- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2-1315-800/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-13254-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- UAB „Tiekimo sprendimai“
- Atsakovas
- T. G.
- Advokatai
- Vytautas Breimelis
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Tiekimo sprendimai“ atstovui advokatui, Petrui Butkevičiui, atsakovui T. G. jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tiekimo sprendimai“ ieškinį atsakovui T. G., dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. G. ieškovo UAB „Tiekimo sprendimai" naudai 4342,94 skolos, 116,60 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134 Lt žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, bei teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Tiekimo sprendimai su atsakovu T. G. 2012 m. liepos 9 d. sudarė darbo sutartį. 2013 m. gruodžio 17 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal LR DK 127 str. - T. G. iš komercijos direktoriaus pareigų buvo atleistas savo noru. Atleidžiant T. G. jam buvo priskaičiuota ir viso išmokėta 8842,94 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei priklausantis atlyginimas. Buhalterė 2013 m. gruodžio 23 d. dviem pavedimais (2013-12-23 12.55 val. bei 2013-12-23 12.57 val.) pervedė į T. G. asmeninę sąskaitą Nr. ( duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke iš viso 8685,88 Lt. Pažymi, kad UAB „Tiekimo sprendimai" atsakovui 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo sumokėję avansą 4500 Lt. Atleidžiant atsakovą iš pareigų jis išmokėtos avansinės pinigų sumos UAB „Tiekimo sprendimai" negrąžino. Todėl T. G. UAB „Tiekimo sprendimai" liko skolingas 4500 Lt. Ruošiant ieškinį buvo pastebėta, jog T. G. išmokant kompensaciją buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida, kadangi buvo priskaičiuota iš viso 8842,94 Lt, o išmokėta - 8685,88 Lt (t.y. išmokėta 158,94 Lt mažiau nei priskaičiuota (8842,94-8685,88=158,94)), todėl T. G. UAB „Tiekimo sprendimai" skolingas iš viso 4342,94 Lt (4500-158,94=4342,94). UAB „Tiekimo sprendimai" ragino T. G. grąžinti 4342,94 Lt skolą, 2014-05-27 d. buvo išsiųstas reikalavimas grąžinti skolą, tačiau atsakovas jokiais veiksmais neparodė ketinantis grąžinti nepagrįstai gautos pinigų sumos. LR CK 6.237 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Taigi, CK 6.237 straipsnio norma yra teisinis įrankis (juridinis reikalavimo pagrindas), siekiant susigrąžinti be teisinio pagrindo kito asmens įgytą (turimą) turtą ar išreikalauti dėl nepagrįsto praturtėjimo patirtų nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad T. G. be teisėto pagrindo įgijo 4342,94 Lt sumą ir tai žinojo, kadangi nutraukus darbo sutartį, privalėjo grąžinti išmokėtą avansinę pinigų sumą. UAB „Tiekimo sprendimai", atleidžiant atsakovą iš pareigų, išmokėjo T. G. jam priklausantį atlyginimą bei kompensaciją dėl nepanaudotų atostogų. Tuo tarpu avansinė pinigų suma 4342, 94 Lt T. G. nepriklausė, todėl atsakovas ją privalėjo grąžinti UAB „Tiekimo sprendimai". Taigi, T. G. be jokio teisinio pagrindo įgijo UAB „Tiekimo sprendimai" priklausantį turtą. Pažymi, kad tarp UAB „Tiekimo sprendimai" ir T. G. nebuvo susiklostę tokie santykiai, kaip pvz., dovanojimo, kurių pagrindu neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinės teisės. Taigi, pagrįstai darytina išvada, kad T. G. įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, ir dėl to privalo visa tai grąžinti asmeniui kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsižvelgiant į tai, T. G. privalo grąžinti 4342,94 Lt pinigų sumą UAB „Tiekimo sprendimai".
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad LR DK 141 str. 1 d. numatyta pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Atsakovo nuomone, ieškovė turėjo pakankamai daug laiko susiskaičiuoti ir įvertinti įmonės mokėtiną sumą atsakovui, tiek atsakovo skolas ieškovui, jeigu tokiu būtų buvę. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, atsakovui buvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis bei kitos jam priklausančios sumos neišskaičiuojant jokios sumos, neva susijusios su ieškovo atsakovui sumokėtu avansu. Pažymi ir tai, jog jis niekada nėra gavęs ir jokio pasiūlymo užskaityti neva ieškovo jam sumokėta avansą su ieškovo mokėtinu atsakovui darbo užmokesčiu. Be to ieškovas nei nutraukiant darbo sutartį, nei išmokant darbo užmokestį nepateikė atsakovui jokių pretenzijų dėl jo manymu esamos skolos. Pagal DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktą jame nurodytais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo terminas, jei darbuotojo skola neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Akivaizdu, jog ieškovas nei atsakovo darbo UAB „Tiekimo sprendimai" laikotarpiu nei darbo sutarties nutraukimo dieną nepasinaudojo šia teise, todėl akivaizdu, jog ieškovo reikalavimai dėl neva grąžintino avanso yra nepagrįsti ir neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB “Tiekimo sprendimai” su atsakovu T. G. 2012 m. liepos 9 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-006. 2013 m. gruodžio 17 d. darbo sutartis buvo nutraukta pagal LR DK 127 str. - atsakovas T. G. iš komercijos direktoriaus pareigų atleistas savo noru.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių.
Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka Darbo kodekso (DK) 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniai. DK 286 straipsnyje. nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas DK 299 straipsnyje yra nustatęs atvejus, kuriems esant tiesiogiai, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuomet ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekse įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas ir tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikti platesni įgaliojimai Darbo ginčų komisijai. Minėto DK 299 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kuriais esant asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Tai: 1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; 2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; 3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; 4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nenumatyta išimtis, suteikianti teisę tiesiogiai, apeinant Darbo ginčų komisiją, kreiptis į teismą, jei darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
2012 m birželio 26.d Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 204 straipsnyje ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Tai reiškia, kad iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėjami tik tie ginčai, kurie jau buvo pradėti nagrinėti iki naujos 2013-01-01 tvarkos įsigaliojimo. Šiuo atveju ieškinys teisme gautas 2014-07-17, t.y. jau įsigaliojus naujai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai. Kaip minėta, ieškovei apie galimai jai padarytos žalos faktą tapo žinoma anksčiau nei 2014 m. gegužės 27 d. kai buvo surašytas raginimas atsakovui. Todėl kilęs tarp šalių ginčas nagrinėtinas remiantis nuo 2013-01-01 įsigaliojusia tvarka.
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kuri jam atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, t.y. dėl to, kad atsakovas nepateikė avansinių mokėjimų patvirtinančių dokumentų. Ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta materialine atsakomybe ir skolą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo. Todėl konstatuotina, kad šis ginčas priskirtinas ginčams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, kurie ikiteismine tvarka privalomai nagrinėtini Darbo ginčų komisijoje. Pripažintina, kad ieškovė yra praleidusi LR DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistas jos teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo. Tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovė dar gali pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą. Todėl ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu- nesilaikius DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.
Išaiškintina ieškovei, kad dėl skolos priteisimo ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, t.y. į Vilniaus darbo ginčų komisiją (Aguonų g. 10, Vilnius).
Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų: ieškovė ieškinį apmokėjo 134 Lt žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 1936 ( b.l. 48) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas turėjo 1962,78 Lt ( b.l. 84-91)išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje šalys nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šalių elgesys buvo netinkamas. Tačiau ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dėl to ji ir atsakovas turėjo išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsakovo turėtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų dydžių, atsakovo atstovas ruošė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovą teismo posėdyje. Todėl jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės priteistinos 17,79 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 92, 96 str.).
Palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovui, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, grąžintinas sumokėtas 134.00 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291, 296, straipsniais teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Tiekimo sprendimai“, ieškinį atsakovui T. G., dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl reikalavimo priteisti skolą ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, t.y. į Vilniaus darbo ginčų komisiją (Aguonų g. 10, Vilnius).
Atsakovo T. G. naudai 568,46 ( penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eurus 46 ct) arba ( 1962,78 Lt ) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
5,15 ( penkis Eurus 15 ct) arba (17,79 Lt ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.
Įpareigoti VMI grąžinti UAB „Tiekimo sprendimai” 38,81 Eur, (134 Lt ( vieną šimtą trisdešimt keturis litus ) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-07-14 mokėjimo nurodymu Nr. 07141205 AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.