefoną, kuris pataikė į kairės kojos blauzdą ir ją prakirto. Apžiūrėjus įvykio vietą matosi stiklo šukės, išmėtyti vaisiai, sudaužytas mobilaus ryšio telefonas. S. D. nurodė, kad išmėtyti vaisiai ir lėkštės šukės yra iš 2015-02-17 įvykio. Stiklo šukės svetainės viduryje ir sudaužytas telefonas yra po 2015-02-19 (b. l. 58-63).

Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę kopijos matyti kad S. D. kreipėsi dėl kairės blauzdos priekinio paviršiaus kirstinės žaizdos, nurodė, kad jai telefonu į koją pataikė A. D. (b. l. 65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad S. D. padaryta muštinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, paveikus kietu buką briauną turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015-02-19. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamoje vietoje (b. l. 72).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. D. tvirtino savo parodymus, jog A. metė jos pusę mobilaus ryšio telefoną, kuris atsitrenkė jai į kairės kojos blauzdą. A. D. nurodė, kad pirma iš pykčio numetė ant baro stovėjusią vazą, paskui, konfliktui besitęsiant, metė savo mobilaus ryšio telefoną į S. pusę, telefono specialiai į S. nesitaikė mesti, metė jos kryptimi, o jis nuo baldo atsitrenkęs atsitrenkė jai į koją (b. l. 75).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 9:35:21 suskamba A. D. mobilusis telefonas gulintis ant virtuvės stalo-baro. 09:35:29 vyras telefoną paima į rankas 09:35:49 vėl padeda ant stalo. 09:36:03 paima nuo stalo mobilaus ryšio telefoną, dešine ranka užsimoja, užkabindamas nuo lubų kabančius šviestuvus, atsisukęs j S. D., kuri stovi nuo jo per virtuvinį stalą-barą atsirėmusi nugara į virtuvinę spintelę. Telefonas nukrenta ant grindų prie nukentėjusiosios. S. D. pakelia kairę koją, į ją pasižiūri (b. l. 79-80).

Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2015-02-19 d. 14.26 val. A. D. nustatytas 1.73‰ neblaivumas (b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. D. metė į S. D. mobiliojo ryšio telefoną, kuris pataikydamas nukentėjusiajai į blauzdą, taip sukėlė šiai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos. A. D. savo kaltės nepripažino, teisme teigė telefoną metęs net ne į tą pusę, kur stovėjo nukentėjusioji. Tokius kaltinimo parodymus paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji ne kartą tyrimo metu ir teisme nurodė, kad telefoną A. D. metė į ją, bet ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti kaltininko veiksmai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. D. paėmęs telefoną, iškelia ranką virš galvos ir kiek palaukęs bei aiškiai žiūrėdamas į nukentėjusiąją telefoną metą tiesiogiai į ją. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir vertina kaltininko parodymų nenuoseklumą, nes tyrimo šis teigė telefoną metęs į žemę (b. l. 89), vėliau akistatos metu pripažino telefoną metęs į nukentėjusiosios pusę (b. l. 75).

Baudžiamasis įstatymas numato, kas ne kartą aptarta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, veikdamas tyčia kaltininkas elgiasi sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori ir jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Šioje byloje teismas vertina, kad bylos duomenų visuma patvirtina A. D. tyčinius veiksmus ir tokios pat rūšies kaltę dėl jų. Teismas nustatė, kad A. D. paėmęs telefoną kurį laiką taikėsi, tyčia ir stipriai telefoną metė į nukentėjusiąją, tuo metu tarp abiejų asmenų vyko nesutarimas ir konfliktas. Būtent dėl tyčinių A. D. veiksmų kilo nukentėjusiajai nustatytos pasekmės – fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas. Išnagrinėjus bylą liko aiškiai nenustatyta, ar telefonas nukentėjusiajai pataikė į koją tiesiogiai, ar galimai atsitrenkęs nuo grindų, nes šių aplinkybių iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybės. Tokiu būdu, teismas net ir visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai pripažįsta, kad A. D. siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, kas ir buvo padaryta jo tyčiniais veiksmais, todėl šių pasekmių atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia. Fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir padarytas sužalojimas. Kita vertus, kaltininkui veikiant nekonkretizuota tyčia ir nesiekiant nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymo, šias pasekmes A. D. S. D. padarė akivaizdžiai suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti įstatymo draudžiamas pasekmes, kurių kilimui būdamas abejingas taip sąmoningai leido šioms pasekmėms atsirasti. Tai patvirtina, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo A. D. veikė netiesiogine tyčia.

Teismas nustatęs A. D. neteisėtus veiksmus, tyčios kaltę dėl jų bei medicinos specialistų išvada bei specialisto parodymais teisme konstatuotas pasekmes, nukentėjusiosios ryšį su kaltinamuoju pripažįsta, kad 2015-02-19 kaltininko veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Patvirtinus A. D. tyčinius veiksmus dėl 2015-02-19 įvykio teismas pripažįsta, kad prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl 2013-11-15 įvykio yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 3).

Tyrimo metu dėl 2013-11-15 A. D. pripažino kaltę ir objektyvius veiksmus, jog naudojo fizinį smurtą spirdamas savo sutuoktinei bei ją tampydamas už plaukų, taip pat ir psichinę smurtą, kad grasino sutuoktinę nužudyti. Toks kaltininko prisipažinimas užfiksuotas jo 2014-05-14 apklausos protokole (b. l. 46), kaltės pripažinimas įtvirtintas ir susitaikymo protokole (b. l. 48). Teiosm,e A. D. kaltę neigė ir teigė tyrimo metu pripažinęs kaltę tik dėl to, kad norėjo kuo greičiau būti paleistas iš areštinės. Tokius jo parodymus paneigia akivaizdus faktas byloje, kad 2014-05-14 apklausiant A. D. šis nebuvo sulaikytas, nebuvo patalpintas areštinėje. Be to, tiek tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji S. D. vienodai aiškino prieš ją naudoto smurto aplinkybes, kurias patvirtino liudytoja S. D., pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys. Šių duomenų visuma leidžia neabejotinai pripažinti, kad A. D. 2013-11-15 savo namuose spyrė sutuoktinei į nugaros sritį, tampė ją už plaukų, grasino ją nužudyti, ir dėl kaltininko fizinės būklės, veiksmų ir išsakytų frazių nukentėjusiajai buvo pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Įvertinus tai, kad A. D. tyčiniais veiksmais 2013-11-15 vartodamas fizinį smurtą prieš šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, grasino nukentėjusiąją S. D. nužudyti esant pagrindui manyti, kad tai gali būti padaryta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

A. D. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 133, 134, 138), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 135, 136). Įvertinęs šiuos duomenis teismas pripažįsta, kad A. D. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus objektyviai užfiksuotą kaltininko neblaivumą 2015-02-19 dieną, teismas dėl šio įvykio pripažįsta baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad šią nusikalstamą veiką A. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nuskalstamiems veiksmams.

Pagrindo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės – nėra. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, A. D. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. A. D. veikdamas tyčia padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikų padarymo metu jis buvo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. A. D. yra dirbantis, vedęs, smurtavo prieš sutuoktinę, reikalingų išvadų nepadarė ir kaltės nepripažino. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. D. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie privertų nuteistąjį kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.

Įvertinus tai, kad A. D. nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui, atgailos dėl to neišreiškė, pasekmių tinkamai nevertino, teismas kartu su bausme mato pagrindą jam skirti baudžiamoo poveiki priemonę dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji S. D. proceso metu teisėtai naudojosi atstovo paslaugomis. Dėl advokato kaip atstovo darbo apmokėjimo buvo patirtos išlaidas. Šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltininko. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis400 eurų (b. l. 187) sumokėjimą advokatui V. V., kaip mokėtojas nurodyta S. D.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusioji yra patyrusi išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo procese kaip atstovas, paslaugų apmokėjimo. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad įvertinus proceso sudėtingumą, trukmę, reikalingas teisines paslaugas – nukentėjusioji turi teisę gauti įrodyto dydžio procesų išlaidų atlyginimą, kurias teismas kaip įrodytas ir protingo dydžio priteisia iš kaltu pripažinto asmens.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 str. 2 d. (2013-11-15 veika) ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 140 str. 2 d. (2015-02-19 veika) ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 145 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus A. D. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį 2013-11-15 bei nuo 2015-02-19 iki kaip atliktą 6 (šešių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. A. D. įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmė vykdymo pradžios.

Iš A. D. priteisti S. D. 400 (keturis šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su garso įrašais – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.