Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2018 m. balandžio 4 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), sukarpė metalinės, cinkuotos tinklinės tvoros, priklausančios R. A., tinklą, bei dalį tvoros nuardė, viso sugadino 101 m minėtos tvoros, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. A. padarė 193,80 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. išardė kaimyno vielinės tvoros dalį prie pat savo namo. Taip pasielgė dėl to, kad kaimynas yra užtvėręs jam priklausantį žemės sklypą, kurį jis paveldėjo po savo senelio mirties. Buvo pavasaris, todėl jam reikėjo dirbti savo žemę. Teigia, jog nuardė vielą nuo kuolų atgnybdamas replėmis. Kuolus paliko. Tarp kuolų yra maždaug 4-5 metrų atstumas. Nuardė tvorą nuo maždaug 10-15 kuolų. Susuko tvorą ir vieną ruloną parsinešė į savo kiemą. Dalį nuardytos tvoros paliko. Likusią dalį nuardytos tvoros ketino parsinešti kitą dieną, be to, ketino ardyti ir toliau. Kadangi tvora nebuvo sugadinta, nesutinka su tokia ieškinio suma. Nukentėjusysis su atvykusiais policijos pareigūnais pasiėmė tinklą iš jo kiemo, nukentėjusiojo darbininkai tvorą sutvarkė – ją vėl aptvėrė per keletą valandų, naudodami tą pačią nuardytą tvorą. Jis tvoros nesukarpė, ją gražiai susuko.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo R. A. parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Tą žemės sklypą, kurį kaltinamasis laiko paveldėtu iš senelio, nukentėjusysis 2016 metais pavasarį įsigijo varžytynių metu. Įvykio dieną buvo išvykęs. Jam paskambino kaltinamojo sesuo ir informavo, kad jos brolis ardo nukentėjusiojo sklypo tvorą. Nukentėjusysis liepė kviesti policijos pareigūnus. Tvora padaryta iš metalinio cinkuoto regzto tinklo. Kita dieną grįžęs namo, pamatė, kad nėra tvoros dalies, dalis – apkarpyta, guli ant žemės, nuimta nuo kuolų. Atvykę policijos pareigūnai surado ją kaltinamojo kieme. Buvo nuardyta 101-105 metrai tvoros. Tvorą sutvarkė nukentėjusiojo samdomi darbuotojai, gaunantys pastovų atlyginimą. Jie ją sulopė ir vėl aptvėrė sklypą. Reiškia civilinį ieškinį dėl 193,80 eurų turtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad tokią ieškinio sumą sudaro naujos tvoros įsigijimas ir užtvėrimas. Nors užtvėrė seną tvorą, bet ji yra sugadinta.

2018-04-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo pasukta į Laiko gatvę ir ja važiuota 278 metrus. Privažiavus Ž. gatvę, lygiagrečiai jos, nuo kairiojo kelio krašto 1,5 metro atstumu matyti į žemę susmeigti vielinės tinklinės tvoros strypai, prie kurių nėra prikabinta tinklinė vielinė tvora. Nuo Ž. gatvės pradžios į kairę pusę paėjus apie 4 metrus matoma ant žemės gulinti vielinė tinklinė tvora, kuri yra atkabinta nuo metalinių strypų. Gulinčios ant žemės tvoros ilgis 14 metrų, toliau matoma tvarkinga, nenukabinta tvora. Grįžus atgal į Ž. gatvės pradžią ir pažiūrėjus į priešingą pusę, matomi 55 metrų ilgio atkarpoje esantys metaliniai strypai, skirti tinklinei tvorai laikyti, tačiau pritvirtintos tvoros nėra. Atkarpos pabaigoje, šalia metalinių strypų matyti ant žemės gulinti vielinė tvora, kurios ilgis yra 32 metrai. Toliau tvora tvarkinga (b. l. 31-39).

2018-04-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, jog J. P. sesuo V. M. P. pateikė metalinės cinkuotos tinklinės tvoros dalį, esančią (duomenys neskelbtini), J. P. namų kieme (b. l. 40).

2018-04-05 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 2018-04-05 savanorišku daiktų pateikimo protokolu pateikta tinklo dalis (b. l. 41–43).

2018-04-05 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad pardavėjas MB ,,B.“, pirkėjas R. A., už tinklą sumokėta 387,20 Eur (b. l. 18–19).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodoma, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Adresai objektams nėra suteikti (b. l. 20–21, 22–23).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu – kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais bei rašytine medžiaga teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis J. P. 2018 m. balandžio 4 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), Ž. g., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – sukarpė tinklinės tvoros, priklausančios R. A., tinklą, dalį tvoros nuardė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. A. padarė 193,80 Eur turtinę žalą. Kaltinamojo J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2018 J. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Nusikalstamos veikos padarymo metu J. P. negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų (BK 18 str.). Šiuo metu J. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su J. P. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir teisiamas. J. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 102–104).

Teismo ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizė atlikta su psichologu, nes buvo reikalingas psichologinis ištyrimas ir intelekto lygio nustatymas. Duomenų apie ankstesnį J. P. gydymą nuo psichikos ligų nėra. Jo mąstymas yra primityvus, nepasiduoda korekcijai. Psichologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad intelekto lygis yra defektinis. Nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kuriam esant asmuo atsako už savo veiką. Eksperto nuomone, J. P. yra ribotai pakaltinamas – jis nevisiškai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Siūlo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taigi, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad J. P. draudžiamos veikos darymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas.

Kadangi, darydamas BK uždraustą veiką, J. P. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 str. 1 d.).

J. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus, kad kaltinamasis negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų, teismas mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę. Kadangi teismo posėdžio metu teismo ekspertas rekomendavo ir prašė taikyti priverstinio pobūdžio medicininę priemonę, todėl, vadovaujantis BK 18 straipsniu 2 dalimi, J. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina priverčiamoji poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (UAB „Analizė“ filialas, Pilėnų sveikatos priežiūros centras).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje yra pateiktas nukentėjusiojo R. A. 193,80 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (b. l. 51-52). Nukentėjusysis pateikė PVM sąskaitą-faktūrą (b. l. 19), iš kurios matyti, kad jis 2018-04-04 įsigijo tvoros tinklo už 387,20 Eur. Nepaisant to, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis patvirtino, jog nauja tvora nebuvo tveriama, apgadinta tvora buvo sutaisyta. Tvorą sutaisė nukentėjusiojo samdomi darbuotojai, kuriems jis moka pastovų atlyginimą. Nei bylos ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu byloje nebuvo gauta jokių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo R. A. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo dydį, nėra pateikta jokių tvoros remonto darbų vertės paskaičiavimo dokumentų. Kadangi padarytos turtinės žalos dydžiui nustatyti reikalinga atlikti papildomą tyrimą, surinkti papildomą medžiagą, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tinklas, grąžintas R. A., nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas R. A..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 403 straipsniu, teismas

nusprendė:

pripažinti, kad J. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, būdamas ribotai pakaltinamas.

J. P., vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą esant ribotai pakaltinamam, bei taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (UAB „Analizė“ filialas, Pilėnų sveikatos priežiūros centras).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės J. P. taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo teismui pateikti ne vėliau kaip iki 2019-06-01.

Nukentėjusiajam R. A. pripažinti teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tinklą, grąžintą R. A., nutarčiai įsiteisėjus, palikti R. A..

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.