Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. Š. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Š. parodė, kad ji visą laiką prižiūri E., tėvas prisideda prie dukros išlaikymo, tačiau nuolatos gyvena Norvegijoje. Neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

Atsakovui pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo tuo pagrindu, kad atsakovas negyvena kartu su dukra E. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini).

Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. Al-447 nuo 2021 m. birželio 29 d. vaikui E. Š. nustatyta laikinoji globa ir paskirta laikinoji globėja A. Š..

Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko tėvas T. Š. neturi galimybės šiuo metu pats pasirūpinti dukra E., negali jos kasdien prižiūrėti, nes dirba užsienyje. Jo manymu, jo mama, E. močiutė A. Š., geriausiai gali pasirūpinti E., todėl norėtų, kad ji būtų paskirta vaiko globėja. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, vaiko tėvas nėra piktybiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, nuolat palaiko ryšį su dukra, teikia jai išlaikymą, bendrauja su dukra grįžęs į Lietuvą. E. apie tėtį papasakojo, kad jis dirba užsienyje, jie dažnai kalbasi telefonu. Kai tėtis su močiute kalbasi telefonu, tai ir ją pasikviečia pasikalbėti. Būna, kad ir ji pati paskambina. Paskutinį kartą tėtis namo buvo grįžęs žiemą, per Kalėdines šventes. Jai parvežė lauktuvių: saldumynų, kvepalų, davė truputį pinigų. Kai buvo parvažiavęs, su tėčiu eidavo pasivaikščioti, ji pasiilgsta tėčio. Teismas iš šių aplinkybių vertina, kad ryšys tarp tėvo (atsakovo) ir dukros nėra nutrūkęs. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnametė E. Š. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo kaltų veiksmų negyvena su tėvu, todėl šiuo atveju tikslinga taikyti vaiko atskyrimo nuo tėvo apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atskirtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovas šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas tėvo teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametę E. Š. atskirti nuo tėvo T. Š. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo E. Š..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovė prašo teismo E. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti A. Š. šeimoje. Su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko ir atsakovas. Trečiasis asmuo A. Š. parodė, kad Emiliją augina ir ja rūpinasi jau ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės E. Š. gyvenamosios vietos nustatymas A. Š. šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepilnametės E. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina trečiojo asmens A. Š. šeimoje (CK 3.183 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga.

Atsakovas yra E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas turi tėvų (motinos) teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti nepilnametei E. Š. iš tėvo išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pagal atsakovo paaiškinimus, jis šiuo metu dirba Norvegijoje ir jo gaunamos pajamos vidutiniškai yra 2400 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, vaikui gyvenant A. Š. šeimoje, yra protingas, šis dydis atitinka vaiko interesus. Prašomas išlaikymo dydis atitinka ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovo išlaikymas priteistinas jo nepilnametei dukrai E. Š. nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo tėvo ir su tuo susijusius reikalavimus bei 41 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo teismas įvertina tai, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovo nepilnametė dukra atskiriama nuo tėvo dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl tėvo kaltų veiksmų. Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl jo nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką – E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) –, nuo tėvo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko E. Š. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo E. Š..

Priteisti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš atsakovo T. Š. valstybei 141 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.