- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- N1-867-88/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01900-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. V., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro D. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis vidurinėje mokykloje – 12-toje klasėje, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. davė parodymus apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent:
jis, 2012-04-11 14.00 val. Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariate, esančiame Gerovės g. 29, Vilnius, būdamas pareiškėju, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė melagingą pareiškimą - apie tai, kad 2012-04-08 apie 20.00 val. važiuodamas 18-o maršruto autobusu Galgiuose, iš jo striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 500, t.y. pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012-04-11 nuo 14.10 val. iki 14.30 val., būdamas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariate, esančiame Gerovės g. 29, Vilnius, ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnams davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012-04-08 apie 20.00 val. važiuodamas 18-o maršruto autobusu Galgiuose, iš jo striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 500, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2012-08-10 nuo 13.15 val. iki 13.40 val., būdamas Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate, esančiame H.Manto g. 4, Vilnius, ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju, pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012-04-08 apie 20.00 val. važiuodamas 18-o maršruto autobusu Galgiuose, iš jo striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 500.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis A. A. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., pripažino visiškai (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A. parodė, kad 2012-04-08, vakare, tiksliai laiko neprisimena, Galgių kaime, Vilniaus r., buvo susitikęs su draugais. Ir su jais iš Galgių k. ėjo link IKI parduotuvės, kuri maždaug buvo 500 metrų atstumu ir beveik jau priėjus parduotuvę jis norėjo paimti telefoną, bet savo drabužiuose telefono nerado. Prieš tai jis mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 500“ turėjo pas save, tai prisimena tikrai, kadangi prieš tai jis klausėsi muzikos per telefoną, bei skambino draugams. Paskambinęs draugams jis padėjo telefoną į savo striukės išorinę kišenę, į kurią negali pasakyti, nes neprisimena. O kai jau ėjo link IKI parduotuvės ir nerado drabužiuose telefono suprato, kad eidamas pametė jį. Kai tik pametė telefoną jis su ten buvusiais draugai, prisimena, kad su juo tikrai buvo T. V., kuris jam dar padėjo ieškoti telefoną, kas dar buvo tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Jie Ieškojo ir prie parduotuvės, nes jau buvo prie pat jos ir ieškojo tame kelyje kuriuo ėjo, bet nerado. Po to T. atsibodo ieškoti ir jis nuėjo namo. O jis eidamas atgal keliu link namų dar ieškojo telefono. Telefono nerado ir neturi iki šiol. Kas tą vakarą buvo su juo jis tiksliai neprisimena, bet, kad buvo T. ir padėjo ieškoti telefono, tai tiksliai prisimena. Jis tiksliai neprisimena iš kieno telefono tą vakarą skambino į savo telefoną, tam kad jį surasti. Gali būti, kad iš savo sesers, kai grįžo namo, ar iš T. telefono, kai tas jam padėjo ieškoti. Kai skambino į telefoną, jo telefonas veikė, girdėjo signalo garsus, bet niekas neatsiliepė. Jis daug kartų bandė skambinti, signalas buvo, bet jo jis vis tiek nerado. Kai ėjo su draugais link IKI parduotuvės ir kai pametė telefoną, kažkas iš kartu buvusių, kas tiksliai neprisimena, juokais pasakė, kad galima kreiptis į policiją ir pasakyti, kad telefoną pavogė, kad policijos pareigūnai gali surasti jo telefoną. Bet tai buvo tik nekaltas pokalbis, viskas buvo juokais, niekas rimtai jo to daryti neįkalbinėjo, tiesiog iš jo pasišaipė. Dėl savo žioplumo jis pametė telefoną. Pavogti telefono niekas negalėjo, nes prie jo arti niekas nebuvo priėjęs ir niekas nežinojo, kur jis laikė telefoną, bei mano, jeigu būtų pavogę, tai telefonas būtų iškarto išjungtas. Praėjus lygtais 3 dienom nuo to kai jis pametė savo telefoną, jis buvo labai nusiminęs dėl telefono praradimo ir prisiminęs draugų kalbas, kad policiją gali surasti telefoną, jis savo iniciatyva, niekieno neįkalbinėjamas 2012-04-11 nuvyko į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto ketvirtąjį komisariatą ir parašė pareiškimą, kad neva pas jį 2012-04-08 apie 20.00 val. Vilniaus r., Galgių k., važiuojant 18- to maršruto autobusu iš jo striukės kišenės kažkas pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 500 – 1000 Lt vertės. Prieš tai jam buvo išaiškinta, kad jis atsako už melagingų parodymų davimą, bet jis vis tiek tai žinodamas pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir vėliau 2012-04-11 apklausiamas Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto ketvirtajame komisariate ir 2012-08-10 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK, nors prieš kiekvieną apklausą jis pasirašinėjo už tai, kad buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo atsakomybės, vis tiek teigė, kad buvo padarytas nusikaltimas ir pas jį pavogė telefoną, nors jis puikiai žinojo, kad minėtą telefoną jis pametė ir niekas iš jo nepavogė. Kodėl būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo jis vis tiek tęsė savo veiksmus ir kartojo tą patį, paaiškinti tiksliai negali. Vėliau policijos pareigūnai išsiaiškino, kad pareiškime minėtoje vietoje ir minėtu laiku jo nebuvo, todėl jis prisipažino, kad telefonas nebuvo pavogtas, o jis tiesiog jį pametė. Iki šiol jis minėto telefono nerado, jo neturi. Labai gailėsi dėl to, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, bei vėliau du kartus davė neteisingus, t.y. melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, nors prieš tai buvo įspėtas, kad jis atsako už melagingų parodymų davimą. Pažada daugiau taip nedaryti. 2012-04-08, kai pametė telefoną jis su viešuoju transportu apskritai nevažinėjo, nebuvo niekur išvažiavęs, buvo Galgių apylinkėse, Vilniaus r. Kodėl sugalvojo, kad telefonas buvo pavogtas būtent autobuse, paaiškinti negali. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymų ir jam būtų paskirtas laisvės apribojimas, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose, bei sutink būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto (b. l. 54-56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad jis turi pažįstamą A. A., kuris mokosi toje pačioje mokykloje ir gyvena netoliese nuo jo namų. Su juo jau bendrauja apie 3 metus. 2012 metų, pavasarį, tiksliai laiko neprisimena, vakare, jis buvo susitikęs su A. A. ir kiek prisimena ėjo prie IKI parduotuvė, esančios Vilniaus r., Galgių k.. Su jais dar buvo kažkas, bet kas tiksliai jis jau neprisimena, kadangi tai buvo seniai. Jie ėjo ir šnekėjo. Lygtais jiems beeinant link IKI parduotuvės A. pradėjo ieškoti savo telefoną ir pasakė, kad pamėtė jį. Kai ėjo, jis nematė, kad A. būtų turėjęs, tą telefoną, t.y. jo nebuvo ištraukęs. O pas A., kiek prisimena, buvo baltos spalvos telefonas, kokios markės nežino. Tai sužinoję jie pradėjo ieškoti to telefono, ieškojo prie parduotuvės IKI, nes buvo jau prie pat jos ir tame kelyje, kuriuo ėjo. Bet telefono jie nerado. Bet kiek prisimena tokio pokalbio, kad galima kreiptis į policiją su pareiškimu, dėl to, kad neva pavogė A. telefoną ir, kad gal galės policijos pareigūnai telefoną surasti, jis nesakė ir negirdėjo, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Jie kurį laiką ieškojo, bet jo neradę jis tiesiog nuėjo namo, o A pasiliko ir dar ieškojo savo pamestą telefoną. Jis tą dieną, kai buvo pamestas A telefonas, pas A matė, bet iki to momento, kol jie neišėjo link parduotuvės. A telefoną turėjo, bet kokiomis aplinkybėmis A pametė savo telefoną ir kodėl jis kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad neva pavogė jo telefoną ir kas jį pamokė, jis nežino ir nieko negali apie tai pasakyti. Ar A. tą dieną važinėjo su autobusu jis nežino (b. l. 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad jis gyvena protokole nurodytu adresu, turi pažįstamą A. A., kuris mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir jis. Kartais jis su jo bendrauja. Kai buvo pamestas A. telefonas, jis tą dieną su A. nebuvo ir negali nieko dėl to paaiškinti. Kodėl A. nurodė, kad jis buvo kartu su juo tą vakarą, jis paaiškinti negali, gal tiesiog susipainiojo. Kur jis tą dieną buvo, neprisimena. Bet tokios situacijos, kad ieškotu A. telefono, pas jį nebuvo. Apie tai, kad A. pametė savo telefoną sužinojo lygtais iš A., bet tiksliai to neprisimena. Kokiomis aplinkybėmis ir su kuo tą vakarą buvo A. jis nežino ir negali nieko paaiškinti. Kodėl A..i kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad neva pas jį pavogė telefoną jis nežino, ir kodėl A. taip pasielgė jis nežino ir negali paaiškinti. Tarp jo ir A..į tokio pokalbio, kad tam, kad surasti telefoną galima kreiptis į policiją, nebuvo. Kas galėjo A. pasakyti, jis irgi nenumano (b .l. 28-29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. A. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu, kartu su ją gyvena jos sūnus A. A., gim. 1994 m., kuris mokosi 12 klasėje. Tiksliai laiko neprisimena, bet lygtais 2012 metų balandžio mėnesį, jai jos sūnus A. pasakė, kad pas jį pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną Nokia, koks tiksliai ten buvo telefonas ji neprisimena. Kokiomis aplinkybėmis pas A. pavogė telefoną, sūnus jai neaiškino. Sakė, kad nori rašyti pareiškimą, ji jam dar pasakė, kad pas jį gali nepriimti pareiškimo, nes tuo metu jis buvo dar nepilnametis. Kad A. vis dėlto kreipėsi į policiją ir pranešė apie telefono vagystę ji iš pradžių nežinojo. Praėjus kuriam laikui, tiksliai neprisimena kiek praėjo, A. jai prisipažino, kad vis dėlto minėtą telefoną pas jį nepavogė, o jis tiesiog pametė. Apie tai, kad dėl melagingo pranešimo ir apie tai, kad jis davė melagingus parodymus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ji sužinojo tik tada, kai A. iškvietė į policiją į apklausą. Iki to momento ji nežinojo, kad jis parašė pareiškimą dėl telefono vagystės ir kad jis davė melagingus parodymus. A. taip pasielgė pirmą kartą, kodėl jis taip padarė ji nežino, A. jai to nepaaiškino, tikriausiai jos bijojo. A. namuose būna pastoviai paklusnūs, su juo problemų neturėjo. Kadangi A. būdamas nepilnametis pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir vėliau davė melagingus parodymus, ji nori būti jo atstove pagal įstatymą, todėl prašo ją pripažinti A. A. atstove pagal įstatymą ir leisti dalyvauti procese (b. l. 30-31).
Iš 2012-04-11 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2012-04-08 apie 20.00 val. jam važiuojant 18 – to maršruto autobusu, kai buvo Galgiuose, pastebėjo, kad iš striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 500, kurio IMEI 359744041017120, 1000 Lt vertės, dėl ko 2012-04-11 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 15-1-0329-12 (b. l. 9)
Iš A. A. 2012-04-11 apklausos protokolo matyti, kad 2012-04-08 apie 20.00 val., važiavo 18-to maršruto autobusu, kai buvo Galgiuose, pastebėjo, kad iš striukės kišenės buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 500, IMEI 359744041017120. Dėl šio įvykio jam padaryta 1000 litų materialinė žala. Telefonas buvo juodos spalvos, jame buvo neturinti materialinės vertės operatoriaus Tele2 SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini) . Kai pastebėjo, kad pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, jis bandė skambinti į savo telefoną iš Nr. (duomenys neskelbtini), iš pradžių skambučius atmetinėjo, vėliau telefonas buvo išjungtas, kas galėjo pavogti telefoną nežino, autobuse nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 10-11).
Iš A. A. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2012 metų, balandžio 8 d., buvo Naujojoje Vilnioje. Eidamas nuo Maximos parduotuvės iki savo stotelės, kuri yra apie 100 metrų atstumu nuo Maximos, savo telefoną turėjo, nes klausėsi muzikos ir eidamas link stotelės muziką išjungė ir telefoną įsidėjo į striukės šoninę dešinę, apatinę kišenę. Kišenė buvo su užtrauktuku, bet užtrauktukas buvo sugedęs, todėl kišenės neužsisegė. Į stotelę atėjo apie 20.00 val. Stotelėje buvo keletas žmonių, bet arti prie jo niekas priėjęs nebuvo. Netrukus atvažiavo jo 18 – to maršruto autobusas. Įlipo į autobusą ir atsisėdo. Kadangi keleivių buvo nedaug, sėdėjo vienas, šalia nieko nebuvo. Purienų stotelėje išlipo, norėjo užeiti į IKI parduotuvę, bet jį buvo uždaryta, tad nuėjo į Galgius, kurie buvo gal už 500 metrų. Eidamas nieko sutikęs jis nebuvo. Prie Galgių parduotuvės norėjo paskambinti draugui ir tuomet pasigedo telefono. Grįžo namo ir namuose iš sesers telefono bandė skambinti į savo numerį. Skambutis buvo atmestas, tik neprisimena ar vienas ar keli skambučiai buvo atmesti, po to telefonas buvo išjungtas. Mano, kad jo telefonas buvo pavogtas autobuse. Kai ruošdamasis išlipti, stovėjo prie durų, šalia jo taip pat kažkas stovėjo ir taip pat išlipo, tačiau jis tuo metu to žmogaus neįsidėmėjo, bet mano, kad tuo metu telefoną ir galėjo ištraukti iš striukės kišenės. Taip pat mano, kad telefonas buvo pavogtas, nes paskambinus į savo numerį, skambučiai buvo atmetami. Dar gali pasakyti, kad telefonas buvo įsigytas už 1000 Lt, dar išlikusi telefono dėžutė, kurią jau buvo pateikęs, tačiau telefono pirkimo čekio nesurado (b. l. 12-13).
Tokiu būdu yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroras prašo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, diskotekose.
Prokuroro siūloma bausmė nėra per griežta, kadangi už nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas A. A. įstatymu taip pat numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 418-422 str.,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždraudžiant lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, diskotekose.
Kardomąją priemonę A. A. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
A. A. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.